Akademija, Kauno r. Vasario 28–29 d. pirmą kartą Lietuvoje įvyko pluoštinių kanapių verslo tarptautinė paroda ir ateities sandorių mugė „Cannabis Hub.LT-2020“.

Renginį kartu su VDU Žemės ūkio akademija bei akademijos Mokslo ir technologijų parku organizavo pernai įsikūrusi Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (KAPVIA), vienijanti pluoštinių kanapių verslo atstovus ir vykdanti plačią kanapių verslo propagavimo kampaniją.

Renginyje buvo laukiama ne tik ūkininkų, verslininkų, mokslininkų, bet ir visų kitų lankytojų, norinčių daugiau sužinoti apie pluoštinių kanapių produktus ir netgi kai kurių paragauti.

Parodos ekspozicijose buvo pristatytos įvairios pluoštinių kanapių verslo kryptys. Taip pat vyko tarptautinė konferencija „Pluoštinių kanapių verslo vystymas: gerosios patirties ir inovacijų sklaida skatinant verslo partnerystę“, taip pat ateities sandorių mugė. Renginyje dalyvavo apie 30 didesnių ir mažesnių įmonių, ūkių bei organizacijų ir įstaigų.

Įstatymo rengimas užsitęsė per ilgai

Pirmąją parodos dieną vykusioje konferencijos „Politikų valandoje“ dalyvavo parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas, Seimo nariai Virginija Vingrienė ir Kazys Starkevičius. A. Stančikas ir kiti politikai žadėjo, kad Seimo šio pavasario sesijoje turėtų būti pagaliau priimtas patobulintas Pluoštinių kanapių įstatymas, leisiantis auginti bei perdirbti ir naudoti visas kanapių augalo dalis. Iki šiol kanapių biomasėd (žiedynų) naudojimas nėra legalus.

V. Vingrienė teigė pasistengsianti, kad minėto įstatymo projekto svarstymas būtų įtraukas į Seimo pavasario sesijos pradžią, nes šis dokumentas turi labai svarbią reikšmę platesnėms kanapių panaudojimo galimybėms. Tad jį reikia priimti iki pavasario sėjos pradžios.

Į parodą atvykę Seimo nariai (iš kairės): Andriejus Stančikas (Kaimo reikalų komiteto pirmininkas), Virginija Vingrienė ir Kazys Starkevičius žadėjo pasistengti, kad Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos būtų Seime patvirtintos pavasario sesijos pradžioje

Tačiau kai kurie kanapių verslo pradininkai, girdėdami politikų pažadus, tarpusavyje replikavo, kad šio įstatymo pakeitimai užsitęsė per ilgai. Dėl to dalis verslininkų savo verslą, susijusį su kanapių biomase ir kanabinoidų (CBD) iš jos išgavimu, jau perkėlė į kitas šalis, kadangi pas mus ši sritis vis dar tebėra už įstatymo ribų.

Mus aplenkė ir kaimynai latviai, kurie pernai įteisino visų pluoštinių kanapių augalo dalių naudojimą. Lenkai tą patį jau yra padarę seniai.   

„Dėl to, kad įstatymas neleidžia perdirbti ir naudoti visos kanapių biomasės (žiedynų – red. past.), mes su savo verslais jau smarkiai atsiliekame nuo pasaulio kanapininkystės tendencijų. Iš Lietuvos, negalėdamos toliau veikti, bemaž 80 proc. šioje srityje dirbančių įmonių iškėlė savo verslą į kitas šalis. Nutrūko investicijos. Jeigu įstatymo pataisos ir bus priimtos, dabar reikės didelių pastangų, norint bent dalį buvusių verslų grąžinti atgal“, - portalui manoukis.lt sakė KAPVIA valdybos pirmininkas Nerijus Slesariūnas.

Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos valdybos pirmininkas Nerijus Slesariūnas pastebėjo, jog neteisybė tarp politikų kalbų ir darbų kelia ūkininkų ir kanapių verslo atstovų nepasitikėjimą dėl ateities, trukdo sklandžiai itin perspektyvios verslo šakos - kanapininkystės plėtrai šalyje

Pavyzdį, kaip pluoštinių kanapių auginimu ir perdirbimu užsiimantys verslininkai Lietuvoje paverčiami kriminaliniais nusikaltėliais pateikė UAB „Endobiotech“ atstovė Kristė Pukelytė.

„Mes 6 metus dirbame kartu su mokslininkais ir specializuojamės kanabinoidų išgavimo srityje. Auginome 1 tūkst. ha kanapių. Gruodį įmonėje apsilankė kriminalinė muitinės policija ir konfiskavo 60 tonų žaliavos, buvo sustabdyti visi projektai. Praradome 10 mln. eurų investicijų, o 38 mokslininkai neteko darbo. Su mokslininkai kriminalistai kalbėjo tartum su nusikaltėliais. Mūsų įmonė buvo išstumta iš Lietuvos“, - per konferenciją pasakojo K. Pukelytė.

Dalyvavo ne visi kanapių verslo atstovai 

Parodoje buvo pristatyta specializuota kanapių auginimui, nuėmimui, derliaus paruošimui ir tolesniam perdirbimui tinkama žemės ūkio technika. Dalyvavo įmonės, pristatančios kanapių sertifikuotą sėklą, ekologines trąšas bei augalų apsaugos priemones, taip pat auginimo technologijas bei konsultacijas. Renginyje buvo ir pluoštinių kanapių verslą administruojančios bei plėtrą remiančios institucijos, kanapių selekcijos, mokslo tyrimų ir konsultavimo paslaugas teikiančios įstaigos.

Ekspozicijose buvo galima pamatyti įvairios iš kanapių pagamintos produkcijos bei dar tik eksperimentinių gaminių. Kadangi pluoštines kanapes galima panaudoti labai plačiai (pradedant statyba, gyvulininkyste, maisto produktais ir baigiant kosmetika ir kt.), tai ir parodoje gaminių įvairovė buvo nemaža.

Vieni įdomesnių gaminių iš pluoštinių kanapių – įvairios statybai skirtos medžiagos  

Tačiau reikia konstatuoti, kad ne visos Lietuvoje veikiančios kanapių auginimo, supirkimo ir perdirbimo įmonės šioje parodoje dalyvavo. Pavyzdžiui, nebuvo Kėdainiuose pradėjusio veikti pluoštinių kanapių perdirbimo fabriko ekspozicijos. Kaip teigė KAPVIA atstovai, ši įmonė buvo pakviesta į parodą, prašyta jos atvežti eksponuoti gaminius, tačiau ji atsisakė ir pasirinko renginius Turkijoje.

Viena įmonė parodoje pristatė kanapių aliejui spausti skirtus buitinius presus       

Ukrainiečiai ir latviai nemažai nuveikę

Parodoje įrengtame KAPVIA stende prisistatė renginio svečiai – Ukrainos ir Latvijos kanapių augintojų bei verslo organizacijų atstovai. Jie savo patirtimi dalijosi ir konferencijos metu.

Kaip teigė Ukrainos pluoštinių kanapių asociacijos vadovas Aleksandras Ignatiukas, šalyje pernai buvo auginama 3 tūkst. ha kanapių.

Ukrainoje sukurta informacinė analitinė platforma, vienijanti įvairių sričių specialistus ir realizuojanti kanapių auginimo, produktų gamybos projektus bei vykdanti tyrimus ne tik vietos rinkoje, bet ir kitose šalyse. Įdomu tai, kad nemažus kanapių kiekius ukrainiečiai augina Prancūzijai.

Ukrainos pluoštinių kanapių asociacijos vadovas Aleksandras Ignatiukas (Aleksandr Ignatiuk) į parodą atvežė parodyti ir kai kurios iš kanapių ukrainiečių sukurtos bei gaminamos produkcijos

Ukraina daug nuveikė pluoštinių kanapių selekcijos srityje. Jau 30 metų kanapių selekcininke dirbanti dr. Irina Laiko (Irina Laiko) pristatė naujas ukrainietiškas pluoštinių kanapių veisles. Sukurta veislė Biktorija, visiškai neturinti THC (tetrahidrokanabinolio). O kita nauja veislė Mriя turi didelį kiekį (1,5-3 proc.) kanabidiolio (CBD). Šiuolaikinės kanapių selekcijos kryptys – ankstyvos veislės, aliejingos sėklos, didesni biomasėje esančių CBD ir CBG kiekiai.

Ukrainos pluoštinių kanapių sėklininkystės verslo lyderis Vladimiras Jakimčiukas (Vladimir Jakimčiuk) šiuos augalus augina nuo 2012 m. Pernai turėjo 700 ha sėklinių pasėlių. Gaunamas 0,9-1,15 t/ha sėklų derlius. Turi kombainą, pritaikytą kanapėms kulti, kad nesužalotų jų sėklų. Taip pat siūlo mobilią kanapių biomasės perdirbimo liniją, kuri atvežama ir gali dirbti prie pat laukų, kad nereikėtų dideliais atstumais vežioti augalų biomasės, nes dėl to ji praranda kokybę. Lietuvoje jiems būtų įdomi šios srities kooperacija.

Ukrainos ūkis „Ekosvit“, kurio veiklą pristatė Irina Kolesnik, sukūrė uždarą kanapių auginimo ir perdirbimo ciklą: jas augina ir iš sėklų gamina 7 rūšių produktus. Tai – 2 rūšių proteinai, 2 rūšių aliejai, kanapinė druska, miltai, chalva.

Latvijoje pluoštinių kanapių augintojų asociacija buvo įkurta 2010 metais. Kaip pasakojo jos atstovas Martinas Židenas (Martinš Židenš), Latvijoje pagal seną įstatymą nebuvo galima naudoti kanapių spalių, nes tai ne pluoštas ir ne sėklos. „Dabar įstatymo pataisos priimtos, bet su tuo problemos nesibaigė. Įstatymas nėra tobulas. Pavyzdžiui, buvo uždrausta vienos įmonės gaminama kanapių lapų arbata, nes įstatyme jie nėra įtraukti. Todėl esą ant pakelių negalėjo būti užrašyti žodžiai „kanapių lapų“. Taigi, įstatymai dar ne viskas. Reikia įvairių poįstatyminių aktų ir leidimų dirbti su kanapių veikliosiomis medžiagomis“, - apie teisines peripetijas, kurios aktualios ir Lietuvai, aiškino parodos svečias iš Latvijos.  

Latvijoje pluoštinių kanapių augintojų asociacijos atstovas Martinas Židenšas (nuotraukoje kairėje) su parodos lankytojais pasidalijo patirtimi auginant ir perdirbant kanapes kaimyninėje šalyje

Tiki kanapių verslo perspektyvomis

Lietuvoje 2019 m. pluoštinių kanapių pasėlių plotas siekė 9182 ha ir buvo antras tarp ES šalių. Kiek jų auginsime šiais metais, pasak portalo manoukis.lt parodoje kalbintų ūkininkų ir sėklų pardavėjų, labai priklausys nuo to, ar bus priimtos minėto Pluoštinių kanapių įstatymo pataisos.

Maisto produktams skirtų kanapių sėklų, aliejaus, pluoštui skirtų kanapių stiebelių paklausa yra gana aiški – kas anksčiau šiems tikslams sėjo jas, tas, ko gero, ir toliau augins. Parodoje dalyvavę ūkininkai, kurie jau ne pirmus metus augina kanapes, sakė, kad ir šį pavasarį jas ruošiasi sėti.

Tuo tarpu didelę paklausą pasaulyje turinčios kanapių žiedynų biomasės, skirtos išgauti kanabinoidus (kanabidiolį – CBD ir pan.) paklausa buvo labai auganti, kilo ir kainos. O augant paklausai, kilo ir pasiūla. Todėl anksčiau verslas, pirkdavęs ir ne tokios aukštos kokybės biomasę, dabar jau nori tik labai kokybiškos, iš kurios galima išgauti didesnius produkcijos kiekius.

Kanapėse randama daugiau kaip 480 įvairių biologinių medžiagų, daugiau nei 100 jų – kanabinoidai. Iš jų plačiausiai naudojamas kanabidiolis (CBD), kuris, skirtingai nei THC (tetrahidrokanabinolis), neturi psichotropinio poveikio, bet turi daug žmogaus sveikatą gerinančių savybių

Kiek tiksliai šiemet turėsime kanapių plotų, paaiškės balandį, kai sėklų pardavėjai suskaičiuos užsakymų kiekius. Kaip parodoje teigė sėklas parduodančių įmonių atstovai, daug ūkių dabar nėra galutinai apsisprendę ir laukia, ar bus priimtos minėto įstatymo pataisos. Nuo to priklausys, ar bus galima auginti ir realizuoti kanapių biomasę, skirtą veikliosioms medžiagoms išgauti.

Parodos organizatorių duomenimis, per dvi dienas ją aplankė apie 2 tūkst. žmonių. Ateities sandorių mugėje įvyko 22 suinteresuotų pusių susitikimai dėl tolesnio bendradarbiavimo.

Parodos metu vyko tarptautinė konferencija „Pluoštinių kanapių verslo vystymas: gerosios patirties ir inovacijų sklaida skatinant verslo partnerystę“, taip pat ateities sandorių mugė

Kaip pasibaigus parodai sakė vienas jos organizatorių, KAPVIA direktorius bei VDU Žemės ūkio akademijos Mokslo ir technologijų parko Kaimo regioninės plėtros centro vadovas Rimantas Čiūtas, daugelis renginio dalyvių liko patenkinti, nes sulaukė tikslinių lankytojų.

Parodoje konferencijos metu per dvi dienas perskaityta bemaž 50 pranešimų, vyko diskusijos. Todėl norintieji galėjo gauti informacijos pačiomis įvairiausiomis kanapininkystės temomis, pradedant politika ir baigiant žemdirbyste, inžinerija, statybų sektoriumi bei startuoliais.

„Manome, kad pirmoji naujo formato specializuota paroda iš esmės sėkminga, nors, aišku, pamatėme ir kai kurių silpnųjų pusių. Galima tikėtis, kad tokią parodą organizuosime ir kitais metais, o jos ekspozicijos gaminių iš kanapių atžvilgiu bus dar įvairesnės, lankytojų srautas – dar gausesnis“, - portalui manoukis.lt po renginio sakė Rimantas Čiūtas, Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacijos direktorius.

Beje, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVI–XVIII a. buvo viena didžiausių Europos pluoštinių kanapių produktų tiekėjų. Ar vėl mums pavyks pakartoti panašią istoriją? Šiuolaikinio kanapių verslo iniciatoriai to tikisi. Pirmoji šalyje surengta paroda „Cannabis Hub.LT-2020“ rodo, kad nepaisant įstatyminių trukdžių entuziazmo netrūksta.

MŪ inf.