Klaipėdos r. Mažos mėsinių galvijų supirkimo kainos, vos dengiančios užauginimo savikainą, verčia ūkininkus galvoti, kaip išlaikyti ūkių rentabilumą. Vienas iš būdų – įsirengti mėsos išpjaustymo cechus ir pardavinėti mėsą tiesioginiams pirkėjams.

Tokiu keliu pasuko ir Klaipėdos r. ūkininkaujantys Daiva ir Vidmantas Buivydai. „Kai pamatėme, kad už 2 metų buliuką gauname tik apie 1 000 eurų, supratome, kad tokie pinigai tik vos ne vos užauginimo savikainą padengia. Tad ir nutarėme, kad reikia įsirengti mėsos išpjaustymo cechą“, – prisimena Daiva Buivydienė.

Savo ūkį Buivydų šeima Medsėdžių kaime įkūrė 1992 m., 2007 m. ūkis tapo ekologiniu ir pradėjo plėtoti mėsinę galvijininkystę.

„Su vyru daug važinėjome po Švediją ir matėme, kad ten populiari aubrakų veislė. Jų mėsa labai kokybiška, o gyvulių eksterjeras itin dailus, karvės labai ryškiomis akimis, tarsi su makiažu“, – šypsosi Daiva, prisiminus bandos kūrimo pradžią. Aubrakai – labai jaukūs galvijai, greitai pripranta ir prisiriša prie šeimininkų.

Ūkis orientuotas į veislininkystę – augina ir pardavinėja veislines telyčaites ir buliukus. Tačiau dalis gyvulių skerdžiami mėsai. Skerdena išpjaustoma savame ceche ir parduodama pagal užsakymus. „Patikėkite, pirkėjų dabar mums tikrai netrūksta. Sėkmingai realizacijai padeda ir tai, kad mūsų vaikai aktyviai prekiauja per socialius tinklus“, – patikina D. Buivydienė.

„Greičiausiai išperkama brangiausia produkcijos dalis, o pagrindiniai mūsų pirkėjai – jaunos šeimos“, – sako ūkininkė Daiva Buivydienė

Gyvuliai skerdžiami maždaug kas 3 savaites. Iš ūkio parduodama atvėsinta, vakuumuota, brandinta jautiena. Paruošta mėsa (asortimente iš viso yra 26 pozicijos) išvežiojama automobiliais užsakovams į Gargždus, Priekulę, Palangą, Kretingą ir Klaipėdą.

Pagrindiniai pirkėjai – jaunos šeimos. Antrekotai kainuoja 18 Eur/kg, nugarinė – 20 Eur/kg, jautienos mentė be kaulo – 8 Eur/kg ir t.t. Augintojai patikina, kad greičiausiai išperkama brangiausia produkcijos dalis. O dėl kai kurių produktų – tarkime, jaučių liežuvių ar žandų – žmonės net rašosi į eilę, nes šiems deficitiniams delikatesams būtina išankstinė rezervacija.

„Labai smagu, kad reguliariai mėsą tiekiame vienam vaikų darželiui Palangoje. Kiekvieną antradienį vežu jiems pagal suderintą užsakymą suformuotą mėsos krepšelį. Nors nuo ūkio iki darželio susidaro 50 km, su malonumu įveikiu šį atstumą, nes gera širdyje, kad vaikai valdo kokybišką mėsą“, – pasakoja D. Buivydienė ir priduria, kad savivalda turėtų paraginti viešąjį sektorių (darželius, mokyklas) aktyviau dalyvauti trumpojo tiekimo grandinėse.

Pasak Vidmanto Buivydo, kai ekologiniame ūkyje laikomi gyvuliai, susidaro uždaras gamybos ciklas ir išsprendžiama subalansuoto laukų tręšimo problema

Dar Buivydai augina ekologiškas avižas ir speltas, pastarąsias labai palankiomis sąlygomis parduoda malūnui Dobelėje (Latvijoje).

Dar vienas ūkininkų šeimos naujausių atradimų – šilauogės. Pasisodinę palyginti nedidelį plotą – 14 arų šilauogių, Buivydai pernai skynė pirmąjį derlių – 500 kg uogų. Šiemet šilauogės dar gausiau užderėjo. Šviežių uogų ūkininkai pasiūlė įsigyti nuolatiniams ekologiškos mėsos pirkėjams – pasisekimas buvo stulbinantis, uogas tiesiog išgraibstė.

„Šilauoges labai atidžiai rūšiuojame, atrenkame tik stambias ir gražias, nes norime parduoti už aukštą kainą“, – paaiškina D. Buivydienė. Iš smulkesnių uogų moteris pernai išvirė džemą ir po mažą indelį pridėjo nuolatiniams pirkėjams kaip kalėdinę dovanėlę prie mėsos. Iš karto sulaukė skambučių su pageidavimais įsigyti puikaus skonio džemo. Taigi, ateityje ūkis galbūt plėtos ir uogų perdirbimą.

„Žingsnelis po žingsnelio dėliojasi mūsų verslas. Džiaugiuosi, kad kartu dirbame visa šeima, dabar esame net šeši specialistai su žemės ūkio išsilavinimu“, – visos šeimos pastangomis plėsti ūkį didžiuojasi ūkininkė Daiva Buivydienė.

MŪ inf.