Česteris (Jungtinė Karalystė). Išskirtinė vadyba, genetika ir tvarus ūkininkavimas leido pieno ūkiui „Lea Manor“ tapti vienu pirmaujančių visoje Jungtinėje Karalystėje (JK) pagal pieno gamybą.

Pieno ūkis „Lea Manor“ yra vienas iš trijų 1968 m. netoli Česterio, vakarų Anglijoje, įkurto „Grosvenor farm“ ūkio padalinių. Gamybinis „Grosvenor“ ūkis užsiima ir augalininkyste.

„Lea Manor“ vadybininkas David‘as Craven‘as (Deividas Kravenas), pristatydamas pieno ūkį svečiams iš Lietuvos, teigė, kad „Lea Manor“ siekis yra būti pirmaujančiu JK tvariu pieno gamintoju, ūkininkauti saugant aplinką, mažinti anglies dioksido išskyrimą.

Ūkis pagal dydį panašus į didžiųjų Lietuvos bendrovių, kurių atstovai ir viešėjo Česteryje, tad pamatyti ir palyginti, kaip ūkininkauja britai, jiems buvo labai įdomu. Todėl ir klausimų ūkio vadybininkui turėjo daug.  

„Lea Manor“ pieno ūkyje lankėsi būrys Lietuvos gyvulininkystės specialistų ir veislininkystės įmonės „Litgenas“ atstovų

Kas yra „Grosvenor“ savininkai, D. Craven‘as neatskleidė, tik paminėjo, kad jie turi daug verslų ir gyvena Londone, į ūkio reikalus nesikiša. Galbūt „Grosvenor farm“ priklauso vienam turtingiausių JK žmonių Vestminsterio kunigaikščiui Hugh“ui Grosvenor‘ui, kurio vestuvės, praėjus vos kelioms dienoms po Lietuvos gyvulininkystės specialistų vizito, vyko kaip tik Česterio miesto katedroje?

Už kokybę ir tvarumą – didesnė pieno kaina

„Lea Manor“ ūkyje yra per 2 000 karvių ir panašus kiekis prieauglio, jam priklauso apie 12 000 akrų (apie 4,5 tūkst. ha) žemės, kurioje auginami kukurūzai, pašarinės žolės, dalis skirta ganykloms, 12 proc. žemės palikta pūdymui dėl gamtosauginių reikalavimų.

„Lea Manor“ vadybininkas David‘as Craven‘as išsamiai pristatė ūkį ir jo tikslus

Į akis krito išpuoselėta ūkio aplinka su žaliomis erdvėmis. Karvės laikomos specialiai suprojektuotuose tvartuose, kurie yra didesni negu įprasti standartai, siekiant pagerinti jų komfortą ir gerovę. Elektra aprūpina saulės elektrinė, jos baterijos įrengtos ant vieno iš tvartų stogo. Tvartuose daug šviesos, sumontuota gera ventiliacija. Karvės melžiamos tris kartus per dieną melžimo karuselėje, tešmenį plauna ir melžimui ruošia robotas.

Karvės laikomos specialiai suprojektuotuose tvartuose, kurie yra didesni negu įprasti standartai, guoliavietėse kreikiamas smėlis

Ūkio pradžia buvo 400 karvių, o kai 2014 m. įvyko susijungimas su „Grosvenor“, piendavių kiekis pradėjo sparčiai didėti – dalį karvių pirko, dalį užsiaugino. Dabar bandos pakaitai užtenka savų karvių.

Kasmet brokuoja maždaug 32 proc. melžiamų karvių, jų tarnavimo laikas ūkyje – 3,5 laktacijos. Banda produktyvi ir sveika – iš karvės per dieną vidutiniškai primelžiama po 43 litrus 4,5 proc. riebumo ir 3,6 proc. baltymingumo pieno. Somatinių ląstelių skaičius neviršija 90 tūkst./ml  bakterinis užterštumas – 40–50 KSV/ml.

Pieną parduoda „Tesco“ tinklui, kuris moka 42 pensus (50 euro ct) už žalio pieno litrą (plius priedus už kokybę), kai JK pieno kainos vidurkis yra 35 pensai 41 euro ct). „Tokią kainą gauname ir dėl to, kad dalyvaujame anglies mažinimo programoje. Tokiam pienui yra didelė paklausa“, – paaiškino D. Craven‘as.

Pašarai dalijami su pašarų maišytuvu-dalytuvu kartą per dieną, visų melžiamų karvių racionas vienodas, o užtrūkusioms ruošiami du skirtingi. Pagrindiniai pašarai – kukurūzų ir žolės silosas, rapsų išspaudos, grūdai, būtini priedai. D. Craven‘as sakė, kad karvėms duoda ir žmonių maistui netinkamos duonos. Kadangi pašarai yra labai gerai įsisavinami, metano išskyrimą tikimasi sumažinti net 40 procentų.

Pašarai gyvuliams gaminami ūkyje, 80 proc. jų užauginama su organinėmis trąšomis – turi mėšlo perdirbimo į organines trąšas įrangą.

Kraikui naudojamas smėlis, tai, anot David‘o, labai sumažino mastitų skaičių ir suteikė karvėms didesnį komfortą. Tiesa, šio kraiko valymas sunkesnis, todėl įsigijo specialią mėšlo ir smėlio atskyrimo įrangą. Tvartai valomi kas 3 mėnesius, išvalytas smėlis gražinamas į tvartą, o atskirtas mėšlas separuojamas ir naudojamas kaip trąša. Skystoji frakcija taip pat įterpiama į dirvožemį.

Čia vyksta kraiko valymas – nuo smėlio atskiriamas mėšlas, kuris po to separuojamas 

„Derindami ūkio valdymą ir specializuotas sistemas, labai sumažinome sergamumą kai kuriomis ligomis (pvz., mastitu, šlubavimu), todėl per pastaruosius penkerius metus antibiotikų vartojimas ūkyje sumažėjo 60 procentų“, – didžiuojasi David‘as, pridūręs, kad su antibiotikais užtrūkinamos tik 10 proc. karvių.

Nuolatinio veterinarijos gydytojo ūkis neturi, jis kviečiamas tik ekstra atveju. Veršingumų patikrinti atvyksta praktikantai. Sėklinimu, nagų tvarkymu ir kitais kasdieniais darbais užsiima savi darbuotojai.

„Visą būtiną informaciją mums suteikia bandos valdymo programa. Jeigu iškylą problemų, įsijungia protokolas – visi veiksmai ir darbai yra numatyti jame, pagal protokolą ir dirbama. Už visus konkrečius darbus yra atsakingi kvalifikuoti žmonės, kurie gali nuspręsti, kokie veiksmai būtini vienu ar kitu atveju. Man pačiam sprendimų daryti nereikia“, – teigė David‘as.

Toks pasitikėjimas darbuotojais ir aukšta jų kvalifikacija – vienas labiau į akis kritusių skirtumų su Lietuvos ūkiais. „Lea Manor“ fermoje dirba 70 darbuotojų, 45 iš jų – tiesiogiai prie gyvulių. Jiems tenka ir budėti fermoje, bet per savaitę jiems visada suteikiami du laisvadieniai.

Pažangą lėmė gyvulių genetika

David‘as neneigė, kad veršiavimosi sunkumų tokio dydžio fermoje pasitaiko. Bet karvės 24 val. per parą yra stebimos, tad procesas kontroliuojamas. Vos atvestas veršelis nuo motinos atskiriamas – jie nenori, kad atsigertų motinos pieno dėl rizikos užsikrėsti paratuberkulioze. Krekenos yra pasterizuojamos, per valandą jaunikliui sugirdo 10 proc. svorio.

Ūkyje yra per 2 000 įvairaus amžiaus veršelių

Panašiai kaip ir Lietuvoje, iš pirmo karto apsivaisina 40 proc. karvių ir 60 proc. telyčių. Pirmą kartą telyčios sėklinamos 13 mėn. amžiaus. Svarbu, kad sėklinimui ruošiamų telyčių priesvoris, prasidėjęs nuo 500 g, pasiektų apie 1 kg/d. Priesvorius nuolat tikrina – 6–8 kartus iki pirmojo sėklinimo. Pirmą kartą telyčios veršiuojasi apie 23 mėn. amžiaus.

Telyčios seksuota sperma sėklinamos iki trijų kartų, karvės – du. Jeigu ir tuomet neapsivaisina, kas retai būna, tuomet naudojama seksuota vyriškos lyties angusų sperma. Vyriškos lyties 3–4 savaičių amžiaus veršelius mišrūnus superka „Tesco“.

Pirmos kartos holšteinų ir angusų mišrūnus, skirtus penėjmui, superka prekybos tinkas

„Lea Manor“ fermoje genetika yra vienas pagrindinių sėkmės vardiklių. „Genetikos pagalba padarėme neįtikimą progresą ir labai smagu matyti, kaip tai realizuojama tikrame gyvenime ūkio sąlygomis“, – džiaugiasi D. Craven‘as, pridūręs, kad jau 25 metus ūkyje išskirtinai naudoja „Cogent“ įmonės genetiką.

Telyčioms ir geriausioms karvėms, atrinktoms pagal genomą, naudoja seksuotą moteriškos lyties, kitoms – mėsinių angusų spermą. Taip pat naudojama porų parinkimo programa. Genomas ūkyje atliekamas nuo 2018-ųjų. Svarbiausi rodikliai – pieno kiekis ir sudėtis, vaisa, SLS, neseniai pradėjo vertinti ir pašarų efektyvumą.

Ūkis turi savo individualų sudarytą indeksą, kuriame atsispindi svarbiausi norimi pasiekti rodikliai.  Pagal jį yra atrenkami geriausi 25 proc. bandos gyvulių. Kiekviena iš tų 25 proc. karvių vidutiniškai duoda 1 t pieno ir 20 kg riebalų daugiau bei 336 svarais (400 Eur) didesnį pelną, negu kiti bandos gyvuliai.

„Likusios gali būti sėklinamos su mėsiniais ir bus gaunami kokybiški pirmos kartos mišrūnai. Veislinis darbas nesustoja ir vyksta nuolatos“, – pabrėžia David‘as.