Kaunas. Grūdus gabenant baržomis Nemunu į Klaipėdos uostą, būtų taupomi logistikos kaštai ir mažinama oro tarša, pažymi Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

Apie 75 proc. vidaus krovinių gabenami automobilių keliais, tad taršos mažinimo požiūriu jų perkėlimas į geležinkelius ir vidaus vandenų kelius galėtų tapti prioritetiniu uždaviniu.

Nemuno upės dalis nuo Kauno iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto – tarptautinės svarbos vidaus vandenų kelio E41 ruožas.

Klaipėda yra šalies jūros vartai, todėl aktyvus vidaus vandenų transporto naudojimas leistų dalį krovininio transporto iš perkrauto kelio Kaunas–Klaipėda perkelti į menkai naudojamą vidaus vandenų kelią – Nemuno upę.

Labiausiai tai aktualu įmonėms, kurios įsikūrusios arčiau upės: Kauno, Raseinių, Kėdainių, visų Suvalkijos bei dalies Dzūkijos rajonų.

Laivybos Nemunu panaudojimo galimybes modeliavo ir vertino VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai (E. Lukoševičienė (Plotnikova), S. Slavinskas, M. Vienažindienė).

Vandens transporto pranašumai

Modeliuodami krovinių gabenimo perkėlimą iš autostrados į vidaus vandenų kelią, mokslininkai palygino krovininių automobilių ir laivų keliamąją galią.

Laikoma, kad krovininio automobilio keliamoji galia vidutiniškai yra 20 t, tad viena 1 000 t barža gali pakeisti 50 sunkvežimių, o 1 800 t barža – 90.

Vandens kelių išnaudojimo kroviniams gabenti modeliavimas visų pirma susijęs su aplinkos taršos mažinimo galimybėmis ir automagistralės atlaisvinimu.

Poveikio aplinkai modeliavimo rezultatai parodė, kad ŠESD emisija mažėja, didinant laivo talpą ir dyzelinius degalus keičiant suskystintomis gamtinėmis dujomis.

Didžiausias poveikis taršos mažinimo požiūriu gaunamas vidaus degimo variklius pakeitus elektros pavara ir naudojant saulės ir vėjo jėgainėse pagamintą elektros energiją.

Dyzelinius degalus pakeitus suskystintomis gamtinėmis dujomis, išorines sąnaudas klimato kaitai galima sumažinti nuo 15 iki 25 procentų.

Poveikio aplinkai modeliavimo rezultatai rodo, kad baržos talpą padidinus nuo 1 000 iki 1 800 t, išorinės sąnaudos klimato kaitai sumažėja 25 procentais. Naudojant naują laivą stūmiką, atitinkantį Euro V etapo (EPA Tier 3/IMO II) deginių emisijos reikalavimus, būtų pasiektas dar didesnis efektas, mažinant taršą kenksmingais deginiais.

Tyrimu įrodyta, kad vidaus vandenų kelių naudojimas maršrutu Kaunas–Klaipėda yra gerokai pigesnė, efektyvesnė ir poveikį aplinkai mažinanti krovinių gabenimo kelių transportu alternatyva, kurios potencialas neišnaudotas ir reikalingas, siekiant tvarumo.

Krovinio gabenimo laikas nėra labai svarbu

Laivyba Nemunu labai domina žemės ūkio verslų atstovus. Grūdų gabenimas laivais užtrunka ilgiau negu autotransportu, tačiau, žemės ūkio verslo atstovų teigimu, tai nėra lemiamas aspektas.

Lietuvos žemdirbiai, susipažinę su Vakarų Europos grūdų logistikos praktika, pažymi, kad transportavimo baržomis potencialas šalyje neišnaudotas.

Lietuvoje kiekvienais metais užauginama per 2 mln. t grūdų, jų didesnė dalis eksportuojama į Aziją, Afriką, Vakarų Europą ir kitas šalis, o eksportui daugiausia naudojama jūrų laivyba.

Ši situacija atskleidžia, kad į Klaipėdos uostą reikia pristatyti didelį kiekį grūdų, o perkrautas automobilių ir geležinkelių transportas apsunkina šį darbą.

Problemą padėtų spręsti Nemuno upės įveiklinimas ir grūdų gabenimas baržomis, siekiant patenkinti augantį žemės ūkio verslo susidomėjimą ir taupyti logistikos kaštus, gabenant grūdines kultūras, kartu mažinant oro taršą.

Išsamią publikaciją apie laivybos Nemunu galimybes rasite žurnale MANO ŪKIS 2021 m. Nr. 9