Vilnius. Žirnių ir pupų derlius 2023 m. skyrėsi priklausomai nuo gamtinių sąlygų – vienuose rajonuose derėjo visai gerai, kituose – gana vidutiniškai. Vis dėlto portalo manoūkis.lt kalbinti ūkininkai vieningai sutaria – ankštiniai vertinami ne tik pagal tai, kiek byrėjo iš hektaro ar kiek mokėta už toną.

Šakių r. ūkininkas Egidijus Kudirka sako pats pernai sėjęs tik žirnius, rinkosi naują veislę, byrėjo apie 4 t/ha, tad buvo labai patenkintas. Kadangi dar padėjo ir kitiems, kurie augino pupas, pastebi, kad jų derlius šiemet buvo prastokas – nemaža dalis tiesiog uždžiūvo.

Žemdirbio teigimu, su ankštinių realizavimu jam problemų nekyla, paprastai veža tiesiai į uostą vienai įmonei. „Ji visą laiką gerai priima. Ir pupų, ir žirnių jiems visada reikia, kainą duoda neblogą, dar galima derėtis. Į elevatorius irgi priima, bet jie taiko didesnes nuoskaitas“, – pasakojo E. Kudirka.

Būtent dėl realizavimo jis vengia pupų, nes neturi džiovyklos. Anot jo, pupos paprastai nuimamos vėliau, tad dažniausiai būna ir drėgnesnės. Pasakoja, kad vežant tiesiai į elevatorių būna, kartais net nepriima dėl drėgmės, tad smulkesniems ūkiams, neturintiems džiovyklų, tai kelia problemų arba tenka susitaikyti su didelėmis nuoskaitomis.

2023 m. apie 20 ha žirnių sėjęs E. Kudirka sako, kad žiūrint iš finansinės pusės visada yra rizika ar atsipirks, vis dėlto, anot jo, kalbant apie ankštinius reikia vertinti ir jų naudą dirvožemiui,

„Iš esmės dirvai gerinti. Jei sėji žieminius kviečius po žirnių, tai galima net iki tonos daugiau prikulti kviečių po žirnių. Tai šičia jau atsiperka žirniai. Jau vien dėl to gerai. O dar ir išmokos didesnės už ankštinius“, – kalba ūkininkas.

Jam antrina ir Biržų krašte ūkininkaujantis Vaidas Šamšonas, auginęs 45 ha žirnių. „Kas yra vertė? Aš asmeniškai žiūriu į dirvožemį. Tad akivaizdžią ankštinių naudą pasakyčiau, pavyzdžiui, kitą rudenį – kaip atrodys po žirnių pasėti kviečiai, kaip jie derės. Mano nuomone, net ir nenukulti ankštiniai duoda derlių“, – apie tai, kad žirnių nauda ne tik finansinė, kalba ūkininkas.

Žemdirbys sako, kad jo ūkiui, vertinant ankštinius, metai buvo vieni geriausių. Jis sėjo sertifikuotą sėklą, vienuose laukuose derėjo geriau, kai kur – prasčiau.

„Kur žemės geresnės, nepaveikė sausra, tai derlius geresnis, o kur paveikė sausra – prastesnis, bet vidurkis tikrai neblogas (...) Su realizavimu problemų nebuvo – veži ir parduodi tiesiai į elevatorių“, – kalba V. Šamšonas.

Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas Ignas Hofmanas 2023 m. savo ūkyje skyrė apie 10 proc. ploto žirniams ir apie 12 proc. pupoms, didžioji derliaus dalis jau realizuota.

Jis taip pat teigia, kad šias kultūras įvertinti nėra paprasta. „Ankštiniai labai geras priešsėlis grūdinėms kultūroms. (Norint įvertinti – red. past.) reikėtų gal dviejų metų laikotarpį imti – ir ankštinius, ir kas po jų auginama, koks pliusas. Be abejo pliusas yra sėjomaina.

Pupos tikrai nedavė pelno, žirniai gal nedidelį, bet čia vertinant per mano ūkio prizmę, nes labai skirtingai“, – kalbėjo I. Hofmanas.

Vis dėlto kalbėdamas apie derlingumą, jis teigė, kad metai buvo nepalankūs visoms vasarinėms kultūroms, ne išimtis buvo ir ankštiniai. „Pupos ypač jautrios sausrai, žirniai labiau atlaiko ir drėgmės periodus, ir sausras. Tad gal kiek geriau sausrą ir atlaikė žirniai, pupos prasčiau, ypač ten kur nėra drėgmės, gero podirvio. Nepalankūs metai ankštiniams augalams“, – kalbėjo ūkininkas.

Jis teigė ankštinius kasmet sėjantis dėl sėjomainos, o dabar jie reikalingi ir dalyvaujant ekologinėse sistemose.

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, 2023 m. daugiausia žirnių deklaruota Biržų r. – 4 110 ha, nemažai auginta Raseinių r. – 3 908 ha, Panevėžio r. – 3 869 ha, Mažeikių r. – 3 431 ha, Anykščių r. – 3 428 ha, Rokiškio r. – 3 416 ha, Radviliškio r. – 3 207 ha, Kupiškio r. – 3 123 ha.

Pupų daugiausia deklaruota Šiaulių r. – 5 205 ha, nemažai sėta ir Šakių r. – 5 618 ha, Radviliškio r. – 5 056 ha, Raseinių r. – 4 971 ha, Kėdainių r. – 4 877 ha, Pasvalio r. – 4 672 ha, Pakruojo r. – 3 438 ha, Biržų r. – 3 708 ha, Panevėžio r. – 3 253 ha, Joniškio r. – 3 100 ha.