Kaunas. Auginamų kanapių plotai keletą metų mūsų šalyje augo eksponentiškai – kasmet jie padidėdavo daugiau nei 2 kartus. Tačiau šiemet, palyginti su pernai metais (9,18 tūkst. ha), jie ne tik nepadidėjo, bet sumažėjo ir sudaro 5,28 tūkst. ha.

Dar pavasarį VDU Žemės ūkio universitete vykstant pirmajai pluoštinių kanapių verslo tarptautinei parodai ir ateities sandorių mugei „Cannabis Hub.LT-2020“ jos dalyviai buvo nusiteikę optimistiškai ir tikėjosi šviesios ateities. Tačiau dabar, žinant, kad kanapių pasėlių plotai žymiai susitraukė, regis, šį verslą ištiko nusivylimas. Kodėl taip įvyko?

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos (KAPVIA) direktorius Rimantas Čiūtas teigia, jog priežasčių ūkininkams nusivilti yra tikrai labai daug.

„Daug kam atrodė, kad rinka begalinė“

„Viena iš paradoksalių priežasčių – pluoštinių kanapių bumas, atsiritęs ir iki Lietuvos. Bumo priežastis – naujoviškas kanapių žaliavų panaudojimas. Pasaulyje pluoštinės kanapės buvo atrastos kaip puikus biologiškai vertingų medžiagų, naudojamų farmacijos, kosmetikos, maisto ir gėrimų pramonėje, šaltinis.

Daug kam atrodė, jog atsiverianti rinka yra begalinė. Už pluoštinių kanapių sausos biomasės toną pasaulinėje rinkoje mokėdavo 15 tūkst. eurų ir daugiau. Į mokios paklausos augimą sureagavo ir mūsų šalies žemdirbiai. Dabar biomasės pasiūla išaugo, o paklausa dėl neišspręstų teisinio reguliavimo dalykų mažėja viso pasaulio mastu“, - situaciją komentuoja R. Čiūtas.

Pasak jo, ekonomistai žino vieną taisyklę, kad naujas, audringai besivystančias rinkas dažnai ištinka laikinos krizės. Netolygus augimo tempas yra dėsningas naujų rinkų reiškinys, nes joms būtinos trumpalaikės korekcijos, kurios pasireiškia staigiu paklausos sulėtėjimu.

R. Čiūto teigimu, pluoštinių kanapių biomasės paklausos mažėjimą neigiamai veikia dabartinė ES teisinio reguliavimo situacija. Europos Komisija su reglamentu dėl naujų maisto produktų, paskelbtu 2019 m,. bei šiemet liepos 15 d. pareikšta išankstine nuomone apie kanapių produktus, suka visai kitu keliu nei pasaulio bioekonomikos lyderės: Šveicarija, JAV, Kanada ir kt. novatoriškos šalys.

„ES nėra iki galo apsisprendusi ir nedrįsta naudoti iš pluoštinių kanapių išgautas biologiškai vertingas medžiagas kaip maisto papildus ar gaminant funkcinį maistą. Pavyzdžiui, nuo ES atsiskirianti Jungtinė Karalystė pasirinko drąsesnę poziciją ir seka jau minėtų pasaulio bioekonomikos lyderių pramintu kanapių verslo teisinio reguliavimo keliu“, - sako R. Čiūtas.

Liepė baigti prekybą kanapių arbata

Molėtų rajono ūkininkas Andrius Šironas pluoštines kanapes augino keletą metų, pradėjęs nuo kelių ha, plotus ūkininkas plėtė iki keliolikos hektarų, - kaip ir kiti augintojai, tikėjosi labai gerų šio verslo perspektyvų. Tačiau vėliau situacija pasikeitė.

Ūkininko manymu, tai nutiko dėl kelių dalykų. „Pirmas - kanabidiolio (CBD) populiarumo banga ES ir JAV. Rinkoje ūkiai ir smulkūs verslai suklestėjo dėl didelės paklausos ir ilgalaikiam verslui nebūdingai didelių maržų. Ši tema gana greitai tapo svarbiu reikalu tiek EK, tiek atskirų valstybių reguliatoriams. Lietuvos VMVT suprato šią žinutę labai nedviprasmiškai. Mano atstovaujamas ūkis nuo 2019 m. dėl prekybos pluoštinių kanapių arbata buvo perspėtas ir pareikalauta sustabdyti tokią realizaciją“, - pasakoja A. Šironas.

Pasak ūkininko, platesnę kanabiolio rinką palietė ir Ebay, Google bei Facebook, į griežtesnes pasikeitusios reklamos ir prekybos politikas. Buvo bandoma drausti ir kai kuriose šalyse draudžiama, kitur stipriai ribojama CBD produktų prekyba vaistinėse, e.parduotuvėse, jau nekalbant apie ūkius ar turgus.

Teisiniai klausimai dėl kanapių biomasės naudojimo veikliosioms medžiagoms išgauti nesutvarkyti iki šiol. Lietuvoje vis nebaigiami derinti ir nepatvirtinti Pluoštinių kanapių įstatymo pokyčiai, kurias būtų įteisintas visų augalų dalių naudojimas.

Pluošto perdirbimas neįsibėgėja, maisto pramonė kuriasi

Kita plati kanapių panaudojimo sfera - pluoštas. „Pluošto srityje mes tiesiog nelaimėliai, per daug metų praradę žinias apie kanapes. Norint jas apdoroti, technologinė linija turi būti pritaikyta specialiai kanapei, idealiai veikianti. Tai sukurti kainuoja. O pluoštinių kanapių rinka dar tik gimsta tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje“, - teigia ūkininkas A. Šironas.

Dar 2019 m. pavasarį Kėdainių LEZ pradėjo veikti kanapių perdirbimo įmonė. Deja, įmonei kilo vienokių ar kitokių problemų, kurios sutrukdė sėkmingai nuo pat pradžių šauti į viršų.

Bene stabiliausiai kuriasi ir auga kanapių naudojimo maisto pramonei sektorius. Lietuvoje veikia kelios didesnės šios srities įmonės, yra ir smulkesnių. Kai kurie ūkiai irgi užsiima ne tik auginimu, bet ir produktų gamyba.

„Kalbant apie kanapių sėklų perdirbimą, tai mūsų kartu su partneriais ūkininkais auginami plotai šiais metais augo, lyginant su praeitais metais ir siekia apie 4 tūkst. hektarų. Tačiau – didžioji dalis (daugiau nei 80 procentų) auginama Estijoje. Priežastis yra paprasta – Estijoje, skirtingai nei Lietuvoje, kanapės yra vienodai traktuojamos kaip ir kitos ekologinės kultūros. Taigi ūkininkai  lengviau imasi jų auginimo.

Tikiuosi, kad ši situacija keisis ir Lietuvoje, nes didėjant mūsų produkcijos pardavimo apimtims, didėja ir sėklų poreikis“, - sako Tomas Danisevičius, Pluoštinių kultūrų augintojų asociacijos vadovas, UAB „Aurora Hemp Europe“ direktoriaus pavaduotojas.

Reikia sutvarkyti įstatyminę bazę

Kanapininkystės atstovai jau anksčiau ne kartą yra sakę, jog dėl neaiškios kanapių verslo teisinio reguliavimo situacijos Lietuvą aplenkė šimtais milijonų eurų skaičiuojamos užsienio tiesioginės investicijos. Jų teigimu, jeigu mūsų šalyje būtų įsikūrusios šiuolaikiškos kanapių perdirbimo įmonės, žaliavos paklausa būtų ir toliau augusi dvigubai.

Pasak T. Danisevičiaus, kalbant apie kanapių auginimą biomasei minėtini du dalykai. Pirma - tai, kad užsitęsė Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimo procesai. Kita - globalūs pokyčiai, susiję su CBD produktų perprodukcija ir krentančiomis kainomis rinkose, kur tokia prekyba yra leidžiama.

„Kai kurie gamintojai jau pernai metų pabaigoje ar šį pavasarį sustabdė bet kokius veiksmus, susijusius su biomasės auginimu Lietuvoje, kiti gi rizikavo, tikėdamiesi, kad įstatymas bus priimtas“, - pastebi T. Danisevičius.

Kalbėdamas apie kanapių verslo ateitį, jis sako, jog tiek pernelyg didelis optimizmas, tiek ir pernelyg didelis nusivylimas yra kraštutinumai: „Būtų gerai turėti sutvarkytą įstatyminę bazę ir nepraleisti galimybės, kai rinkoje situacija normalizuosis.“

„Įvertinus pluoštinių kanapių kultūros teigiamą poveikį aplinkai ir išgaunamų produktų įtaką žmonių sveikatai galima drąsiai teigti, jog ilgalaikės perspektyvos požiūriu ši kultūra garantuotai jau dabar yra pelningiausia investicija“, - optimizmo nepraranda KAPVIA vadovas R. Čiūtas.

MŪ inf.