Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Ūkis
Investicijos į žemės ūkio valdas svarbios ūkių plėtrai
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vieni iš Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos siekių – didinti ūkių gyvybingumą ir konkurencingumą, skatinti diegti inovacijas, gaminti didesnės pridėtinės vertės produktus.

Šiems tikslams pasiekti svarbi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veikla „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“. Norintieji pasinaudoti parama dar gali teikti paraiškas iki lapkričio 3 dienos. 

O kad tai daryti verta, įrodo laiko patikrintas šios priemonės populiarumas. Taip teigia ir patys ūkininkai, kurie šioje veikloje dalyvavo ne kartą. 

Bioversija 2024 07 09 m7

Anot Žemės ūkio ministerijos Paramos verslui skyriaus vyriausiosios specialistės Mildos Jusienės, parama investicijoms į žemės ūkio valdas teikiama nuo 2000-ųjų.

„Vien per 2014–2020 m. finansinį laikotarpį šiai veiklos sričiai įgyvendinti skirta ketvirtadalis visų KPP investicijoms skirtų paramos lėšų – 708 mln. eurų. Pateikta daugiau kaip 10 000 paraiškų, paprašyta 1 mlrd. Eur paramos. 6 600 paramos gavėjų patvirtinti, jiems skirta 618 mln. Eur parama. Jau išmokėta 462 mln. Eur investicinių lėšų“, – teigia M. Jusienė.

Be paramos nebūtų ūkio?

Kelmės r. ūkininkas Arūnas Baltrušaitis, vystantis pienininkystės ūkį jau daugiau nei 20 metų, parama investicijoms į žemės ūkio valdas naudojosi ne kartą. Pirmąją paraišką pateikė 2010 metais. Paskutinį kartą dėl paramos kreipėsi pernai, tikisi teigiamo sprendimo.

Anot jo, pagrindinis šios paramos privalumas – finansinė pagalba ūkiui. Tai leidžia įpirkti reikalingą techniką, įrangą, modernizuoti ūkį. A. Baltrušaičio manymu, tokia parama labai gelbėja ūkius, kurie turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, mat dažnas neišgali sutaupyti pinigų dideliam pirkiniui, todėl priverstas prašyti paskolos.

Dėl šios paramos ūkininkas kreipėsi ne kartą, tad ir darbų nemažai nuveikta. „Pastatytas naujas robotizuotas tvartas, atnaujinta visa gyvulininkystės ūkiui reikalinga technika: traktoriai, pašarų dalytuvai, šienapjovės. Sėjamąją irgi pirkau pridėdamas paramos lėšų“, – pagrindinius pirkinius, kurių gyvulininkystės ūkiui reikia daug, vardija A. Baltrušaitis. 

Kaip ūkis atrodytų šiandien, jeigu paramos investicijoms į žemės ūkio valdos nebūtų? „Kažin, ar jis iš viso egzistuotų. Arba būtų labai kuklus“, – nedaugžodžiauja ūkininkas ir priduria, kad šioje veikloje planuoja dalyvauti ir ateityje. Mat, A. Baltrušaičio teigimu, tokia parama ne tik sumažina finansinę ūkio naštą, bet ir sudaro palankias sąlygas plėstis. 

„Finansai ir plėtra susiję. Jeigu turi pinigų, turi daugiau galimybių. Jei turi daugiau galimybių, gali plėstis. Kitaip plėtra sunkiai įsivaizduojama“, – tikina ūkininkas.

Kas ir kokią paramą gali gauti?

Šiam KPP priemonės kvietimui skirta  71,4 mln. Eur lėšų, iš kurių kiek daugiau nei 8 mln. Eur – lengvatinėms paskoloms. Didžiausia paskolos suma vienam paskolos gavėjui siekia 200 000 eurų.

Šaukimui skirtos paramos lėšos suskirstytos  pagal žemės ūkio sektorius ir pasiskirsto taip: pieninei galvijininkystei – 20,6 mln. Eur, mėsinei galvijininkystei ir kitiems gyvulininkystės sektoriams – 18 mln. Eur, daržininkystei, sodininkystei, uogininkystei – 13,8 mln. Eur, kitiems augalininkystės sektoriams – 19 mln. Eur paramos lėšų. 

Pareiškėjas gali kreiptis dėl investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos); investicinės paramos (negrąžintinos subsidijos) ir lengvatinės paskolos investicijoms bei apyvartiniam kapitalui; tik lengvatinės paskolos investicijoms ir apyvartiniam kapitalui.

Remiama žemės ūkio produktų gamyba ir prekinių žemės ūkio produktų (pagamintų (išaugintų) valdoje) apdorojimas (rūšiavimas, pakavimas, surinkimas ir t. t.), perdirbimas ir tiekimas rinkai arba pripažinto žemės ūkio kooperatyvo iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų supirkimas ir realizavimas, supirktų iš savo narių jų valdose pagamintų ar išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas ir iš jų pagamintų maisto ar ne maisto produktų realizavimas.

Paramą gali gauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie verčiasi žemės ūkio veikla. Fiziniai asmenys turi būti nustatyta tvarka savo vardu įregistravę ūkininko ūkį ir valdą, o juridiniai – savo vardu įregistravę valdą (netaikoma pripažintiems žemės ūkio kooperatyvams, kurie superka ir realizuoja iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus arba supirktus iš savo narių jų valdose pagamintus ar išaugintus žemės ūkio produktus perdirba ir realizuoja iš jų pagamintus maisto ir ne maisto produktus).

Anot M. Jusienės, paramos intensyvumas suskirstytas pagal sektorius. Gyvulininkystei, sodininkystei, uogininkystei ir daržininkystei siekia 50 proc., augalininkystei – 40 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Vienam paramos gavėjui paramos suma negali viršyti 300 000 Eur, kai teikiama investicinė parama, 500 000 Eur – kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola. Taip pat negali viršyti 600 000 Eur, kai teikiama investicinė parama, arba 800 000 Eur – kai teikiama investicinė parama ir lengvatinė paskola, tačiau abiem atvejais turi būti viena iš nurodytų sąlygų:

  • pateiktame projekte numatyta įgyvendinti kolektyvines investicijas;
  • pateiktame projekte statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto išlaidos, įskaitant statybines medžiagas, pastatų ir (arba) statinių funkcionavimui būtiną infrastruktūrą, išskyrus kelius, ir (arba) pastatų funkcionavimui užtikrinti būtinos įrangos įsigijimo išlaidos projekto vertėje sudaro daugiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM). Tuo atveju, kai šios išlaidos projekto vertėje sudaro mažiau kaip 75 proc. visų projekto investicijų vertės (be PVM), paramos suma projektui negali viršyti 300 000 eurų.

Parama numatyta ir Strateginiame plane

Investicijas į žemės ūkio valdas numatyta remti ir įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP), kuriame tam skirta 230 mln. Eur, iš kurių 30 mln. Eur – lengvatinėms paskoloms. Pagal SP didžiausia paramos suma vienam paramos gavėjui 2023–2027 metų laikotarpiu negali viršyti 1,2 mln. Eur, įskaitant gautą lengvatinę paskolą. Šaukimas planuojamas nuo š. m. lapkričio 6 iki gruodžio 29 dienos.

Dėl paramos investicijoms į žemės ūkio valdas pagal SP, kaip ir pagal KPP, gali kreiptis žemės ūkio subjektai, kurie žemės ūkio veikla užsiima ne mažiau nei metus ir iš šios veiklos gauna daugiau nei 50 proc. pajamų, neturi skolų ir atitinka kitus Įgyvendinimo taisyklėse numatytus reikalavimus.

Pasak M. Jusienės, vis tik yra keletas skirtumų tarp paramos pagal SP ir KPP. Vienas jų – pagal KPP paramos gali kreiptis ūkiai, kurių valdos ekonominis dydis yra didesnis nei 8 000 Eur, o pagal Strateginį planą – didesnis nei 30 001 euras.

Kitas skirtumas – paramos intensyvumas pagal SP nediferencijuojamas ir visiems taikomas vienodas – 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Užsakymo Nr. 11415
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos