Europos Komisijos duomenimis, 2020–2050 m. krovinių srautas Europoje išaugs apie 60 procentų. Europos Sąjungos transporto politikos formuotojai kelia tikslą sukurti tvarią transporto sistemą. Ji turi būti plėtojama taip, kad užtikrintų aplinkos apsaugos reikalavimų įgyvendinimą ir apkrovas atitinkančią infrastruktūrą.

Pagal Europos žaliojo kurso nuostatas, iki 2050 m. transporto išmetamų teršalų kiekį teks sumažinti 90 procentų. Šį tikslą bus įmanoma pasiekti tik sumažinus visų transporto rūšių išmetamų teršalų kiekį. Šiandien 75 proc. vidaus krovinių gabenami automobilių keliais, tad prioritetiniu uždaviniu turėtų tapti jų perkėlimas į geležinkelius ir vidaus vandenų kelius.

Nemunas – perspektyviausias Lietuvos vandens kelias

Vidaus vandenų kelių transportas turi daug potencinių galimybių prisidėti prie ES klimato tikslų, tačiau dažnai nesulaukia pelnyto dėmesio. Lietuvoje jis itin menkai išnaudojamas, nors tankus šalies hidrografinis tinklas suteikia plačias vidaus vandenų transporto plėtros galimybes.

Siekiant įgyvendinti ES aplinkosaugos politikos tikslus mažinant šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, oro užterštumą, triukšmą, nelaimingų atsitikimų skaičių ir kt., atsiranda poreikis plėsti Lietuvos vidaus laivybą. VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai vykdė mokslinį projektą, modeliuodami ir vertindami laivybos maršruto Nemuno upe nuo Kauno iki Klaipėdos poveikį aplinkai ir ekonominį efektyvumą gabenant krovinius. Nemuno upės dalis nuo Kauno iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto yra įtraukta į tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelių sąrašą. Europos pagrindiniame vidaus vandenų kelių tinkle šis ruožas priskiriamas tarptautinės svarbos vidaus vandenų keliui E41. Taigi, perspektyviausias vandens kelias navigacijos požiūriu yra Nemunas, būtent jo atkarpa nuo Kauno iki Klaipėdos.

Abu šie miestai yra dideli transporto mazgai. Antras pagal dydį šalies miestas Kaunas ir istoriškai buvo pagrindinis regiono logistikos centras. Klaipėda yra šalies jūros vartai. Todėl aktyvus vidaus vandenų transporto naudojimas būtų labai naudingas ir leistų dalį krovininio transporto iš perkrauto kelio Kaunas– Klaipėda perkelti į menkai naudojamą vidaus vandenų kelią – Nemuno upę.

Laivybos panaudojimo galimybėmis susidomėjo ir žemės ūkio verslai. Labiausiai tai aktualu įmonėms, kurios įsikūrusios arčiau upės: Kauno, Raseinių, Kėdainių, visų Suvalkijos bei dalies Dzūkijos rajonų.

Vandens transporto sistemos pranašumai

Auganti krovinių gabenimo paklausa reikalauja skirti vis daugiau dėmesio, kad būtų sumažintos neigiamos transporto pasekmės (aplinkos tarša, klimato kaita, triukšmas, spūstys, eismo įvykiai ir kt.). Tyrimais įrodyta, kad didžiausias aplinkos taršos šaltinis yra automobilių kelių transportas, dėl to atsiranda poreikis didinti kitų transporto rūšių vaidmenį, ypač palankaus aplinkai – vidaus vandens.

Modeliuojant krovinių gabenimo perkėlimą iš autostrados į vidaus vandenų kelius maršrutu Kaunas–Klaipėda, galima palyginti krovininių automobilių ir laivų keliamąją galią. Laikoma, kad krovininio automobilio keliamoji galia vidutiniškai yra 20 t, tad viena 1 000 t barža gali pakeisti 50 sunkvežimių, o 1 800 t barža – 90 sunkvežimių.

Modeliuojant įvairius krovinių gabenimo vidaus vandenų transportu maršrutu Kaunas–Klaipėda plėtros variantus, galima prognozuoti, kiek bus atlaisvinta automagistralė, jei dalis krovinių bus perkelta į vidaus vandenų transportą.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien tik 2020 m. greitkelio Kaunas–Klaipėda avarijose žuvo 3, sužeisti 46 žmonės. Mažesnis sunkvežimių kiekis automagistralėje šiuos rodiklius padėtų sumažinti.

Projekte atliktas modeliavimas, išsamūs palyginamieji poveikio išorinėms sąnaudoms vertinimai gabenant krovinius skirtingų tipų laivais vietoje krovininio autotransporto, įrodantys teigiamą poveikį išorinių sąnaudų sumažėjimui. Išorinės transporto sąnaudos reiškia skirtumą tarp socialinių sąnaudų (t. y. visų sąnaudų visuomenei teikiant ir naudojant transporto infrastruktūrą) ir sąnaudų, kurias tiesiogiai patiria transporto vartotojas.

Gauti duomenys rodo, kad išorinėms sąnaudoms (nelaimingiems atsitikimams, triukšmui, buveinių pažeidimams ir spūstims) didelės įtakos neturi laivo tipas ir dydis, naudojamas kuras. O oro taršos ir klimato kaitos sąnaudos priklauso nuo įvairių laivų charakteristikų. Didžiausią teigiamą įtaką oro taršos ir klimato kaitos išorinėms sąnaudoms daro elektra varomi laivai.

Apskaičiuotos (remiantis Europos Komisijos Transporto išorinių sąnaudų vadovo duomenimis) ir palygintos sunkvežimių ir vidaus vandens transporto išorinės sąnaudos rodo, kad krovinius gabenti vandens transportu yra pigiau. Didžiausias efektas gaunamas dėl labai mažo triukšmo lygio, spūsčių sumažėjimo (mažo nelaimingų atsitikimų skaičiaus). Skaičiavimais nustatyta, kad perkeliant krovinių gabenimą iš automagistralės į vidaus vandenų kelią, pastebimas išorinių sąnaudų taupymas daugumoje išorinių sąnaudų kategorijų, o tai lemia bendrą teigiamą poveikį, nepaisant to, kad automagistralės atstumas yra trumpesnis, palyginti su vidaus vandenų atkarpa.

Poveikio aplinkai modeliavimo rezultatai rodo, kad ŠESD emisija mažėja, didinant laivo talpą ir dyzelinius degalus keičiant suskystintomis gamtinėmis dujomis. Didžiausias efektas taršos požiūriu gaunamas vidaus degimo variklius pakeitus elektros pavara ir naudojant saulės ir vėjo jėgainėse pagamintą elektros energiją.

Dyzelinius degalus pakeitus suskystintomis gamtinėmis dujomis, išorines sąnaudas klimato kaitai galima sumažinti nuo 15 iki 25 procentų. Poveikio aplinkai modeliavimo rezultatai rodo, kad baržos talpą padidinus nuo 1 000 iki 1 800 t, išorinės sąnaudos klimato kaitai sumažėja 25 procentais. Naudojant naują laivą stūmiką, atitinkantį Euro V etapo (EPA Tier 3/IMO II) deginių emisijos reikalavimus, būtų pasiektas dar didesnis efektas, mažinant taršą kenksmingais deginiais. Taršą kenksmingais azoto oksidais galima būtų sumažinti maždaug 4, kietosiomis dalelėmis – maždaug 16,5, anglies monoksidu – apie 1,8 ir nesudegusiais angliavandeniliais – apie 8,5 karto, skaičiuojant 1 t krovinio pervežimą 1 km atstumu.

Išorinėms oro taršos sąnaudoms didžiausią teigiamą poveikį turi laivų atnaujinimas, įrengiant naujus variklius, atitinkančius griežčiausias emisijos normas. Aplinkos taršą deginiais iki minimumo sumažina saulės ar vėjo jėgainėse pagamintos energijos naudojimas laivams su elektros pavara.

Poreikis plėsti krovinių gabenimą vidaus vandens transportu matyti, atsižvelgiant į didelį verslininkų, agroverslo įmonių susidomėjimą dėl ekonominės naudos, mažesnių sąnaudų ir uždirbamo pelno perspektyvos. Mokslininkų įrodyta, kad, pasinaudojant vidaus vandenų transporto galimybėmis gabenti didelius krovinių kiekius, galima mažinti kaštus ir gauti didesnės finansinės naudos. Be to, naudą pajustų visuomenė – dėl mažesnės oro taršos, klimato kaitos, triukšmo, avarijų, spūsčių, didesnio saugumo kelyje bei atsiradusių naujų darbo vietų.

Šiuo tyrimu įrodyta, kad vidaus vandenų kelių naudojimas maršrutu Kaunas– Klaipėda yra gerokai pigesnė, efektyvesnė ir poveikį aplinkai mažinanti krovinių gabenimo kelių transportu alternatyva, kurios potencialas neišnaudotas ir yra reikalingas, siekiant tvarios mūsų šalies vidaus vandenų transporto plėtros.

Krovinio gabenimo laikas nėra labai svarbus

Laivyba Nemunu labai domina žemės ūkio verslų atstovus, kurie svarsto ir ieško tvaresnių, ekonomiškesnių alternatyvų grūdinėms kultūroms transportuoti. Tokio tipo krovinių gabenimas laivais užtrunka ilgiau negu autotransportu, tačiau, žemės ūkio verslo atstovų teigimu, tai nėra lemiamas aspektas.

Lietuvos žemdirbiai, susipažinę su Vakarų Europos grūdų logistikos praktika, pažymi, kad transportavimo baržomis potencialas šalyje neišnaudotas. Lietuvoje kiekvienais metais užauginama per 2 mln. t grūdų, jų didesnė dalis eksportuojama į Aziją, Afriką, Vakarų Europą ir kitas šalis, o eksportui daugiausia naudojama jūrų laivyba. Ši situacija atskleidžia, kad į Klaipėdos uostą reikia pristatyti didelį kiekį grūdų, o perkrautas automobilių ir geležinkelių transportas apsunkina šį darbą. Problemą padėtų spręsti Nemuno upės įveiklinimas ir grūdų gabenimas baržomis, siekiant patenkinti augantį žemės ūkio verslo susidomėjimą ir taupyti logistikos kaštus, gabenant grūdines kultūras, kartu mažinant oro taršą.

Lietuvoje vidaus vandenų kelių tinklas turi pakankamai galimybių dalį krovinių srauto, įskaitant ir grūdines kultūras, perimti iš kelių transporto į vandens kelius, ypač maršrutu Kaunas–Klaipėda ir tapti alternatyviu greitkelio A1 krovinių pristatymo variantu.