Vilnius. Ištyrus gruntinio vandens kokybę šalies ūkininkų laukuose, žemdirbiai sako, kad rezultatai – geri, tad jais ir derėtų vadovautis svarstant augalų apsaugos priemonių klausimus.

Augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų koncentracijos tyrimai suteikia galimybę įvertinti, kaip šios medžiagos pasiskirsto ūkininkų dirbamuose laukuose.

Pernai atlikto tyrimo rezultatus Seimo Kaimo reikalų komitete praėjusią savaitę pristatė Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos ir ekogeologijos skyriaus patarėja Jurga Arustienė.

Tyrimu buvo siekta įvertinti augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų ir jų skilimo produktų (AAPVM) koncentracijas ir pasiskirstymą dirbamų laukų vandenyje. Tirtos mobilios ir linkusios plautis į gruntinį vandenį veikliosios medžiagos arba tos, kurių išsiplovimo potencialas žemesnis, bet išlikimo laikas dirvožemyje ilgesnis – devynios veikliosios medžiagos ir trys metabolitai. Sąraše – trys veikliosios medžiagos (bentazonas, metachloras ir kvinmerakas), tirtos ankstesniuose tyrimuose.

Pagrindinis kriterijus – įrengti monitoringo gręžiniai turėjo būti šalia dirbamo žemės lauko. Tai, kas lauke auginama ir kokios medžiagos naudojamos – nenagrinėta.

Tyrimo metu patikrinti 25 valstybinio ir 25 žemės ūkio subjektų gręžiniai. Dauguma jų buvo iki 4 m gylio. Mėginiui gruntinis vanduo paimtas rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.

Mėginiai vertinti pagal laboratorinio nustatymo ribą, didžiausią leistiną koncentraciją, įspėjamąją koncentraciją.

Penkių tirtų medžiagų ėminiuose nerasta – jų koncentracijos mažesnės už laboratorinio nustatymo ribas. Tai rodo ribotą medžiagų patekimą į požeminį vandenį.

Pavienių gręžinių gruntiniame vandenyje identifikuotas metachloras, metsulfurono metilas, kvinmerakas ir metachloro metabolitas 479M09. Pastarosios medžiagos koncentracija priartėjo prie didžiausios leistinos požeminiam vandeniui, bet jos neviršijo, o kvinmerakas – viršijo.

Pasak J. Arustienės, palyginti 2020 m. tyrimus, metachloro sumažėjo, o azoksistrobinas plačiau paplitęs mažomis koncentracijomis.

Bentazolas, naudojamas naikinti piktžoles, rastas septynių gręžinių gruntiniame vandenyje, dviejuose – ženkliai viršija didžiausią leistiną koncentraciją. 2020 m. medžiaga rasta Šiaurės Lietuvos karstiniame regione, o dabar jos yra ir kitose teritorijose.

1,2,4-triazolo plitimą lemia triazolo funkcinis žiedas, kuris sunkiau skaidomas nei pirminiai fungicidai. Jis buvo rastas 56 proc. visų gręžinių, 12 proc. gręžinių vandenyje koncentracija viršijo didžiausią leistiną.

Anot specialistės, AAPVM gruntiniame vandenyje nevienodos, aptikimas ir koncentracijos skiriasi netgi artimai esančiuose gręžiniuose. Didžiausios koncentracijos sumos reikšmės tarp tirtų taškų pasireiškė intensyvios žemdirbystės regionams Vidurio Lietuvoje ir Šiaurės karstiniame rajone.

Gautų rezultatų duomenys nerodo plačios taršos – daugelyje gręžinių AAPVM nerasta arba jų koncentracijos neviršija leistinų normų. Tą akcentavo žemdirbiai ir asociacijos „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.

Z. Varanavičienė pabrėžė, kad tyrimą vertinant pagal medianas ir vidutines vertes – rezultatai iš tiesų yra labai geri.

„Mėginiai paimti, kai turėjome katastrofines liūtis. Pasiremiant ataskaitos rengėjų teiginiais, liūčių atveju infiltracija yra žymiai intensyvesnė. Nepaisant tokių ekstremalių metų, galiu pasidžiaugti gautais rezultatais“, – sakė Z. Varanavičienė.

Į diskusiją įsitraukė ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Audrius Vanagas, primindamas, kad pastaruoju metu ima šalies ūkininkams ima stigti augalų apsaugos produktų.

„Matome didelę grėsmę, kad paskutiniais metais labai daug veikliųjų medžiagų išimama iš naudojimo. (...) Kaip grūdų augintojai, norėtume, kad būtų rimčiau pažiūrėta į šiuos atliktus tyrimus registruojant ir tvirtinant naujas medžiagas“, – kalbėjo A. Vanagas.

Pasak žemės ūkio viceministro Ramūno Krugelio, tyrimą planuojama pratęsti, o šiais metais ketinama pridėti dar apie 50 taškų, apimančių visus Lietuvos rajonus.