Česteris (Jungtinė Karalystė). Su Lietuvos ūkininkais patirtimi pasidaliję britai parodė, kokie papildomi sprendimai jų ūkiams kuria pridėtinę vertę. Pasak jų, veislininkystė – tai investicijos, tad pirmiausia jie investuoja į genetiką.

Išgirsti, kaip gyvena veislininkystės programose dalyvaujantys Jungtinės Karalystės (JK) gyvulininkystės ūkiai, turėjo galimybę pažangių Lietuvos bendrovių atstovai.

„Cogent“ veislininkystės įmonėje Česteryje ir keliuose JK galvijų ūkiuose lankėsi Lietuvos-Vokietijos UAB „Litgenas“ ir „Lytagros“, Griškabūdžio, Sidabravo, Vazniškių, Baušų, Kubilių žemės ūkio bendrovių vadovai ir specialistai.

Ir Jungtinėje Karalystėje gyvulininkystės ūkiai, ypač pieno krypties, susiduria su sunkumais. Pasiryžę išlaikyti ūkius, britai ieško būdų, kaip uždirbti daugiau, vienas iš jų – geros, kokybiškos jautienos gamyba mišrinant prasčiausias pienines karves su mėsiniais.

Lietuvos gyvulininkystės ir veislininkystės specialistai turėjo galimybę pasižvalgyti po Jungtinės Karalystės ūkius

Britams nereikia sukti galvos, kur dėti buliukus

Jungtinėje Karalystėje panašios tendencijos kaip ir visoje Europoje – ūkiai stambėja, šiuo metu vidutinę ūkio bandą sudaro 200 karvių. Iš pienininkystės traukiasi ne tik mažiausieji. Didesni (net 150 karvių ūkiai) dažniausiai užsidaro ne dėl išgyvenimo, bet dėl ūkininkų amžiaus, kai neturi tęstinumo. Nuo 2025 m. britų žemdirbiai nebegaus jokių išmokų, kurios, pasitraukus iš ES, kasmet ir taip mažėjo.

„Cogent“ atstovas Henryʼs Sanderson‘as (Henris Sandersonas) teigė, jog didžiausias šalies žemės ūkio politikų rūpestis – kad užtektų maisto ir jis būtų pigus, todėl jie spaudžia visos grandinės dalyvius išlaikyti žemas maisto kainas. Sunkiausia – pieno ūkiams, kuriems už pieną mokama kaina yra per maža. Balandį, kaip skelbiama, JK vidutinė pieno supirkimo kaina už litrą siekė 37,2 penso (43 Eur ct/l).

Todėl britai ir ėmėsi ieškoti būdų, kaip išgyventi ir kurti didesnę pridėtinę vertę, auginant galvijus produkcijai.

„Cogent“ atstovas Henryʼis Sandersonʼas teigė, kad ir jų šalyje pieno sektoriaus padėtis nėra lengva, todėl ūkininkai ieško būdų, kaip uždirbti daugiau

Jau keletą metų, siekiant gauti kokybiškus pirmos kartos mišrūnus, JK pieninių ūkių savininkai vis dažniau naudoja seksuotą vyriškos lyties spermą kryžminimui. Tokie veršeliai turi paklausą – JK ūkininkams nereikia sukti galvos, kur dėti veršelius, už juos mokama apie 100 svarų sterlingų (apie 118 Eur) ir tai kuria ūkiui pridėtinę vertę. Todėl apie 60 proc. pieninių karvių sėklinamos mėsinių sperma, ir tuo domisi mėsos perdirbimo įmonės – šių gyvulių mėsa dėl heterozės efekto yra kokybiška, pasižymi geromis skoninėmis savybėmis ir yra pigesnė negu grynakraujų.

Pieninių ir mėsinių veislių mišrūnai veršeliai turi paklausą Jungtinėje Karalystėje

Tuo tikslu vykdoma programa „Pieniniai su mėsiniais“, kai 30 proc. prasčiausių bandos karvių sėklinamos su seksuota vyriškos lyties bulių sperma. Esmė, pasak „Cogent“ jautienos produktų specialistės Rachael Dale (Reičel Deil), – vertės sukūrimas, t. y. iki 8 d. trumpesnis mišrūnų veršingumo laikotarpis, 2,7 kg mažesnio svorio jauniklis ir lengvas veršiavimasis, pačių veršelių ir mėsos kokybė. Apie šios programos privalumus plačiau skaitykite birželio mėn. žurnale „Mano ūkis“.

„Cogent“ jautienos produktų specialistė Rachael Dale rūpinasi programa „Pieniniai su mėsiniais“

„Litgeno“ vadovas Gintaras Kascėnas įsitikinęs, kad tokią strategiją turėtų naudoti ir Lietuvos ūkiai. Programoje „Pieniniai su mėsiniais“ dalyvaujančius JK ūkius aplankę žemės ūkio bendrovių specialistai susidomėjo šia strategija ir kai kurie žada įvertinti galimybes ją taikyti savo ūkiuose. 

„Tik nereikėtų aklai sekti britais, o elgtis pagal savo ūkio situaciją, pavyzdžiui, gal užtektų ir 5 proc. pieninių karvių sėklinti su mėsiniais. Pirmiausia reikia skaičiuoti, kiek telyčių reikia bandos pakaitai, o tada žiūrėti, kaip uždirbti iš veršelių, nes dabartinė situacija Lietuvoje, kai veršelis nieko vertas, visiška nesąmonė“, – svarstė veislininkystės specialistas.

Tik jis nesitiki greitų pokyčių Lietuvoje – kad tokia sistema įsivažiuotų, G. Kascėno manymu, gali prireikti ir 5 metų.

„Yra ūkių, kurie jau tai daro, bet problema – kur realizuoti tokius veršelius už adekvačią kainą? Tikiuosi, bent vienas iš prekybos tinklų pasiryš tam ir diktuos sąlygas, kokios kokybės mėsos nori, kad turėtų pranašumą prieš konkurentus. Tik tokią ateitį matau“, – sakė G. Kascėnas. 

Gerą produkciją JK prekybos centrai perka brangiai

Kodėl britai renkasi mišrūnus, o ne grynaveislius galvijus? Pirma priežastis aiški – grynaveisliai yra 30 proc. brangesni. Bet antroji priežastis Lietuvos ūkininkus nustebino – pasirodo, padėjus į parduotuvės lentyną brangesnio grynaveislio ir pigesnio mišrūno mėsą, skirtumo nematyti! O kadangi tokia mėsa, kaip jau minėta, yra kokybiška, vartotojai renkasi pigesnį variantą.

Dėl heterozės efekto pieninių ir mėsinių veislių mišrūnų jautiena yra labai kokybiška

Jungtinėje Karalystėje dominuoja 4 prekybos centrai, kurie valdo 80 proc. rinkos. Jų pirkėjai jau nori matyti, ar maistas pagamintas tvariai, iš vietinių produktų – ši tendencija nuolat stiprėja, o prekybos centrai stengiasi jiems įtikti. Turėdami didžiulę įtaką žemės ūkiui, prekybininkai drąsiai išsako ir specifinius reikalavimus. Pavyzdžiui, pienas turi būti karvių, nesergančių, tarkime, laminitu ar kitomis ligomis, kurias reikia gydyti, 30 proc. pieninių gyvulių turi būti sėklinti angusų sperma. Tokius mišrūnus veršelius prekybos centrai superka 2 savaičių amžiaus ir peni patys.

„Jie mato visą grandinę – jeigu pienas neatitinka keliamų reikalavimų, mažina kainą arba jo neperka. Taip pat ir su mėsiniais – jautiena turi atitikti tam tikrus kokybės reikalavimus, pavyzdžiui, mėsos marmuringumo. Jeigu jautiena neatitinka nustatytų reikalavimų, jos neperka. Bet jeigu pienas ar mėsa tinka prekybos centrui, mokama tikrai aukšta kaina“, – pasakojo H. Sanderson‘as.

Įdomiausia dalis – kainų skirtumas tarp buliukų ir telyčaičių. Mėnesio amžiaus holšteinų ir anguso mišrūnas buliukas 2023 m. kainavo 217 svarų, holšteino ir anguso mišrūnė telyčaitė – 132 svarus.

„Būtent dėl tokio kainų skirtumo seksuotos bulių spermos paklausa yra labai išaugusi, nes tai sukuria maksimalią vertę“, – teigė R. Dale.

Todėl ir G. Kascėnas ragino galvoti apie tokią produkciją, kuri būtų paklausi. „Ateitis yra mėsos kokybė, o ne skerdenos dydis. Tik investavęs į savo gyvulius gali tikėtis grąžos“, – pabrėžė patyręs veislininkystės specialistas.

Gintaras Kascėnas (kairėje) tikisi, kad britų patirtis pasitarnaus ir Lietuvos ūkiams

Kryžminimui – britų mėlynieji ir angusai

Visi „Cogent“ buliai turi genominį įvertinimą, vykdoma jų palikuonių tikrinimo programa. Pastaraisiais metais įmonė daug investavo į amerikietiškos linijos angusų embrionus – turi apie 30 bulių, kurie yra iš jų gimę.

Angusų ir britų mėlynųjų veislių genetika, naudojama programoje „Pieniniai su mėsiniais“, į „Cogent“ įmonę ateina iš trijų JK satelitinių ūkių.

Atliktas labai didelis veislinis darbas, išvedant beragius britų mėlynuosius. Tai dideli galvijai, turintys gana smulkius kaulus ir stiprias kojas, pasižymintys geresne nei kitos veislės pašarų konversija. Jų skerdenos išeiga, kaip skelbia šios veislės augintojų asociacija, gali siekti iki 85 procentų, mėsa yra gana liesa.

Britų mėlynųjų veislės galvijai Jungtinėje Karalystėje dažnai naudojami kryžminimui

Britų mėlynuosius Lietuvoje turbūt žino tik veislininkystės specialistai. Pamatęs šiuos galvijus ir jų mišrūnus JK ūkiuose, G. Kascėnas pripažino, kad pakeitė iki šiol turėtą skeptišką požiūrį į juos – kaip rodo britų ūkininkų patirtis, tai yra labai perspektyvi veislė kryžminti.