Radviliškio / Kėdainių / Panevėžio r. Ūkininko Zenono Rožėno laukuose pirmą kartą per daugelį metų dėl neįprastai šiltų orų gruodžio-sausio mėnesiais sudygo dauguma žieminių česnakų, sodintų spalio viduryje. Jeigu stipriai pašaltų, ūkininkas nesiryžta prognozuoti pasekmių.

Radviliškio r. ūkininkas Z. Rožėnas aiškina, kad išlindusios laiškų viršūnės pašalti gali, nes vis tiek pirmieji lapai pavasarį nunyksta, o iš ropelės pagrindo išauga nauji. Tačiau labai svarbu, kad nepašaltų augimo kūgelis.

Z. Rožėnas kartu su dukra Liuda Beresnevičiene 20 ha plote augina bulves ir daržoves, o dėl įvairovės – dar ir žieminius česnakus, kuriems paprastai skiria 0,5 ha. Augintojai sako, kad realizuoti kokybišką produkciją nesunku. Česnakus parduoda supirkėjams, mat pats užimtas ūkyje su begale kitų darbų, ir turguje stovėti su produkcija tiesiog nelieka laiko.

Pasak augintojo, supirkimo kaina nėra aukšta, gerai viską suskaičiavus, gal nė neapsimokėtų česnakų auginti, mat daug rankų darbo ir išlaidų. Praeitų metų derlius dėl vasaros sausros buvo menkesnis negu įprastai.

Augalai lėtai vegetuoja

Pasak LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutoDaržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus mokslo darbuotojos Danguolės Juškevičienės, šiuo metu instituto česnakinių augalų kolekcijoje daugelis valgomųjų česnakų pavyzdžių irgi sudygę. Aktyvesnis dygimas prasidėjo apie sausio 10-12 d. (sodinta spalio 24 d.).

Dalis ankstyvųjų veislių (ispaniškos, kiniškos kilmės) česnakų sudygo praėjusių metų pabaigoje ir dabar jau turi susiformavusius 3–4 lapelius. Augalų vegetacija lėtai, bet vyksta.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutoDaržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus mokslo darbuotoja Danguolė Juškevičienė pataria rinktis vietinių veislių česnakus

Jeigu nebūtų sniego dangos, sudygusiems česnakams žemesnės negu minusinės 12–15 ^oC temperatūros jau būtų pavojingos. Dažniausiai rudenį ar žiemą sudygusių augalų pirmi 1–2 lapai pavasarį nugelsta ir sunyksta, tačiau augalų vegetacija tęsiasi. Žinoma, lapų nunykimas mažina fotosintetinį potencialą, todėl gali sumažėti tokių augalų produktyvumas.

Pasak D. Juškevičienės, kai nėra sniego dangos, o temperatūra krenta iki 22–25 ^oC ir daugiau šalčio, pašąla meristeminiai skiltelės audiniai – augimo kūgelis. Tokie augalai, nepriklausomai nuo to, ar būna sudygę, ar ne – žūsta.

„Auginimui reikėtų rinktis vietinių arba Lietuvoje gerai augti prisitaikiusių veislių česnakus, kurie yra labiau ištvermingi žemų kritinių temperatūrų ir kitų nepalankių veiksnių poveikiui. Nacionaliniame augalų veislių sąraše ir ES daržo augalų veislių kataloge įrašytos dvi lietuviškos selekcijos, sukurtos LAMMC SDI, žieminių česnakų veislės – Žiemiai ir Dangiai“, – primena D. Juškevičienė.

Žieminius česnakus augina jau penktus metus

Patyrę svogūnų augintojai Kėdainių r. ūkininkai Olga ir Vigilijus Vansevičiai jau penktus metus augina ir žieminius česnakus. Didžiausią dalį visos savo užauginto česnakų derliaus tiekia prekybos tinklams. V. Vansevičius sako, kad česnakai rinkoje yra itin patraukli prekė ir pagal turimą žemės plotą (5 ha), ši daržovė buvo tiesiog tinkamiausia.

„Iš pradžių neturėjome patirties, kilo daug neaiškumų, kaip auginti šias svogūnines daržoves, todėl kreipėmės patarimų į Lietuvos daržovių augintojų asociaciją ir patyrusius ūkininkus, taip pat stengėmės dalyvauti įvairiuose renginiuose“, – aiškina V. Vansevičius.

Ūkininkai Vansevičiai žieminius česnakus augina lygiame paviršiuje, sodina mechanizuotai spalio mėnesį. 2019 m. rudenį apie 3 ha česnakų pasodino gerokai vėliau, tik lapkričio pirmąją savaitę ir dėl to, nors sausį buvo šilčiau negu įprastais metais, jie dar nespėjo sudygti.

Ūkininkai sako, jeigu staiga spustelėtų šalčiai, nušaltų antžeminė dalis ir išaugtų tik mažos ropelės. Jei tuo metu nebūtų sniego, labiausiai nukentėtų augimo kūgelis.

Į tą patį lauką Vansevičiai česnakus sodina po 4 metų pertraukos, o kad išlaikytų sėjomainą, laukais keičiasi su kaimynystėje ūkininkaujančiais javų augintojais. Per pastarąsias dvi vasaras įsitikino, kad siekiant išauginti gausų ir kokybišką česnakų (lygiai kaip ir svogūnų) derlių, reikia laistymo. Jei pavyks šiemet įgyvendinti numatytą projektą ir įsirengti laukuose laistymą, tikisi išauginti gausesnį, apie 8 t/ha, česnakų derlių.

Jau daug metų Vansevičiai augina lietuvišką žieminių česnakų veislę Žiemiai, antrus metus – ukrainietišką veislę Liubaša (žydi baltai, lukštai sodresnės rausvos spalvos negu Žiemiai), taip pat lenkišką – Chazar, kuri praeitą vasarą itin pasiteisino, mat augalai pakankamai atsparūs sausrai. Ropelę sudaro daug skiltelių, lukštas pilkas, skiltelės baltos. Tinka geriau perdirbti negu laikyti, todėl patartina laikyti šaldytuve. Ūkininkai sako, kad veislę atnaujinti reikia kas 5–6 metus.

Siekiant gausesnio česnakų derliaus, sausomis vasaromis praverčia laistymas. Be to, reikia pasirinkti mūsų sąlygoms tinkamesnes veisles

Česnakų auginimas – kaip hobis

Lina Tiškevičienė iš Raguvos (Panevėžio r.), greta tėčio, Alfonso Mulevičiaus javų 100 ha laukų, jau penktus metus augina žieminius česnakus. Augintoja česnakų auginimą įvardijo kaip hobį. Užaugintą kokybišką žieminių česnakų Žiemiai derlių ji parduoda mugėse. Iš česnakų L. Tiškevičienė pina kasas, riša „valgomas“ puokštes su sausomis gėlėmis – tai graži ir naudinga dovana ar virtuvės puošybos elementas.

Pasak L. Tiškevičienės, apie 7 arus žieminių česnakų pasodino spalio 16 dieną ir dabar džiaugiasi, kad jie dar nesudygę. Kai žemė pašąla, mulčiuoja. Kasmet užaugina apie 0,5 t produkcijos. Praeitą sausą vasarą česnakus laistė, todėl išaugo normalios ropelės, gal tik truputį mažesnės negu įprastais metais.

Drambliniai česnakai – švelnesnio skonio mėgėjams

Pasak augintojo Antano Markevičiaus, ne visi mėgsta specifinį aštrų česnakų skonį ir kvapą. Tad švelnesnio skonio mėgėjai gali rinktis dramblinį česnaką (Allium ampeloprasum var. ampeloprasum L.) – poro ir česnako giminaitį, kurio skonis panašus į mūsiškių žieminių česnakų, bet su aiškiu poro prieskoniu. Jų ropelės žymiai stambesnės (apie 300–400 g svorio) už vasarinių ar žieminių česnakų.

Drambliniai česnakai kilę iš Centrinės Azijos. Šiuo metu daugiausiai jų auginama JAV, Anglijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje. Dešinėje – palyginimui: stambiaskiltis žieminis ir dramblinis česnakai

Atgabentų iš Anglijos dramblinių česnakų žiedai būna alyviniai, o ispaniški – tamsesniais žiedais. Ropelių dydis gali skirtis. Šie česnakai auginami kaip žieminiai įprastiniai česnakai. Įdomi „dramblinukų“ savybė – požeminiai vaikučiai: šie česnakai ant virkštelių prie galvutės užaugina dar po 3–5 nago dydžio vaikučius.

A. Markevičius šiuos česnakus sodino kaip įpratęs, spalio antroje pusėje. Jau gruodžio mėnesį sudygo. Dabar daigai žali, nemaži. Augalai turi stiprią šaknų sistemą, galingi, todėl sodinti reikia palyginti toli vienus nuo kitų. Paprastus žieminių česnakų jis sodina po 8 ropeles į 1 m ilgio vagelę, o dramblinius rečiau – 25 cm atstumu tarp skiltelių. Pasak augintojo, jis išbandė ir tankesnį sodinimą – rezultatai buvo prastesni: ropelės užaugo mažesnės.

Dramblinių česnakų daigai jautrūs pavasarinėms šalnoms, kad nenušaltų patartina juos uždengti agroplėvele. Kadangi pernai vasarą buvo ypač sausa, jų augimui trūko drėgmės. Laistytuose plotuose ropelės išaugo gerokai didesnės, o nelaistytuose – tik po 200 g.

Drambliniai česnakai kasami vėliau už mūsiškius žieminius, liepos pabaigoje (priklausomai nuo meteorologinių sąlygų), nes jų vegetacija maždaug 2 savaitėmis ilgesnė už įprastinių žieminių česnakų. Dengiamieji lukštai palyginti ilgai būna sultingi, ilgai žaliuoja ir lapai, storas stiebas.

Nukasti česnakai džiovinami kambario temperatūros patalpoje. Dramblinių česnakų ropeles reikia išskaidyti skiltelėmis anksčiau negu įprastinių, nes jų dugnelis storas ir kietas; suvėlavus išskaidyti, dugnelis išplyšta, o tada skiltelės jau pasidaro netinkamos sodinti.

MŪ inf.