Akademija (Kauno r.). Žalienos būtinos visai ekosistemai, jų biomasę sumanus ūkininkas paverčia pienu, mėsa, žolės miltais ar paprasčiausiu šienu. Tačiau Lietuvoje daug žolynų teikiamų galimybių neišnaudojamos.  

VDU Žemės ūkio akademijos doc. Evaldas Klimas diskusijoje „Žolynų svarba šiuolaikiniame gyvenime“ teigė, kad žolių reikšmės šiandienos žemės ūkyje ir žmonių gyvenime pervertinti neįmanoma: žolynai atlieka kelias labai svarbias funkcijas – teikia pašarus visiems šalyje auginamiems gyvuliams ir gerina dirvožemį.

„Turtingai gyvena tos šalys, kurių dirvožemiai derlingi ir juose ūkininkaujama protingai“, – teigė E. Klimas.

Diskusijoje taip pat dalyvavo Ukmergės r. ūkininkaujantis agronomas ir žemės ūkio bendrovės „Egvila“ vadovas Valentinas Genys, Griškabūdžio ŽŪB vyr. agronomas Viktoras Šnipas, LAMMC direktoriaus pavaduotoja mokslui dr. Vita Tilvikienė, žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.

Laikas nuo karvės nuimti vaikščiojančios metano bombos etiketę

Norint sėkmingos šalies regionų plėtros, teigė doc. E. Klimas, būtina įvertinti turimus resursus. Lietuva pagal žemės ūkio naudmenų plotą, tenkantį vienam gyventojui (1,04 ha), pirmauja visoje ES.

Truputį daugiau negu trečdalį Lietuvos teritorijos dengia miškai, 28 proc. – pasėliai, 24 proc. – pievos ir ganyklos, 4 proc. – vanduo, 10 proc. – užstatytos teritorijos. Taigi, daugiau negu pusę ploto sudaro žemės ūkio naudmenos.

Tačiau Lietuva negali pasigirti dideliu žemės ūkio naudmenų efektyvumu – iš vieno hektaro gaudami tik 869 Eur, ES esame treti nuo galo, žemiau mūsų – tik Latvija ir Bulgarija.

„Ir jeigu augalininkystė pasaulinio lygio, tai gyvulininkystė atsilieka, neišnaudoja savo potencialo. Nesinori sakyti, kad tai aplaidumas, greičiau – puikios galimybės veikti. Reikia išnaudoti žalienų potencialą, o jis yra didžiulis“, – kalbėjo žinomas žolynų specialistas.

VDU Žemės ūkio akademijos doc. Evaldas Klimas dar kartą priminė žolynų naudą žemės ūkiui (sustabdytas kadras iš „Youtube“)

Iš labai produktyvaus žolyno, pagaminus kokybiškus pašarus, Vokietijos mokslininkų skaičiavimu, galima melžti 8 t pieno iš karvės. O VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų duomenimis, limuzinų veislės buliukas su tokiais pašarais gali pasiekti 1,6–2 kg paros priesvorį.

„Šiandien pats laikas reabilituoti karves, nuo jų nuplauti vos ne didžiausių pasaulio blogiečių, vaikščiojančių metano bombų etiketę ir sugrąžinti jų misiją, kuri visais laikais buvo maitinti šeimą. O metano emisijų problemas garbingai reikėtų prisiimti žmogui“, – teigė doc. E. Klimas.

Jis priminė, kad visose civilizuotose šalyse žemės ūkis stovi ant dviejų kojų – augalininkystės ir gyvulininkystės. Tačiau nepriklausomoje Lietuvoje daugelis nusprendė, kad augalininkystė – paprastesnė ir lengvesnė išeitis.

„Tokio kelio rezultatu – grūdų eksporto apimtimi – gal ir galime didžiuotis, bet tai proporcingai susiję su dirvožemio alinimu. Pagal efektyvumą, iš vieno hektaro generuojamas pajamas, esame tarp paskutiniųjų. Neturėdami mišraus ūkio, esame ES uodegoje“, – problemas vardijo mokslininkas.

Jis įsitikinęs, kad mišrus ūkis atitinka žaliojo kurso nuostatas ir turi ateitį. Toks ūkis kuria darbo vietas kaime, įprasmina žmogaus veiklą.

E. Klimas ragino galvoti, kaip geriau išnaudoti žolių potencialą, iš kurių galime gauti brangiai kainuojančius baltymus gyvuliams, azotą dirvai: „Kai priėjome pavojingą cheminio kelio kryžkelę, labai gera proga susimąstyti apie žolių naudą ir reikšmę, juolab kad Lietuva turi resursų, bet vis galvojame, ar apsimokės.“

Jis citavo savo diplomanto, ekologiškai ūkininkaujančio Mato Beleškos (Anykščių r.) žodžius, įvardijęs juos kaip metų citatą: „Kai nustojau kasdien galvoti ir kalbėti apie pinigus, o pradėjau daugiau galvoti apie žemę, augalus ir gyvulius, atsirado pinigų.“

Gamtos dėsniai neatšaukti, tik žmogaus veikla turi keistis

Žemės ūkio viceministras P. Astrauskas sakė, kad nerimą kelia žolynų šalyje mažėjimas – keičiasi ūkininkavimo praktika, pievos paverčiamos dirbama žeme, o tam įtaką daro gyvulininkystės sektorius, kuris traukiasi. Dirbti žemę ir ją apsėti javais ar rapsais skatina ir kelis kartus pabrangę grūdai.

Tačiau Lietuvoje netrūksta pažangių ūkininkų, kurie supranta žolynų reikšmę ir juos vertina. Vienas tokių – žinomas šalies ekologas V. Genys.

Jo teigimu, lauko sėjomainos – nepamainomas dalykas mikroorganizmams. Jis ūkyje taiko 9 laukų sėjomainą, juose tam tikrą laiką auga vis kiti augalai, žolynai sudaro 33 proc. – dalis naudojama sėklai, dalis būtinam atstatomajam mikrobiologiniam ryšiui dirvožemyje.

Valentinas Genys – vienas tų ūkininkų, kurie supranta žolynų reikšmę ir juos vertina (sustabdytas kadras iš „Youtube“)

„Taikant tokią sėjomainą pradeda veikti gamta, dirvožemyje vyksta mikrobiologiniai procesai: daugėja mikroorganizmų, grybų, padedančių užauginti didesnį ir kokybiškesnį derlių. Aktyvus dirvožemis pasigamins viską pats. Gamtos dėsniai neatšaukti, jie veikia ir veiks, tik žmogus viską pradeda naikinti“, – sakė V. Genys.

Griškabūdžio ŽŪB pastaruosius dvejus metus sėjamas per pusę varpinių ir ankštinių žolių mišinys, kurį sudaro apie 10 žolių. Pasak V. Šnipo, toks sėtinis žolynas ne ką nusileidžia natūraliam, labai naudingas. Be to, bendrovėje yra ir žolynų, kurie atitinka žalinimo reikalavimus – juose dominuoja ankštinės žolės.

Kokie šiuolaikiniai sprendimai turėtų būti įgyvendinami Lietuvoje, siekiant padidinti žolynų naudą miestui ir kaimui? LAMMC mokslininkė V. Tilvikienė pabrėžė, kad labai svarbu išlaikyti ir žaliąsias erdves miestuose, vertėtų grįžti prie žydinčių pievų, kurios atspindėtų bioįvairovę. Tai nėra paprasta, nes natūralus žolynas susiformuoja per šimtus metų.

O žemės ūkio idealas, V. Tilvikienės teigimu, yra mišrus ūkis, nors Lietuvoje ūkininkavimo sąlygos keičiasi, gyvulių mažėja. Tačiau yra būdų panaudoti žolynus ir iš jų gauti naudos. Europoje, pasak mokslininkės, yra nemažai pavyzdžių, kaip žolynai gali būti perdirbami į įvairius produktus, pavyzdžiui, ligniną.

Kad  ir kaip būtų, žemės ūkio svarba tik didės, nes reikės išmaitinti vis daugiau planetos žmonių. Todėl pamatęs viename Kauno turguje eilę prie sėklinių bulvių E. Klimas apsidžiaugė: „Žmonės jau suprato, kad juos maitina žemė, o ne mama Maxima.“

Diskusija vyko renginyje „Regionų ateities forumas 2022“, kurį organizavo VDU.