Vilnius. Žemės ūkio taryba sako turinti savo nuomonę apie Vyriausybės programą ir priemonių įgyvendinimo planą. Ji teigia atsiribojanti nuo šią savaitę kritikos Vyriausybei pažėrusių Žemės ūkio rūmų (ŽŪR).

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis teigė, kad Žemės ūkio rūmai gauna valstybės finansavimą, tad galėtų ir atstovauti valdžiai.

„Atsiribojome nuo Žemės ūkio rūmų pasakymų. Jie gauna valstybinė išlaikymą (...) Mes atstovaujame tikruosius žemdirbius, dirbame tą darbą, kuris reikalingas Lietuvos žemdirbiams, giname jų interesus“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo J. Vilionis.

Jo teigimu, ŽŪR neturėti gauti valstybės finansavimo, o Rūmų veiklą reglamentuojantis įstatymas turėtų būti panaikintas. 

„Visos asociacijos dirba pagal Asociacijų įstatymą ir jie (Rūmai – red.) turėtų veikti pagal šį įstatymą (...) Jei pavyks panaikinti Rūmų įstatymą, jų situacija bus tokia, kaip mūsų visų. Tegul susirenka nario mokestį, dirba, įrodo, kad jie atstovauja žemdirbiams ir kad žemdirbiams jie reikalingi“, – teigė LŽŪT vadovas.

Pasiteiravus, ar neplanuojama grįžti prie idėjos remti savivaldos organizacijas vienu euru nuo hektaro, kaip buvo bandoma padaryti anksčiau, J. Vilionis teigė, kad idėja neatmesta ir „tas yra kelyje“.

Žemdirbių lūkesčiai aukšti

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius teigė, kad, nors kalba pradėta nuo senokai rusenančio konflikto, vis dėlto šiuo metu esminis reikalas – žemės ūkio politika, Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo planas. „Rūmai bus ar nebus – žemės ūkio politika nesugrius. Kalbant apie žemdirbių lūkesčius, jie yra ypatingai dideli. Ūkininkai tikisi reikšmingų, naudingų permainų“, – teigė R. Juknevičius.

Jis pabrėžė, kad, palyginti su ankstesnio žemės ūkio ministro kadencija, šiuo metu situacija, bendravimas su Žemės ūkio ministerija skiriasi kaip diena ir naktis, Vyriausybės programoje sudėti teisingi akcentai – tvarios žemės ūkio gamybos augimas, gyvulininkystės sektoriaus išskyrimas ir žemės ūkis kaip strategiškai svarbi šaka.

„Vienas iš pagrindinių akcentų, kuris mums labai svarbus, kad žemės ūkis – strategiškai svarbi šaka. Svarbi ir saugumo požiūriu. Karo atveju kariuomenę, gynėjus reikės pamaitinti. Kad ginklai šaudytų, reikia žmonių, o žmonės turi būti pavalgę“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Vis dėlto, anot jo, kyla ir labai aukšti žemdirbių lūkesčiai, jie tikisi, kad, norint pasiekti proveržį, bus investuojama, kita vertus, matant geopolitinę situaciją, aišku, kad bus sudėtinga rasti lėšų proveržiui pasiekti. Vilčių teikia tiek premjero, tiek ministerijų pozicija, kad turėtų būti mažinama biurokratinė našta.

„Mes, kaip nevyriausybinės organizacijos, visada buvome ir liksime opozicija valdžiai (...), bet mūsų oponavimas yra konstruktyvus, patariamasis. Visada matėme ir bandėme persakyti visoms valdžioms, kurie jų veiksmai neatitinka žmonių lūkesčių, kur neįsižiūrėta, gal stokota kompetencijos. Bandome patarti ir pakoreguoti tuos veiksmus. Jei mūsų santykiai ir toliau išliks tokie, kokie dabar yra, tikiuosi, turėsime gerą rezultatą ne tik žemės ūkio politikoje, bet ir gamyboje“, – teigė R. Juknevičius.

Svarbu mažinti biurokratinę naštą ir aparatą

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas akcentavo biurokratijos mažinimo svarbą. Pasak E. Pranausko, yra labai daug pavyzdžių, kai nacionaliniu lygmeniu taikomi reikalavimai, nors teigiama, jog Briuselis neleidžia jų keisti, ir yra atsiradę čia, Lietuvoje. Anot jo, dabar esančių perteklinių reikalavimų bei reguliavimų atsisakymas galėtų turėti įtakos ir maisto kainoms.

„Mano manymu, pati pirmoji ir pati pigiausi priemonė, kurios turėtume imtis bandydami suvaldyti maisto kainas – biurokratijos mažinimas. Pirma – paties aparato, antra – biurokratinių reikalavimų“, – kalbėjo E. Pranauskas.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) direktorius Gytis Kauzonas teigiamai vertino dialogą su Vyriausybe, nors praėjo labai mažai laiko ir rezultatų dar nematyti. Vis dėlto, anot jo, ne visos ministerijos linkusios supratingai diskutuoti ir viena iš jų – Susisiekimo ministerija.

LPA vadovo teigimu, jau juntami dar praėjusios Vyriausybės priimti sprendimai dėl kuro ir kitų energijos rūšių, o Susisiekimo ministerija turi planų dėl kelių mokesčio bei kelių tinklo apmokestinimo, kitais metais turėtų įsigalioti ir CO₂ bei infrastruktūros mokestis. Galiausiai, visa tai gali atsispindėti ir maisto bei kitose kainose, manoma, kad stipriai pabrangus transportavimui dar padidėtų atskirtis tarp miesto ir kaimo.

Anot G. Kauzono, nerimą kelia ir kiti galimi mokesčių pakeitimai, tad prašymas Vyriausybei – prieš priimant mokestinius pakeitimus rengti plačią diskusiją.

„Suprantame, kad reikia surasti pinigų šaliai apginkluoti, sustiprinti karines pajėgas. Deja, yra labai daug pavyzdžių, kai naujai surenkami mokesčiai ne visada pasiekia tikslą. Nuo šių metų padidėjo akcizai kurui, energetiniams ištekliams, bet ar paaugintos kainos  nueina keliams? Nueina į bendrą biudžetą ir ištirpsta.

Bijome, kad padidinti mokesčiai nueis į bendrą biudžetą, nepasieks tikslo, atiteks biurokratų išlaikymui. Deja, šnekant apie mokesčių reformą visiškai nekalbama apie biurokratijos mažinimą“, – kalbėjo G. Kauzonas.