Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Ūkis
Investicijos į perdirbimą leistų panaudoti grūdų perteklių
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Grūdų perdirbimo įmonių plėtra, pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA), leistų išvengti nelygios konkurencijos su didžiaisiais užsienio augintojais bei kur kas daugiau uždirbti.

Pasak LGAA vadovo Aušrio Macijausko, 7–8 mln. t grūdų užauginti pajėgūs šalies grūdininkai sėkmingai dirbti leistų tiek eksportuotojams, tiek perdirbėjams.

„Kol kas mūsų grūdų augintojai ir eksportuotojai užsienio rinkose konkuruoti dar sugeba, tačiau po karo rinkoms sugrįžus į savas vėžes bus labai sunku pasiūlyti mažesnę kainą, nei įprastai siūlo didžiosios šalys, pavyzdžiui, Ukraina, Rumunija ir t. t.“, – sako A. Macijauskas.

Bioversija 2024 07 09 m7

Kokybiški lietuviški grūdai būna ir dukart brangesni nei didžiųjų šalių augintojų, tad rinkoje esant žaliavos pertekliui, konkurencinė kova pralaimima. 

Didžiausi kaštai prekybos grūdais versle – transportavimas. „Kai grūdai parduodami eksporto bendrovėmis, automatiškai reikia atskaičiuoti labai brangius transportavimo kaštus. Jei mūsų užaugintos žaliavos liktų Lietuvoje, šių kaštų niekam nereiktų patirti ir visiems tokia situacija apsimokėtų“, – sako A. Macijauskas. 

Jo nuomone, Lietuvoje šiuo metu yra vietos dar bent kelioms didelėms grūdų perdirbimo pramonės įmonėms.

„Dabar kalbama, kad dideli investuotojai galėtų perdirbti po kelis šimtus tūkstančių ar pusę milijono tonų grūdų per metus. Turime 5 mln. t grūdų eksporto perviršį, tad žaliavų tikrai užtektų“, – mano A. Macijauskas.

Norinčių investuoti daugėja

Skaičiuojama, kad grūdų pramonės įmonės per artimiausius penkerius metus į gamybos plėtrą planuoja investuoti 0,5 mlrd. Eur. Didžiausios investicijos yra susijusios ne su tradicinių grūdinių produktų gamyba, o moderniomis ateities technologijomis.

Airijos bendrovė „ClonBio“ Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje į koncentruotų augalinių baltymų, skirtų mėsos pakaitalų gamybai, gamyklą planuoja investuoti 200–250 mln. eurų. Tai būtų viena didžiausių ir reikšmingiausių pastarųjų metų plyno lauko užsienio investicijų Lietuvoje.

„Roquette Amilina“ taip pat yra užsiminusi apie veiklos plėtrą. Kad už 300 mln. Eur statys giluminio grūdų perdirbimo gamyklą Kuršėnuose jau yra paskelbusi ir „Agrokoncerno“ grupė. Investicijas planuoja ir bendrovės „Kurana“, „Mestilla“

Ūkininkai gali greitai prisitaikyti

A. Macijausko teigimu, nors šiuo metu šalies ūkininkai daugiausia augina kviečių, esant poreikiui galėtų greitai prisitaikyti prie paklausos.

„Dabar mes daugiausia auginame kviečių, nes juos auginti labiausiai apsimoka, didelė paklausa. Tačiau kitų kultūrų auginimas būtų naudingas ir žemei, ūkininkams būtų proga padidinti sėjomainą“, – kalba A. Macijauskas.

Šalies grūdininkai per metus užaugina apie 4–5 mln. t kviečių, 0,5 mln. t miežių, gerokai mažiau kvietrugių, rugių, avižų ar kukurūzų. 

Lietuva šiuo metu patenka į didžiausių pasaulio kviečių eksportuotojų penkioliktuką, o ES, jei metai augintojams sėkmingi, ir į penketuką. LGAA vadovas įsitikinęs, kad mūsų šalyje užauginamų grūdų užtektų dar bent kelioms stambioms perdirbimo įmonėms.

„Reikia turėti galvoje, kad išvežame iki 5 mln. tonų grūdų, tad vietos dar bent kelioms didelėms perdirbimo gamykloms Lietuvoje tikrai yra ir nemanau, kad joms būtų kokia nors labai didelė tarpusavio konkurencija dėl žaliavų“, – sako A. Macijauskas. 

Lietuvos žemdirbiai sėkmingais metais užaugina apie 7–8 mln. tonų grūdų, iš kurių vidaus rinkoje lieka 3 mln. tonų. Pasak LGAA vadovo, yra didelis grūdų perteklius ir jį galima panaudoti įvairiau.

„ClonBio Group“ Lietuvoje įsteigtos antrinės įmonės „Baltic Baltymas“ vadovas Martynas Nagevičius sako, kad Lietuva dėl stambių užsienio investicijų konkuruoja su didžiosiomis pasaulio valstybėmis.

„Norint pritraukti tokius verslus, visas įmanomas pastangas pagal savo kompetencijas turi dėti ir šalies Vyriausybės vadovai, ministrai, EK atstovai. „ClonBio“ atvirai deklaruoja, kad investuos, jei pavyks pasinaudoti EK skatinimo priemonėmis. Manau, valdžios pagalba lygiai taip pat reikalinga ir kitiems investuotojams“, – sako M. Nagevičius.

Jis taip pat priduria, kad investuotojams labiau nei finansinė parama yra reikalingas ir aiškus valstybinis reguliavimas, ypač dėl biodegalų sertifikavimo, biometano realizavimo, anglies dvideginio išmetimų sutaupymo.

Parengta: pagal LGAA inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024
Setupad-desktop-po tekstu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos