Kaunas. Aviečių augintojai teigia, kad šios uogos - vienos iš perspektyviausių sodo augalų. Jų realizacija keblumų nesukelia - dideliais kiekiais jas galima priduoti supirkėjams, uogos noriai perkamos turguose.

Patyrę aviečių augintojai kaip vieną iš šio augalo privalumų laiko negiliai žemės paviršiuje išsiraizgiusį jų šaknyną. Teigia, kad dėl šios augalo savybės jį tinka auginti bet kokios struktūros bei derlingumo žemėse. Pakanka pagerinti tik viršutinį dirvos sluoksnį.

Realizacija nesiskundžia

„Kadangi aviečių šaknys išsidėstę pačiame žemės paviršiuje, kokių 15 cm gylyje, tad tokį dirvos sluoksnį nesunku pagerinti, patręšti, kad augalas gerai augtų ir derėtų", - sako Varėnos rajone ūkininkaujantis Juozas Amšiejus.

Jis aiškina, kad avietėms svarbiau paviršinės žemės derlingumas nei giliau po šaknimis esantis dirvožemis. „Galima sakyti, kad Lietuvoje nėra avietėms netinkamų regionų - jas galima auginti visoje šalyje", - sako jis.

Jo 7 ha plotą užimantis avietynas įveistas mažo derlingumo žemėse. Tačiau ūkininkas sako, jog nepaisant to, jo avietės puikiai dera. Dirvą gerina taikydamas sėjomainą bei naudodamas kompleksines trąšas.

Į tarpueilius ūkininkas sėja lubinus, dirvinius žirnius (vadinamąsias peliuškas). „Ypač pasiteisino garstukai, nes šie augalai net triskart efektyvesni už mėšlą", - sako pašnekovas.

Šių metų derliumi varėniškis nenusivylęs. Kasdien priskina, priklausomai nuo oro sąlygų, apie 200-400 kg uogų. Sako, kad šios vasaros orai nėra labai palankūs skynimui - palijus uogos sušlampa ir tokios jau neskinamos.

Tačiau, anot jo, pernai buvo blogiau, kuomet dėl sausros derlius buvo itin prastas. Šiemet uogų užderėjo, skinti yra ką, tik prie orų prisiderinti tenka. Už kilogramą aviečių iš supirkėjų gaudamas po 2,2 Eur, supirkimo kainomis jis taip pat patenkintas. Dalį uogų parduoda tiesiai į uogyną jų pasiskinti atvykusiems pirkėjams.

„Avietė - tikrai paklausi uoga. Visa Lietuva tegu augina ir vis tiek ją bus galima nesunkiai realizuoti. Ji visame pasaulyje vertinama", - įsitikinęs žmogus.

Bėda, anot jo, didesnė yra ta, kad kaime dirbti norinčių žmonių tragiškai mažėja. O derant avietėms darbo skuba ypač reikšminga.

Kainą muša kaimynai

Tuo tarpu Marijampolės rajone, Šunskų seniūnijoje, beveik 15 metų avietes auginantis Gintautas Kedys šiųmetėmis uogų supirkimo kainomis nėra patenkintas.

Vasarinių veislių uogas skinti pradėjęs nuo birželio vidurio teigia, kad 1,2 Eur už kilogramą, ką gavo iš supirkėjų - menka kaina. Pernai gaudavęs po 1,8 Eur.

„Už tokią kainą kaip šiemet nelabai ir apsimoka priduoti. Vasarinių aviečių, užaugančių daugiau kaip 2 metrų aukščio, priežiūra yra sudėtinga. Daug rankų darbo - jas genėti, kaupti, parišti, pagaliau nuskinti. O kur dar trąšos, už skynimą darbininkams reikia sumoki. Kas lieka?"- svarsto G. Kedys.

Be samdomų 5-7 darbuotojų triūsia avietyne kartu su žmona Sigute. Galvas suka abu ir dėl realizacijos. Tiesa, pripažįsta, kad, turguje parduodant uogas, jų kaina jau pakyla iki 3-4 Eur už kilogramą.

Turi ūkininkas ir gervuogių pasisodinęs. Tačiau sako, kad šios uogos nėra tokios mėgiamos pirkėjų kaip avietės.

„Aviečių realizacijos laikas labai trumpas - vos viena para. Bet lenkiškos kažkaip ir savaitę išstovi. Domėjausi, pasirodo yra visokių chemikalų, kad uogos nepelytų, negestų. Taigi tokios atvežtinės parduodamos Lietuvoj pusvelčiui ir sudaro didžiausią konkurenciją", - bėdoja žmogus.

Sako, kad kartu su žmona nusprendė uogų realizacijos laiką kitu būdu pratęsti - pirks šaldymo įrangą.

Susidomėjimas akivaizdus

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslo darbuotoja dr. Loreta Buskienė teigia, kad pastaraisiais metais šalyje pastebimas didėjantis ūkininkų susidomėjimas versliniu aviečių auginimu. Dažniausiai aviečių auginimas yra ūkininkams kaip papildomas verslas.

Tuo tarpu gervuogių Lietuvoje auginama labai mažai. Pagrindinė priežastis - nepakankamas gervuogių ištvermingumas žiemą.

Anot pašnekovės, aviečių uogų derlius ir paklausa šiais metais buvo panašūs kaip ir pernai. Tačiau ir ji pritaria, kad lietuviškų aviečių kainą mažina pigios lenkiškos uogos.

„Lenkijoje išauginama labai daug aviečių uogų. Pagal avietynų plotus ir išauginamų uogų kiekį ji užima pirmą vietą pasaulyje. Didžioji lenkiškų uogų produkcijos dalis yra eksportuojama. Lietuvoje avietės daugiausiai realizuojamos vidaus rinkoje, eksportuojama labai nedaug", - teigia dr. L. Buskienė.

Pasak jos, šiuo metu populiariausios verslui yra remontantinės aviečių veislės „Polka", išsiskirianti saldžiomis ir geros kokybės, tvirtomis uogomis, skirtomis desertui, ir „Polana", pasižyminti gausiu derliumi, nereiklumu dirvai bei agrotechnikai.

Šių veislių avietės išaugina uogas ant pirmamečių stiebų, todėl nekyla problemų, susijusių su vasarinių veislių aviečių auginimu. Dauguma vasarinių veislių aviečių nėra pakankamai ištvermingos žiemą.

Pataria naujokams

L. Buskienė sako, kad norintiesiems užsiimti aviečių auginimu verslui reikia atkreipti dėmesį į keletą pagrindinių dalykų.

Vienas iš svarbiausių veiksnių yra uogų realizacija. Svarbu ištyrinėti uogų rinkos ypatumus savo mieste ar vietovėje - turgavietėse, maitinimo įstaigose, perdirbimo įmonėse ir kitose vietose.

„Brangiausios uogos yra desertinės, skirtos vartoti šviežios. Perdirbimo įmonės dažniausiai ieško daug ir pigių uogų. Avietės, skirtos desertui, skinamos rankomis. Ūkininkui reikia iš anksto pagalvoti, ar turės pakankamai žmonių gerai organizuoti darbus ir laiku nuskinti uogas. Jos turi būti iš karto atvėsintos, todėl pageidaujama turėti šaldytuvą", - pataria mokslo darbuotoja.

Taip pat prieš įveisiant verslinį uogyną svarbu parinkti  ištvermingas žiemą aviečių veisles, tinkamą avietynui žemės plotą, kuriame nebūtų lomų, žemų vietų. Patartina įsirengti laistymo įrangą - nebus baisūs sausros periodai vegetacijos laikotarpiu, būdingi nepastoviam mūsų klimatui.

MŪ inf.