Akademija (Kauno r.). Lietuvos žemdirbių žiedas, keli šimtai ūkininkų, šiandien Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) organizuotame suvažiavime sprendė svarbiausius egzistencinius klausimus.

VDU Žemės ūkio akademijoje nuo penktadienio ryto rinkosi žemdirbiai iš visos Lietuvos. Į bene svarbiausią šių metų renginį atvyko ir premjeras Gintautas Paluckas, aplinkos ministras Povilas Poderskis, žemės ūkio viceministrai Andrius Palionis, Arūnas Jagminas, Gediminas Tamašauskis, Seimo Kaimo reikalų komiteto, įvairių sektoriaus organizacijų atstovai.

Pagrindinis suvažiavimo iniciatorius LŽŪT pirmininkas Jonas Vilionis sakė, kad suvažiavime, girdint šalies vadovams ir politikams, reikia aiškintis, kaip toliau gyventi, kaip bus sprendžiami svarbiausi žemdirbių klausimai – tiek dėl mokesčių, tiek dėl visos žemės ūkio politikos.

„Sakoma, kad į suvažiavimus ūkininkai renkasi tik kaip reikiant prispirti nepakeliamos naštos. Šiandien mes čia suvažiavome naujai valdžiai dar tik įsibėgėjant su jos darbais ir dedame daug vilčių į ją. Viliamės, kad šiandien premjeras ir kiti valdžios atstovai mus išgirs, imsis spręsti mūsų įvardytas problemas ir žemės ūkis bus įteisintas kaip strateginė ūkio šaka, kuri aprūpins įperkamais ir kokybiškais maisto produktais visus Lietuvos duonos valgytojus“, – sakė J. Vilionis, kategoriškai pasisakęs prieš bet kokių mokesčių didinimą ar naujų įvedimą. 

Jo teigimu, šalies žemės ūkio sektorius sukuria apie 4 proc. bendrojo vidaus produkto. O žemdirbiai puikiai supranta, kiek nedaug reikia – tik pradėti iš sektoriaus trauktis vienam, kitam, dešimtam ūkiui ir tas sektorius pradės byrėti kaip kortų namelis.

„Pasitraukus ūkininkui, tuoj nebereiks ir perdirbėjo, nebereiks visos logistikos, pakavimo grandinės, prekybininkas nebeturės ką dėti į lentynas, o vartotojas – į šaldytuvą. Mitas, kad visus maisto produktus galima atsivežti. Jei prekybininkai juos ir atveš, tai jau importuotojo primestomis kainomis. Ar tokiais neramiais laikais tikrai įžvalgu nesiskaityti su žemdirbiu?“ – retoriškai klausė LŽŪT pirmininkas.

O jis neabejoja, kad, ištikus neramumams, ūkininkai pirmieji suremtų pečius, nes „žemdirbiai yra vieni ištikimiausių savo šalies patriotų“.

„Bet tam, kad išliktume, privalome būti reiklūs, pirmiausiai valdžios institucijoms – kad jos girdėtų mūsų balsą, matytų mūsų pastangas ir gerbtų mūsų lūkesčius“, – kalbėjo jis.

Suvažiavime kalbėdamas premjeras G. Paluckas atkreipė dėmesį, kad šiandien pas žemdirbius yra atvykę įvairių politinių partijų atstovai, tad, tikėtina, keliamiems tikslas bus ir platus politinis palaikymas.

„Iššūkių šiame sektoriuje tikrai netrūksta ir netrūks, nes Europos Sąjungos mastu finansinė perspektyva patirs dideles permainas, todėl labai svarbu nuo jų apsaugoti žemės ūkio paramos instrumentus ir fondą. Tikrai šis iššūkis nemenkas, todėl reikės suremti pečius politikams, žemdirbių organizacijoms“, – kalbėjo premjeras.

Jis priminė, kad be maisto kokybės užtikrinimo, labai svarbu ir didinti vertę iš vieno hektaro ir tam, anot jo, prireiks tiek gamintojų, tiek perdirbėjų pastangų. „Tylos nereikia – reikia dialogo“, – žemdirbius bendradarbiauti kvietė G. Paluckas.

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas suvažiavimo dalyvius pasveikino vaizdo įrašu – jis išvykęs į trijų Baltijos šalių žemės ūkio ministrų susitikimą Latvijoje. Ministras prisiminė savo kelerių metų vadovavimą LŽŪT, kuomet teko įveikti ir suvaldyti nemažai iššūkių, organizuoti Traktorių maršą. Tad dabar, būdamas ministru, jis žadėjo atliepti žemdirbių rūpesčius. Pasak I. Hofmano, šiuo sunkiu geopolitiniu laikotarpiu jų tik daugėja, tad visus kvietė konstruktyviam bendradarbiavimui.

Bendradarbiavimą bei naują požiūrį į žemės ūkį žadėjo ir aplinkos ministras Povilas Poderskis. „Girdime problemas ir dėl statybų, ir dėl mėšlo, ir dėl biurokratijos. Paveldėjome daug problemų, dabar bandome spręsti“, – sakė P. Poderskis.

Susirinkusiems kalbėdamas Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas atkreipė dėmesį į naują realybę ir bendrosios žemės ūkio politikos kryptį, tuo labiau, kad ir naujasis ES Komunikatas neša labai aiškią žinią – pirmiausiai bus remiamas maistą gaminantis žemdirbys.

Jis pabrėžė būtinybę peržiūrėti Strateginio plano (SP) nuostatas, mažinti biurokratinę naštą. „Turi keistis požiūris į ūkininkus, nes biurokratiniai suvaržymai turi savo kainą“, – sakė E. Pranauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius akcentavo, kad svarbiausia žemdirbių užduotis – aprūpinti gyventojus ir kariuomenę maistu. Tam reikės investicijų – pačių ūkininkų, paskolų ir paramos. Anot jo, sunkiausia bus rasti savų lėšų, nes kaštai nepaliaujamai auga, pagal naujus SP reikalavimus jie tik didės, o grąža iš ūkininkavimo – nepakankama.

Pasak R. Juknevičiaus, daug problemų kelia aplinkosauginiai reikalavimai, kuriems taip pat reikės lėšų, vis dėlto skolintis iš bankų brangu, o mažiems – ir neįmanoma.

Suvažiavime kalbėję žemės ūkio sektoriaus atstovai aiškiai įvardijo opias vietas, vis dėlto šiandieninis renginys, pasak J. Vilionio, yra žemdirbių mėginimas civilizuotai ir konstruktyviai rasti bendrą kalbą su valdžia. Dar kartą pakartoti reikalavimus ir lūkesčius, išsakyti tokias sąlygas, kuriomis galėtų ūkininkauti ir gaminti maistą.

„Labai tikiuosi, kad šiandien mes būsim išgirsti“, – teigė J. Vilionis, išsakęs daugybę reikalavimų ir spręstinų dalykų. Dalis jų nugulė ir į suvažiavimo rezoliuciją, kurios projektą pristatė LŽŪT narys, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Audrius Vanagas.

Rezoliucijos projektui suvažiavimo dalyviai pritarė vienbalsiai, į ją dar bus įtraukti kai kurie suvažiavimo metu išsakyti siūlymai. Tarp jų – siūlymas drausti fizines patikras gyvulininkystės ūkiuose, keisti APVA taisykles saulės elektrinėms įrengti, peržiūrėti seminarų rengimo tvarką ir temas, naikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą.