Akademija (Kėdainių r.).Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institute Žemės dienos proga, kuri minima kovo 20-ąją, surengta jau tradicine tapusi konferencija, kurios tikslas - atkreipti mokslininkių ir jų partnerių dėmesį į mūsų planetos problemas ir pagalvoti, ką kiekvienas iš mūsų galėtume dėl jos padaryti.

„Žemę ir jos išteklius tyrinėjantys mokslininkai kasmet nekantriai laukia pavasario, kai ilgėja dienos, skaisčiau šviečia saulė budindama žemę ir galima išeiti į laukus. Šįmet Žemės dieną minime be didelio šurmulio ir džiaugiamės, kad toks renginys mūsų institute jau šeštasis. Šiais metais mes atsigręžėme į sodus, kurie ir puošia mūsų žemę, ir mus maitina", - sveikindamas konferencijos dalyvius sakė Žemdirbystės instituto direktorius dr. Gintaras Brazauskas.

Žemdirbystės instituto direktorius dr. Gintaras Brazauskas sakė, kad pavasario moksininkai laukia nekantriai, nes nežinia, kokius iššūkius jis atneš

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius sveikindamas renginio dalyvius pasidžiaugęs lygiadieniu trumpai apžvelgė Žemės dienų minėjimo istoriją, kuri startavo 1971 metais: „Gali tik pasidžiaugti, kad šiųmetė žiema nebuvo aštri ir visi nekantriai laukdami pavasario darbų, galime tikėtis neblogų derlių."

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) direktorius prof. habil. dr. Zenonas Dabkevičius (kairėje) priminė renginių, skirtų Žemės dienai paminėti, istoriją

Lietuvos agronomų sąjungos pirmininkė Giedrė Butkienė ne tik pasveikino konferencijos dalyvius, bet ir priminė visų žmonių atsakomybę prieš Žemę: „Žemės diena yra lygi gyvybės dienai. Mūsų sąjungos nariai turi nemažos įtakos Žemės gyvenimui, tad mes privalome prisiimti atsakomybę, kad ji žaliuotų ir būtų švari."

Šiais metais konferencijos tematika buvo skirta inovacijoms sodininkystės ir daržininkystės srityse. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr. Darius Kviklys (nuotr.) skaitė pranešimą „Ar žydės sodai Lietuvoje?". „Mes turime sodų ir jie gyvuoja, tačiau visų lietuvių poreikių nepatenkina. Statistika tokia, kad kol kas lietuviški sodai patenkina apie 40 proc. poreikių. Kad situacija pasikeistų, reikia nemažų investicijų ir inovacijų. Yra paskaičiuoja, jog vieno hektaro naujo sodo įveisimas kainuoja apie 40 tūkstančių eurų, o grąžą pradeda duoti tik po kelerių metų. Tad dabar matome tik esamų sodų plėtrą", - sakė D. Kviklys.

Šįkart tradicinė konferencija atsigręžė į sodus

Pasak mokslininko, jo kolegos noriai bendradarbiauja su sodininkais. „Jiems yra siūlomos naujos technologijos, tiek pasirenkant veisles, tiek sodinant sodinukus, tiek juos prižiūrint. Gaila, bet Rusijos embargas labai smarkiai smogė mūsų sodininkams. Kadangi Lenkijos sodininkai savo produkcijos, kuri vien į Rusiją rinką sudarė apie 800 tūkst. tonų, nebegali išvežti į tą šalį, tai ji pasklinda po Europą, neaplenkiant ir Lietuvos. Lietuvos sodininkai pagrįstai skundžiasi sumažėjusiomis kainomis. Lieka tik tikėtis, kad tokia sudėtinga situacija bus neilgai", - apgailestavo mokslininkas.

Biochemijos ir technologijos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Marina Rubinskienė

Biochemijos ir technologijos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Marina Rubinskienė pristatė inovatyvius biologiškai aktyvius produktus ir jų paruošimo technologijas. „Tokie produktai pasižymi aukšta mitybine verte ir dažniausiai gaunami ir vaisių ar daržovių išspaudų. Mūsų mokslininkai vis dažniau konsultuoja smulkiuosius sodininkus, kurie siekia įgyvendinti projektus, maksimaliai panaudodami savo sodų gėrybes. Mes kuriame produktus iš morkų išspaudų, aviečių sėklų. Jie yra ne tiks skanūs, bet ir labai maistingi. Jei seniau dažniausiai sodininkai džiaugdavosi tik sultimis, kurios savo sudėtyje turi tik apie 50 proc. maistingų medžiagų, tai dabar neretai sunaudojama viskas: ir sultys, ir tai, kas lieka jas išspaudus", - pabrėžė M. Rubinskienė.

Konkefencijos dalyviai ne tik nestokojo pokalbių apie sodų ateitį, bet ir skanavo jų gėrybes

MŪ inf.