Kelmė. Kol svarstoma atsiklausti ar neatsiklausti tautos dėl žemės pardavimo užsieniečiams, kaime likę ir ūkininkauti pradedantys jauni žmonės, negali nusipirkti žemės, nes jos trūksta arba kainos patrigubėjusios. Kai kurie savininkai jau prašo po keliolika tūkstančių litų už hektarą. Rajone yra apie pora šimtų jaunųjų ūkininkų. Tačiau daugelis turi tik po keliolika ar kelias dešimtis hektarų žemės.

Palšių kaime ūkininkaujantis Edgaras Piniauskas (nuotraukoje)  Kauno kolegijoje įgijo statybos verslo vadybos ir mechaniko specialybes. Tačiau keletą metų padirbėjęs autoservisuose, nusprendė, jog patikimiau kibtis į žemę. Jaunasis ūkininkas gyvena iš 26 ha ūkio.

Ūkininkauti Edgaras ryžosi turėdamas tik 3,5 ha žemės, kurią dirbti leido jo tėvas. Dabar 25 metų vaikinas jau turi 15 ha nuosavos žemės. Dalį plotų nuomoja iš vietos gyventojų. Pernai Edgaras žieminius javus augino dirvoje, kurią anksčiau valdė ekologinio ūkio šeimininkas, tad derlius nebuvo didelis. Grūdus pardavė vietinei bendrovei, auginančiai kiaules.

Kadangi žemės dirba nedaug, Edgaras turi ūkininkauti taip, kad kiekvienas hektaras duotų kuo daugiau pajamų. Jis norėtų pirkti žemės, tačiau smulkiam ūkininkui mokėti 8000 Lt/ha ir daugiau – didžiulė materialinė našta. Be to, niekas ir nesirengia parduoti.

Susišnekėti su žeme

Kražiškis Marius Butkus, Lietuvos veterinarijos akademijoje baigęs gyvulininkystės technologijų studijas, studijuoja dar kartą. Šį kartą pasirinko  miškininkystę A.Stulginskio žemės ūkio universitete. Savo žemėje užsodino 4 ha miško. Dirbamos žemės liko nedaug – 30 hektarų. Laiko mėsinių galvijų, turi 7 karves žindenes, kurių jautukus augina ir parduoda, o telyčaites pasilieka ir plečia bandą.

Jaunas ūkininkas dar nežino, kaip plės ūkį. Tiek žemės, kiek turi dabar – mažoka. Jeigu padaugės galvijų ir karvių, trūks pievų ir ganyklų. Todėl žemdirbiui keista, kad ketinama užsieniečiams parduoti žemę. Juk patiems jos neužtenka, nes kaime darbo nėra. Žemė – vienintelis pragyvenimo šaltinis. Antai Mariaus žmona baigė aukštuosius mokslus, universitete įgijo socialinės pedagogės specialybę. Bet darbo - kad ir Kražių miestelyje - negauna. Tenkinasi atsitiktine veikla prie bažnyčios.

„Žemę reikia mylėti, su ja susišnekėti. Tik tuomet turėsi naudos, – sako Marius. – Pernelyg praktiški užsieniečiai taip nemylės lietuviškos žemės kaip savi ūkininkai. Nesusišnekės. Nieko jiems neišeis.“

Svajoja įkurti žirgyną

Tame pačiame Kražių miestelyje gyvenanti 24 metų ūkininkė Jolanta Penikaitė svajoja įkurti žirgyną. Mergina  mokosi Raudondvario technologijų ir verslo mokykloje žirginio sporto instruktoriaus specialybės.

Kražiškė Jolanta Penikaitė svajoja įkurti žirgyną. Pradžiai nusipirko žemaitukų veislės kumelę, tačiau turint tik 12 ha žemės svajonė gali ir neišsipildyti

Kad išsipildytų jos svajonė, mergina turi plėsti ir ūkį. Pasak Jolantos, ūkininkai žirgus išlaiko tik kitų gyvulių, dažniausia karvių, sąskaita. Jolanta teikė paraišką pusiau natūriniam ūkiui pagerinti. Paramos gaus penkerius metus. Už pirmaisiais metais gautus pinigus nusipirko melžimo įrangą. Už kitais metais gautą paramą pirks kitų ūkiui reikalingų dalykų.

Už iš ūkio gautas pajamas pirktų žemės. Tačiau visus plotus jau supirkę stambesnieji vyresnio amžiaus ūkininkai.

Vairavimo instruktorius pasodino ąžuolyną

Vadybininko specialybę įgijęs ir ASU bakalauro diplomą gavęs kolainiškis Donatas Andrulis sako, jog absolventui ieškoti darbo – beprasmiška. Arba nepriima, nes neturi patirties, arba siūlo dirbti už minimumą. Jaunas specialistas mano, jog leisti sau dirbti už 1000 Lt – prabanga. Išeities nusprendė ieškoti pats. Dirba tėvo įmonėje vairavimo instruktoriumi ir kuria savo ūkį.

Liubišiškių kaime įveisė ąžuolyną. Žemė čia prastoka, todėl 5 ha apsodino mišku. Sausesnėse vietose pasodino 7000 ąžuoliukų, drėgnesnėse – beržų. Jaunas ūkininkas sako, jog auginti mišką nepalankiose ūkininkavimui vietovėse – naudinga.

Donatas Andrulis pasodino 7000 ąžuoliukų

Tačiau miškas naudos duos tik jo vaikams ir anūkams. Donatas iš žemės pajamų privalo gauti jau šiandien, todėl kuria pieno ūkį, laiko 17 telyčių. Tačiau žemės valdos nedidelės – tik 53 ha. Čia jaunas ūkininkas gano telyčias ir augina kviečius. Plėstų valdas, tačiau žemės aplink pirkti nėra arba prašoma didelių pinigų.

Maitina trys hektarai

Tytuvėnų apylinkių seniūnijoje Trainaičių kaime gyvenanti Genutės ir Stasio Šimkų šeima augina šešis vaikus. Šeima turi sodybą kaime ir 3 ha žemės.  Javų sėja 2 ha, nes laiko ir veislinių, ir penimų kiaulių. Pagrindinės pajamos – už parduotus paršelius.

Likusį plotą užima daržovės. Jų augina visokiausių – kokių tik yra. Stengiasi kuo mažiau maisto pirkti iš parduotuvės. „Perkame tik aliejų, cukrų, druską ir duoną. Dar vieną kitą dalyką, ko negalime pasigaminti patys, – sako moteris. – Kaime tik darbo daug, o pinigų nuolat trūksta. Išlaidas griežtai planuojame.“

Trys hektarai žemės nėra daug. Su tokiu plotu nepaūkininkausi. Vien ganykloms ir pievoms toks plotas praverstų. „Aplink namus – didžiulis sodas, – pasakoja Genutė. – Surenkame visus obuolius. Konservuojame. Pasidedame žiemai. Kas lieka, parduodame. Vis litas kitas vaikams mokymo reikmenims. Prastesnius sušeriame kiaulėms. Kaime iš kiekvieno niekniekio reikia spausti naudą.“

Šimkai nepristinga mėsos. Vienkiemyje laisvai gali vaikščioti paukščiai. Anksčiau laikė ir arklį. Bet paskui nusprendė parduoti. Dėl 2 ha dirbamos žemės neapsimokėjo laikyti. Per mažai darbo. Laikė porą karvių. Tačiau viena krito. Nusipirkti kitos nebuvo iš ko. Dabar pieno neparduoda. Bet savai šeimynai užtenka ir to, ką gauna iš vienos karvės.

Žemės ūkio kraštas

Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėjas Juozas Rimkus sako, jog Kelmės rajonas yra vienas iš gausiausių ūkiais Lietuvoje – ūkininkauja per 3000 šeimų, kurie laiko per 30 tūkstančių gyvulių.

Kelmiškių ūkiuose laikomos 12 808 karvės. Pagal jų skaičių rajonas užima antrąją vietą Lietuvoje.

MŪ inf.