Kaunas. Daržininkai pradeda imti vėlyvųjų veislių kopūstų derlių, kuris anot jų, „visai neblogas". Tačiau dalis daržovių pražuvo vandens apsemtose dirvose. Nerimaujama, jog šią savaitę vėl prapliupęs lietus pareikalaus dar didesnės „duoklės".

Kėdainių rajone, Lančiūnavos kaime, ūkininkaujantis  Vidmantas Kvedaras kartu su sūnumis dirba daugiau kaip 200 ha. Gūžinių kopūstų laukai užima beveik pusę šio ploto.

Ūkininkas sako, jog rinkdamasis veisles atsižvelgia į vegetacijos laiką ir paskirtį. Didžioji dalis šių daržovių skiriama perdirbti.

Vėlyvuosius gūžinius kopūstus ūkininkas pradėjo kirsti prieš savaitę. Nors dar apie 60 proc. derliaus nenuimta, matyti, jog jis būsiąs neblogas. „Kopūstas - šaltamėgė daržovė, vandens jai taip pat daug reikia. Šios sąlygos vasarą buvo. Galvos labai didelės, gražios. Tiesa, ten, kur neužmirko. Mat yra daug plotų, kuriuose balos stovi. Kai tiek kritulių buvo, drenažas nespėjo sugerti vandens iš laukų", - jis sako dar nespėjęs visų laukų apvažiuoti ir tiksliai paskaičiuoti nuostolius, bet mano, jog apie 10 proc. kopūstų derliaus pražuvo.  

Perdirbti skirtos veislės užaugina didesnes gūžes ir jų derlius gausesnis. Jos užauga nuo 5 iki 12 kilogramų. Šiemet jų iš hektaro kerta apie 100 tonų. Tuo tarpu pardavimui tinkamesnės veislės, sukančios mažesnes, sveriančias apie 2,5 kg gūžes. Jų derlius viename hektare - apie 80 tonų.

Pernai siautėjo kenkėjai, šiemet - lietus

V. Kvedaras džiaugiasi, kad bent kenkėjų antplūdžio šiemet nebuvo. Mat pernai nemažai bėdų pridarė daržus užpuolusios kopūstinės kandys.

„Šie metai visiškai kitokie nei pernai. Pernai didelių nuostolių dėl kopūstinių kandžių turėjome. Šiemet kenkėjų daug nebuvo ir su jai buvo nesudėtinga kovoti. Tačiau šiemet dirvose ežerai stovi", - sako pašnekovas.

V. Kvedaras pasakoja, jog kopūstų derlių savo ūkyje jie nuima rankomis. Tiesa, turi ūkininkas tam iš dalies pritaikytą kombainą, tačiau praktiškai įsitikino, kad mechanizuotas derliaus ėmimo būdas šiai daržovei nėra tinkamas.

„Per kombainą kol pereina, kopūstų galvos labai apsidaužo, greitai genda. Netinka nei parduoti, nei laikyti. Stovi kombainas, šiemet net nepanaudojau. Ir olandai, vokiečiai, lenkai, nors didžiausius plotus augina, bet vis tiek rankomis derlių ima. Darbo daug ir darbininkų daug reikia - žmogus turi pasilenkt, nukirst, nupjaut išorinius lapus, kotą, gūžę švelniai padėt į dėžę", - apie darbo eigą pasakoja ūkininkas. Jis svarsto, kad bene ši priežastis ir būsianti lemiama, jog daržovių augintojai kopūstų plotus vis mažina.

Pekino kopūstą pirkėjai prisimena rudenį

Panevėžio rajono Upytės seniūnijos ūkininkė Milda Mikelionienė, dirbanti 75 ha, augina daržoves. Iš kopūstinių pasirinko Pekino kopūstus. Jų plotai šiemet užima apie 10 hektarų.

Šiuo metu doroja vidutinio vėlyvumo derlių. Svarsto, jog iš hektaro apie 15 tonų susidarys. Tai toli gražu ne rekordai - šios daržovės ir 25 tonas iš hektaro galima gauti. Tikisi derlių nuimti iki spalio antros pusės. Vėliau dar reikia suspėti nukirsti vėlyvajam naudojimui skirtas gūželes. Jos tinkamos ilgesnei realizacijai ir sandėliavimui.

„Dirvose pamirkimų yra, kurie ir sumažino derlių, bet augti sąlygos buvo neblogos - ši daržovė mėgsta drėgmę. Vasara vėsi buvo, kas Pekino kopūstams gerai", - aiškina daržininkė.

Ji sako, jog Pekino kopūstas - specifinė daržovė, kurios realizacija vasarą labai užstringa. Mat tuo metu yra kitokių daržovių ir pirkėjai apie ją tiesiog pamiršta. Tik jau vėliau, kai pabrangsta pomidorai, agurkai, prisimenami Pekino kopūstai.

Pasak M. Mikelionienės, nors Pekino kopūstai šalnoms nėra labai jautrūs, pakelia iki 6 laipsnių šaltį, bet vis tik šalnų pakąstos gūželės laikosi prasčiau. Taigi, rizikos vėlyviausią derlių imant yra. Ūkininkė prisimena ir tokių metų, kuomet rugsėjo mėnesį iki 7-8 laispnių šalčio temperatūra nukritusi buvo.

Šiemet metai dar ypatingesni - prie šios rizikos dar prisidėjo ir lietūs. „Po vandeniu atsiduria šaknys ir matau, kad plotai pageltę, žuvę. Be to, žemių gūželėse tarp lapų pritaškyta. Reikia daugiau lapų nuskabyti, o tai irgi prie nuostolių pridėti reikia", - sako ūkininkė. Priduria, jog taip pat ir dėl derliaus išvežimo iš lauko papildomų rūpesčių kyla, nes technika klimpsta, tenka kopūstus nešte nešti.

Beveik trečdalį derliaus jau nurašė

Ūkininko Antano Baliutavičiaus dirbama žemė - Šiaulių rajone, Tvibių kaime. Iš 100 ha apie 7 ha ūkininkas skyrė baltagūžiams, raudongūžiams bei žiediniams kopūstams. Dalį produkcijos ruošė ankstyvajam realizavimui.

Nuostoliai dėl meteorologinių sąlygų jo ūkyje šiemet labai dideli - A. Baliutavičius mano, kad net iki 30 proc. kopūstų užmirko ir jų derlius jau nurašytas.

„Bet labai neramu, kad po kelių gražių dienų vėl lyja ir gali tie procentai dar padidėti. Nėra laiko kada tiksliai ir išmatuoti, kokie plotai pražuvo - likusį derlių reikia skubėti vežti", - sako ūkininkas.

Žiedinių kopūstų derlių jau baigia suvežti į sandėlius. Ūkininkas sako, kad šiemet jis neblogas, tačiau su žiedinių kopūstų realizacija vasarą vienu metu prastokai ėjosi. Teko ieškoti išeities ir ją rado - žiedinius kopūstus raugė ir realizavo gatavą produkciją.

„Dideliais kiekiais neruošėme - lietuviams dar neįprasta rauginti žiediniai kopūstai,tačiau savo pirkėją jau pradeda atrasti", - A. Baliutavičius pasakoja šį produktą ūkininkų turgeliuose parduodavęs.

Anot ūkininko, ankstyvesnės gūžinių kopūstų veislės davė gausų derlių. Tačiau šiemet kažkas neįtiko vėlyviesiems kopūstams. Jų gūžės mažesnės nei įprastai ir derlius būsiąs mažesnis.

„Visko gali būti, kad ir lietaus per daug į naudą neišėjo. Kai kuriose lauko vietose pastebėjau, kad šliužai labai apniko. Kažkaip pirmą kartą man jų taip gausiai kopūstuose priviso", - stebisi A. Baliutavičius. Svarsto, kad ir šios populiacijos padidėjimas gali būti perteklinės  drėgmės padarinys.

MŪ inf.