Vilnius. Airijos maisto technologijų bendrovė „ClonBio Group“ svarsto galimybę Lietuvoje statyti maždaug 250 mln. eurų vertės mėsos pakaitalo – augalinių baltymų – gamyklą. Jos atstovas teigia, kad sprendimas priklausys nuo Europos Sąjungos (ES) pozicijos.

„ClonBio Group“ Lietuvoje įsteigtos antrinės įmonės „Baltic Baltymas“ vadovas Martynas Nagevičius teigė, kad kitą savaitę į Lietuvą atvyksta ir šiuos planus su ekonomikos ir inovacijų ministre Aušrine Armonaite aptars pagrindiniai Airijos bendrovės akcininkai.

Anot jo, bendrovė svarsto tik vieną gamyklos vietos Lietuvoje variantą – Akmenėje, greta laisvosios ekonominės zonos, tai jau anksčiau aptarta su savivaldybės meru.

„Lietuvoje tai, ko gero, vienintelė vieta, ten jau pradėtas poveikio aplinkai vertinimas daryti, alternatyvos greičiausiai nebus svarstoma. Prieš metus buvo susitikimas su meru, aptarta“, – sakė M. Nagevičius.

„ClonBio Group“ atstovas teigia, kad šiuo metu sprendžiama, kur plėstis – ES ar Šiaurės Amerikoje, kurios tarpusavyje konkuruoja dėl tokių investicijų pritraukimo, todėl gamyklos Akmenėje planai priklausys ne nuo sprendimų Lietuvoje. 

„Šiuo atveju, tai klausimas, kur investuoti – ar Europos Sąjungoje, ar Šiaurės Amerikoje, visi atsakymai bus ne Lietuvoje, o Briuselyje atsakyti, koks bus Europos Komisijos požiūris į šią investiciją, ten bus ir aplikuojama paramai gauti. Nuo Europos Komisijos atsakymo priklausys, ar ta investicija bus Europos Sąjungoje, ar Šiaurės Amerikoje“, – kalbėjo M. Nagevičius.

Jo teigimu, JAV deda pastangas pritraukti tokias investicijas: „JAV išleido prezidento pasirašytą infliacijos mažinimo aktą, kuriuo smarkiai subsidijuoja visas žaliąsias investicijas. Europos Sąjunga reaguoja, eina į varžybas šių subsidijų“. 

M. Nagevičius sako, kad šiuo metu ES veikia viena „ClonBio Group“ augalinių baltymų gamykla, esanti Vengrijoje. „Tai antrasis jų fabrikas, į pirmąjį investavo Vengrijoje, tas projektas pasiteisino, norima plėstis“, – BNS sakė M. Nagevičius.

Planuose numatoma, kad gamykloje Lietuvoje būtų sukurta iki 200 darbo vietų, ji veiktų nenaudodama iškastinio kuro, visą reikalingą energiją gamintų vėjo, saulės ir biomasės elektrinės, o iš atliekų būtų gaminamas bioetanolis, biometanas ir organinės trąšos. 

Per metus gamykla perdirbtų apie 300 tūkst. tonų miežių ir pagamintų iki 60 tūkst. tonų koncentruoto baltymo, naudojamo mėsos pakaitalų gamybai.

Konkurencijos nemato

Jau veikiančių ar planuojančių naujus projektus įmonių vadovai sako, kad nauja gamykla nebūtų konkurente  nei iš kviečių augalinius produktus maistui ir pašarams gaminančiai „Roquette Amilina“, nei „Agrokoncerno“ antrinei įmonei „Agrokoncernas GDP“, kuri  Šiaulių rajone, buvusioje Pavenčių cukraus fabriko teritorijoje ketina statyti giluminio grūdų perdirbimo gamyklą, penktadienį rašo portalas vz.lt

„Drąsiai sakau, kad Lietuvoje tilptų keturios ar penkios panašios į mūsų planuojamą giluminio kviečių perdirbimo įmonę. Vietos žaliavos yra pakankamai. Tačiau nežinant, kiek miežių ketina perdirbti airių gamykla, sunku pasakyti, ar jų užteks, ar teks įsivežti. Nežinau jų sumanymo“, – sakė „Agrokoncerno“  savininkas Ramūnas Karbauskis. 

„Roquette Amilinos“ valdybos pirmininkas Danas Tvarijonavičius teigė, kad nauja gamykla konkurencijos sudaryti neturėtų, nes įmonė etanolį gamina tik Prancūzijoje ir Lietuvoje to daryti neplanuoja. „Jeigu jie nori perdirbti miežius, turbūt kiaulių augintojų reikia klausti, kaip gali rinka reaguoti. (...) Didelio skirtumo tarp miežių ir pašarinių kviečių nėra. Apsirūpinimo žaliava problemos neturėtų būti“.