Kaunas. Šiemet pasikeitus mokestinei žemės vertei, kuri apskaičiuojama kas 5 metus masiniu vertinimu, daliai ūkininkų žemės mokestis padidėjo kartais. Vis tik dažnu atveju tai lėmė netoli jų žemės sudaryti sandoriai dėl saulės elektrinių ar namų statybos.

Ši problema opiausia prie didžiųjų miestų ūkininkaujantiems žemdirbiams, tačiau pasitaikė atvejų, kai ir atokiose vietovėse įvykus keliems sandoriams dėl saulės jėgainių parko įrengimo padidėjo visos gretimos žemės ūkio paskirties žemės kaina.

„Kaip perkūnas iš giedro dangaus ūkininkams buvo žemės vertės po naujausio Registrų centro vertinimo. Tam tikrais atvejais sklypai tapo aukso vertės, kai kur jie įvertinti ir 30 tūkst. už hektarą. (...) Jei nieko nedarysime, po kitų vertinimų ūkininkus nuvarysime nuo žemės“, – išplėstinį nuotoliniu būdu vykusį Kauno r. ūkininkų sąjungos (KRŪS) prezidiumo posėdį dėl žemės mokesčio pradėjo jos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius.

Ragina keisti žemės verčių apskaičiavimo metodiką

Posėdžio dalyviai vieningai sutarė, kad dabartinė žemės verčių apskaičiavimo metodika yra ydinga ir ją reikia koreguoti. Raginta deklaruojamą žemės ūkio paskirties žemę, kurioje vykdoma tik žemės ūkio veikla, atskirti nuo bendros metodikos ir jai taikyti vidutinę konkretaus rajono žemės ūkio paskirties žemės vertę. 

M. Maciulevičiaus teigimu, žemės ūkio paskirties žemės vertę daugiausia lemia žemės derlingumas ir melioracijos sistemų būklė. Ūkininkai, svarstantys įsigyti žemės, pagal tai ir vertina, pirkti jos ar ne.

„Vadovaujantis kitų ES šalių narių patirtimi vertėtų deklaruojamą žemės ūkio paskirties žemę iš šios metodologijos išskirti. Negalima sudaryti orinių verčių. (...) Juk nė vienas žemdirbys nemokės tų 30 tūkst. Eur už hektarą žemės Pakaunėje, nes ten neužaugins kviečių daugiau nei 8–9 t/ha. Tokia žemė tiesiog niekada neatsipirktų“, – aiškino KRŪS pirmininkas.

„Žemės ūkio paskirties žemės mokesčio apskaičiavimo metodika turėtų keistis pagal žemės našumo balą, kad sietųsi su gaunamu derliumi. Jei sklypas kainuoja keliasdešimt tūkstančių, tai nereiškia, kad žemdirbys gaus didesnį derlių. Tai suprantame visi. Klausimas, kiek bus politinės valios ką nors keisti, ar nebus taip, kad pakalbėsime, bet viskas pasimirš“, – svarstė Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas.

Nors žemės mokesčio dydis priklauso ir nuo tarifo, kurį nustato kiekviena savivaldybė atskirai, tačiau, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinio direktoriaus (LŽŪBA) Jono Sviderskio manymu, mažesnis tarifas vargu ar gelbėtų, kai žemės vertės taip sparčiai auga.

„Kad ta metodika bus prasta, sakėme jau seniai. (...) Visą šią velniavą norima nurašyti savivaldybėms, kad jos pagal galimybę mažintų tarifus. Nereikėtų ieškoti išeities savivaldybėse, nes jei vertės toliau taip kils, mokestis irgi neišvengiamai didės“, – kalbėjo LŽŪBA generalinis direktorius.

Iš Marijampolės savivaldybės tarybos nario Eugenijaus Alesiaus pasigirdo siūlymas šiemet sumokėtą padidėjusį žemės mokestį užskaityti kaip dalį žemės mokesčio kitiems metams. „Tai savivaldybės gali daryti“, – tikino jis.

Ministerijos žadėjo diskutuoti

Susitikime dalyvavo ir žemės ūkio ministras, kuris ne kartą pabrėžė, kad Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) taip pat nesutinka su dabartine žemės verčių apskaičiavimo metodika, nes iškreipia konkurencijos sąlygas ūkininkams.

„Nežinau, kiek įmanoma tobulinti žemės verčių apskaičiavimo metodiką, bet politinį palaikymą iš mūsų pusės turite. Tik sprendimas yra ne mūsų institucijos rankose. Jei bus rasti bendri siūlymai, mes būsime moderatoriai, kurie ūkininkams padės rasti geriausią sprendimą“, – žadėjo K. Navickas.

Ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius vis tik svarstė, kad žemdirbiams atstovauti šiuo klausimu turi ir Žemės ūkio ministerija, ir Kaimo reikalų komitetas (KRK).

Tiesa, posėdyje dalyvavęs KRK pirmininko pavaduotojas Vidmantas Kanopa patikino, kad šis klausimas greitu metu bus svarstomas Komiteto posėdyje ir tikimasi priimti žemdirbiams palankų sprendimą.

Aplinkos ministerijos (AM), kuriai nuo metų pradžios tapo pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba, vyresnioji patarėja žemės klausimais Erika Giedraitienė sakė, kad Ministerija neatsisako dalyvauti diskusijose.

„Neprieštaraujame tarpinstituciniam bendradarbiavimui ir klausimo sprendimui, dalyvauti diskusijose. Bet tai turėtų būti ne tik AM, bet ir ŽŪM bei savivaldybių reikalas“, – kalbėjo AM atstovė.

„Visi valdininkai kalba diplomatiškai: pritariame, suprantame, matome problemą, spręsime, bet trūksta konkretumo. Kada ta mokestinė metodika bus pakeista? Negi vėl lauksime 5 metus, o tada mokestis vėl bus 2 kartus didesnis. Jau yra pavyzdys: 2018 m. bent jau Marijampolės savivaldybėje mokestis didėjo du kartus. Patriukšmavome, bet niekas nepasikeitė. Rezultatas – 5 metus mokėjome dukart didesnį žemės mokestį“, – į ministerijų pasisakymus sureagavo Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus pirmininkas Sigutis Jundulas.

Babtams kilpą užnėrė saulės elektrinės?

Per posėdį l. e. p. Kauno r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Didžiulis pateikė pavyzdį, kaip vieno 4 ha sklypo, esančio Babtų seniūnijoje, vertė keitėsi pagal metus.

„To 4 ha sklypo vidutinė vertė 2018 m. buvo apie 8 000 Eur (apie 2 000 Eur/ha), 2019 m. – 9 000 eurų. 2020 m. vidutinė žemės vertė jau siekė apie 14 tūkst. Eur, 2021 m. – beveik 19 tūkst. Eur, 2022 m. – apie 23 tūkst. Eur, 2023 m. – apie 24 tūkst. eurų“, – atskleidė T. Didžiulis.

Anot jo, būtent 2021–2022 m. Babtuose statytos saulės elektrinės žemės ūkio paskirties žemėje nepakeitus jos paskirties, sudaryti 367 sandoriai. Tad toks didelis žemės vertės augimas galimai siejasi su supirktomis žemės ūkio paskirties žemėmis saulės elektrinių statybai.

O štai Kauno r. žemdirbys Romas Majauskas, ūkininkaujantis Babtų seniūnijoje, pasidalijo informacija, koks žemės mokestis jam paskaičiuotas vos už 3 ha pievų.

„Apie pievų išlaikymą sunku kalbėti, kai už iš valstybės nuomojamą 3,1 ha žemės, kurioje pievos, pritaikius 0,7 koeficientą metinis mokestis sudaro 114,8 euro. Nežinau, ar kas gali naudoti ir išlaikyti pievas, kai tokio dydžio mokestis“, – abejones išsakė ūkininkas.