Kaunas. Šis sezonas grūdų augintojams nedėkingas - su trimis minuso ženklais: krito bendras javų derlingumas, smuko kainos ir sumenko grūdų kokybė. Vakar tai dar kartą konstatuota Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) visuotiniame narių susirinkime.

Bendras javų derlingumas šiemet krito 15 proc., kokybė - 3,4 proc., kaina sumažėjo net 18 procentų. Skaičiuojama, kad bendras pajamų smukimas yra maždaug 36 proc. - kitaip tariant, pajamos sumenko geru trečdaliu. Situaciją jau galima vertinti kaip kritišką ir grūdų augintojai visai rimtai svarsto galimybę imti pavyzdį iš pieno sektoriaus dalyvių ir kreiptis pagalbos į vyriausybę.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas informavo, kad anksčiau gruodžio, kuomet prasideda pirmieji pranešimai apie ateinančių metų derliaus prognozes, kviečių kainų augimo tikėtis neverta.

Tiesa, kaip rodo LGAA narių apklausos, kurių rezultatus pristatė asociacijos administracijos vadovas Ignas Jankauskas, apklausti asocijuoti grūdų augintojai padėtį savo ūkiuose vertina šiek tiek optimistiškiau negu kiti žemdirbiai.

„Tai rodo, kad LGAA nariai dirba daug efektyviau negu Lietuvos vidutinis ūkis. Mūsų nariams keliami aukštesni reikalavimai: net ir su savo prastais rodikliais mes esame daug aukščiau negu Lietuvos vidurkis", - didžiuodamasis asociacijai priklausančiais žemdirbiais kalbėjo I. Jankauskas.

Kartu jis atkreipė dėmesį, kad atnaujintame LGAA tinklalapyje yra galimybė registruotiems lankytojams dalyvauti diskusijų forumuose, spręsti aktualius klausimus ir gauti specifinę informaciją. Tinklalapyje taip pat bus pateikiama ir aktuali informacija apie grūdų rinkos pokyčius.

Lietuvos grūdų augintojų asociacija vakar susirinkime apsvarstė aktualius klausimus ir susidėliojo artimiausių darbų planus

Pusė žirnio - grūdas ar šiukšlė?

Dar kartą diskutuota apie grūdų kokybės standartus. LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas priminė, kad pavasarį buvo ginčų dėl žirnių standartų - ar pusė žirnio yra grūdas, ar šiukšlė? „LGAA pozicija buvo ta, kad perskilęs žirnis išlaiko absoliučiai tas pačias savybes kaip ir visas žirnis. Taigi, juos reikėtų laikyti grūdais, o ne šiukšlėmis. Tačiau nepaisant mūsų prieštaravimų, standarte buvo įrašyta, kad tai grūdinė priemaiša", - šių metų diskusijas prisiminė A. Macijauskas. Kyla problemų ir dėl grikių kokybės standartų, neaišku, kokios kokybės turėtų būti maistinės pupos.

Lietuvos standartizacijos departamento Standartų skyriaus vedėja Ramunė Rukšėnienė priminė, kaip standartai priimami bendru sutarimu (nebūtinai tai turi reikšti vieningą nuomonę) ir yra savanoriško taikymo dokumentai. Be to, jie gali būti bet kada peržiūrimi. Kaip tik artimiausiu laiku planuojama peržiūrėti grikių, miežių, kvietrugių, kukurūzų standartai.

„Kyla klausimas, ar apskritai reikalingi grūdų kokybiniai standartai. Kitose ES šalyse jų nėra. Tiesiog istoriškai Lietuvoje taip susiklostė, kad pas mus standartai išliko", - pastebėjo R. Rukšėnienė.

Lietuvos standartizacijos departamento Standartų skyriaus vedėja Ramunė Rukšėnienė ragino LGAA narius aktyviau reikšti savo poziciją svarstant grūdų standartų pakeitimus, tačiau žemdirbių patirtis rodo, kad dažnai jų balsas lieka neišgirstas

Kaip žinia, grūdų kokybės standartus keičia Lietuvos standartizacijos departamente suformuota penkioliktoji Technikos komiteto grupė „Grūdai, grūdų produktai, duona, pašarai". Joje yra devyniolika narių, iš kurių devyni - grūdų perdirbėjų ir duonos gaminių kepėjų, penki - mokslo bei valstybinių institucijų atstovai, o žemdirbių čia - mažuma. LGAA nuomone, tai neteisinga.

„Akivaizdu, kad dominuoja elevatorių atstovai. Nors mes aiškiai pateikėme savo nuomonę, kategoriškai prieštaravome, tačiau į ją nebuvo atsižvelgta. Tikrai inicijuosime žirnių standartų peržiūrėjimą ir ištaisymą", - sakė Aušrys Macijauskas

Iki šiol LGAA interesus minėtoje Technikos komiteto grupėje atstovavo Kauno r. ūkininkas Romas Majauskas, o vakar jis pasiūlė šias pareigas patikėti Ignui Jankauskui - tam buvo vienbalsiai pritarta.

Komitetai gilinsis į specifines sritis

Vakar susirinkime nuspręsta sudaryti keturis komitetus, kurie specializuotųsi tam tikrose srityse. Sudaryti Išmokų, Investicinių paramų, Augalų apsaugos ir Standartų komitetai, į kiekvieną jų išrinkta po tris narius. LGAA narių sąrašą papildė keturi nauji grūdų augintojai: Gediminas Kontrimavičius iš Jonavos r., Arūnas Kupčiūnas iš Kaišiadorių r., Tadas Tallat-Kelpša iš Kauno r. ir Paulius Radvila iš Birštono rajono.

Tarp artimiausių LGAA užduočių Aušrys Macijauskas įvardijo žalinimo problemų sprendimą. Kaip parodė šie metai, žirnių pasirinkimas žalinimo reikalavimams įgyvendinti ne visada yra tinkamas - pavyzdžiui, šiemet dėl orų sąlygų kai kurie ūkininkai jų derliaus iš viso nesugebėjo nuimti.

„Reikėtų laikytis taisyklės: žirnių sėti ne daugiau, negu sugebi nuimti per vieną, daugių daugiausia per dvi dienas", - praktiniais pastebėjimais dalijosi žemdirbiai. Matyt, ateityje populiarės tarpinių augalų auginimas. „Tik mes siūlome pakeisti reikalavimą sėti dviejų tarpinių augalų mišinį. Visiškai užtektų ir vienos rūšies tarpinių augalų", - pastebėjo A. Macijauskas.

Jis taip pat sakė, kad ES reglamentas leidžia žalinimo reikalavimus įgyvendinti kolektyviai: tarkime, keli ūkininkai susitaria, kad žalinimui skirtas plotas tais metais bus vieno iš kurio ūkyje, ir, deklaruojant pasėlius, tai nurodoma. Tokia galimybė būtų itin aktuali smulkesniems ūkiams.

Bendrovės „Agrodetalių servisas" direktorius Audrius Verbyla pristatė universalias grūdų valomąsias „Almaz", kurios veikia aerodinaminio atskyrimo pagal lyginamąjį svorį metodu. „Tai patentuotas gaminys, bet labai paprastos konstrukcijos ir konkurencingos kainos. Nėra sietų, kurie gali užsikimšti, netraiškomi grūdai. Lietuvoje jau dirba 30 tokių mašinų, jos ypač efektyviai dirbo šį sezoną, kai buvo kuliami drėgni grūdai", - patikino A. Verbyla

Artimuose planuose yra ir LGAA susitikimas su VAT specialistais. Tikimasi išsiaiškinti, kokios yra realios galimybės asociacijai užregistruoti vieną ar kitą augalų apsaugos produktą. Taip pat reikia aiškumo, kaip keisis augalų apsaugos produktų spektras ateinančiais metais.

MŪ inf.