Alytaus r. Žemės ūkio bendrovės „Atžalynas“ vadovas Algis Žėkas (nuotr.) viliasi, kad po dvejų itin sunkių metų 2019-ieji bus geresni. Po sklandžios rudeninės sėjos pavasario laukia 1 500 ha bendrovės žiemkenčių, iš kurių didžiausią dalį – 1 000 ha sudaro žieminiai kviečiai.

Augalai iš rudens spėjo pasiekti optimalų augimo tarpsnį ir žiemą pasitiko stiprūs ir sveiki, tad tvirtas pamatas būsimam derliui būsimam derliui kaip ir paklotas. Tik iki javapjūtės – dar ilgas kelias, kuriame išlieka netikėtų rizikų grėsmė. „Dar tik viduržiemis, grūdo kelias dar net neįpusėjęs“, – nuo bet kokių prognozių linkęs susilaikyti patyręs vadovas A. Žėkas.

Dabar bendrovės žiemkenčių laukus (1 000 ha žieminių kviečių, 300 ha žieminių rapsų ir 200 ha kvietrugių) dengia 8–10 cm storio sniego paklotė. Pasak A. Žėko, šiek tiek nerimo kėlė permainingi orai gruodžio gale – sausio pradžioje, kai šaltį keitė dažni atlydžiai ir laukų paviršiuje pradėjo kauptis pavojingai daug drėgmės. Tačiau paskui pradėjo tolygiai šalti ir padėtis pasitaisė.

„Atžalyno“ dirbami laukai išsiplėtę per tris rajonus – Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės. Deklaruojamas dirbamos žemės plotas siekia 2 500 ha. Bendrovės pirmininkas Algis Žėkas turi agronomo išsilavinimą, tad artimiausia jam yra augalininkystės sritis. Bendrovėje auginami kviečiai, rugiai, kvietrugiai, kukurūzai, pupos, daugiametės žolės.

„Kuo įvairesnių kultūrų auginama, tuo naudingiau ir ūkiui, ir dirvožemiui. Aišku, ir technikos, ir žmonių tuomet reikia daugiau. Bet jauti stabilumą: jei vieni augalai prasčiau uždera, kiti gelbsti. Ir sėjomainą tinkamą lengviau išlaikyti“, – daugiašakio ūkio privalumus aiškina A. Žėkas.

Tiesa, pernai sausra kirto per visų augalų derlių. Bendrovės vadovas skaičiuoja, kad netekta maždaug 50 proc. derlingumo, vertinant pagal prieš tai buvusių trejų metų derliaus vidurkį. Pavyzdžiui, kviečių derlius vos pasiekė 4 t/ha. Šiuo metu bendrovė dar turi nemažai 2018-ųjų metų derliaus. Laikomasi strategijos, kad neverta skubėti grūdų parduoti – paprastai jų realizacija užtrunka iki naujojo derliaus, o gegužę, birželį dažnai ir kainos geresnės galima tikėtis.

„Atžalyne“ laikoma 520 melžiamų karvių

„Jau ir dabar grūdų kaina yra pakilusi – už pirmos klasės kviečių toną gauname 200 eurų. Mums šiek tiek koją kiša tik geografinė padėtis – visi juk skaičiuoja kainą Klaipėdos uoste, o mums iki jo yra 300 km kelio“, – sako A. Žėkas. Didžioji dalis bendrovės derliaus išgabenama pačių turimu transportu.

Iki 2014 m. bendrovė stabiliai augindavo apie 100 ha cukrinių runkelių, nors prasidėjus ES cukraus reformai, buvo minčių trauktis iš cukraus gamybos sektoriaus. Tačiau 2013 m. perpildė kantrybės taurę – ruduo buvo toks šlapias, kad bendrovė nusprendė: viskas, gana kankintis su cukriniais. Pirmininkas priduria, kad buvo išvarginę ir nuolat vėluodavę atsiskaitymai už cukraus fabrikui priduotą žaliavą. Tad viską įvertinus, cukrinių runkelių nuspręsta nebeauginti.

Bendrovė laiko 520 melžiamų karvių, o metinis primilžis iš karvės siekia net 11 000 kg pieno. Šalyje bendrovė „Atžalynas“ pagal karvių produktyvumą nuolat yra pirmajame trejetuke, o dvejus metus buvo netgi patys pirmieji. „Įvairių aplinkybių verčiami nuo pernai vasaros mes nuo trijų kartų melžimo per parą perėjome prie dviejų. Tad gali būti, kad dabar išmilžiai šiek tiek sumažės“, – sako A. Žėkas pridurdamas, kad laikas parodys, kiek laimės, o kiek praloš bendrovė dėl tokio sprendimo.

Gyvuliai šeriami ūkyje paruoštais pašarais: kukurūzų, žolės silosu, biriaisiais koncentruotaisiais, ruošiamais mobiliuoju malūnu iš ūkyje išaugintų žaliavų, duodama šiek tiek šieno ir šiaudų. Pridedama dar rapsų ir sojų išspaudų bei mineralinių priedų.

Pasak pirmininko, 2017 m. pieno kaina visai nebloga buvo, o štai pernai jau smuko 5 centais. Šiuo metu bendrovė pieną parduoda po 27,5–28 centus už kilogramą.

Bendrovė kurį laiką plėtojo ir mėsinę galvijininkystę – augino limuzinus. Pirmieji limuzinai buvo įsigyti 2004 m., jų banda per dešimtmetį gerokai išsiplėtė. Bet mėsos supirkimo kaina netenkino. A. Žėko teigimu, buvo suskaičiuota, kad vietoj 100 karvių žindenių labiau apsimoka laikyti 100 melžiamų karvių. Tad planų plėsti mėsinę galvijininkystę buvo atsisakyta ir vietoj jų padidinta pieninių galvijų banda.

Visą gyvulių ūkį prižiūrinti fermos vedėja Albina Zubrienė pabrėžia, kad daug dėmesio skiriama gyvulių gerovei ir sveikatingumui. Kiekvienoje fermoje yra masažo šepečiai, nuolatinį švaraus oro judėjimą tvarte palaiko galingi ventiliatoriai. Tris kartus per metus sutvarkomos visų karvių ir veršingų telyčių nagos. Bandą sudaro ne tik Lietuvos juodmargės, bet ir Švedijos juodmargės, Danijos juodmargės, Danijos žalosios. Veršeliai (buliukai) parduodami 3–4 savaičių – eksportuojami į Izraelį, Olandiją.

„Būna daug džiaugsmo, kai užaugini gerą derlių. Būna ir skaudžių nusivylimų, kai dirbi pluši, o gamta prieš tave atsisuka ir viską sunaikina. Sėkmę lemia darbas, užsispyrimas, o ypač žmonių darbštumas ir palaikymas. Buvo sunkių periodų, kai atlyginimai buvo nedideli, bet žmonės iškentė, neišsilakstė“, – visiems bendrovės darbuotojams, kurių yra apie 60, dėkingas pirmininkas Algis Žėkas.

MŪ inf.