Kaunas. Žemdirbiai sako „gana“ Lietuvoje vykdomai žemės ūkio politikai – pradėjo taikią vilties ir solidarumo laužų protesto akciją. Laužai liepsnoja kone visoje Lietuvoje.

Protesto organizatorė Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), kurios narė yra ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), anksčiau skelbė, kad ši akcija rengiama dėl ydingai vykdomos, nenuoseklios ir vienpusės žemės ūkio politikos, kurios sukelti neigiami padariniai ir iš to kylančios problemos tapo našta ūkininkams.

Organizatoriai pabrėžia – laužai yra pirmasis protesto akcijų etapas. Vėliau planuojamos kitos akcijos Vilniuje su žemės ūkio technika.

Protestais reikalaujama be prievartos ūkininkams išspręsti daugiamečių pievų atstatymo problemą, saugotinų teritorijų, paviršinių vandens telkinių apsauginių juostų ir zonų plėtrą vykdyti nekenkiant žemės savininkams, uždrausti rusiškų grūdų tranzitą per Lietuvą.

Taip pat reikalaujama išspręsti pieno krizę, naftos dujoms numatyti akcizą, kuris nebūtų didesnis nei kaimyninėse valstybėse, palikti seną žymėto dyzelino naudojimo tvarką (pagal naująją jo nebus galima pilti į krovininius automobilius ar kitą transportą, kurį galima naudoti ne tik žemės ūkiui).

Pasak LŽŪT vadovo Igno Hofmano, interaktyviame žemėlapyje sužymėta apie 500 laužų, tačiau patikino, kad jų liepsnos tikrai daugiau, nes į akciją įsitraukia ne tik žemdirbiai, bet ir juos palaikantys žmonės.

„Laužą kurs Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Čekijoje. Įdomiausia, kad Latvija prisijungė, tad akcija tampa tarptautine visai neplanuotai. Tai tarsi Baltijos žemdirbių solidarumo akcija. Buvo žinios, kad ir Estijoje degs laužų, bet nežinau, kaip ten bus“, – prieš delegacijai einant pas premjerę I. Šimonytę, pasakojo LŽŪT vadovas.

Jo teigimu, iš premjerės tikimasi, kad įsitrauks į problemų sprendimą, nes 3 metus problemos nesisprendė, jų tik daugėjo ir dabar jau pasiektas kritinis taškas.

Komentuodamas žemės ūkio ministro pasisakymus, kad akcija – tik politikavimas prieš rinkimus, I. Hofmanas teigė, kad tai netiesa ir toks valdžios naratyvas kartojamas kone kiekvieną kartą.

„Tai melaginga, ginamoji pozicija. Nežinau, kuris čia iš mūsų dalyvauja politikoje, net Jonas Vilionis, kuris buvo valstiečių partijos narys, šią dieną sustabdė narystę. Tas šešėlis visada metamas: ir pernai, ir 2019 m., kai protestavome, sakė, kad rinkimai“, – kalbėjo LŽŪT vadovas.

Pirmiausia reikia susitelkti

Kaip portalui manoūkis.lt sakė Kelmės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas, laužų akcija – pirminis etapas, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį ir sutelkti žemdirbius.

„Nuotaikos dvejopos – ir liūdesys, kad reikalai tik blogėja, ir pyktis, kad iš mūsų tyčiojasi. Todėl mes ir sakome „gana!“ – kaip jaučiasi ūkininkai, į naujus metus įžengę protestuodami, pasakojo M. Puidokas.

LŪS Mažeikių skyriaus pirmininkas Eligijus Pocevičius irgi pabrėžė, kad labai svarbu žemdirbiams parodyti bendrystę.

„Kaip ūkininkas tikiuosi, kad pavyks pagaliau susivienyti. Kaip sąjunga viliamės, kad pavyks suburti didesnį Mažeikių r. žemdirbių ratą.

Neseniai organizavome rajono ūkininkų pirminį susitikimą, kuris parodė, kad mūsų rajono ūkininkams tikrai kyla išbandymų, dėl kurių jiems skauda“, – pabrėžė E. Pocevičius ir pridūrė, kad ši akcija organizuojama ne kiek valdžios dėmesiui atkreipti, kiek visiems žemdirbiams suburti.

„Metai nauji, bet visos bėdos – senos. O dar ir rinkos nedžiugina“, – apmaudo neslėpė E. Pocevičius.

O štai Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė, nepaisant žemdirbiams kylančių iššūkių, pašmaikštavo, kad ši laužų akcija – tarsi išplėstinis posėdis netradicinėje aplinkoje, kuriame gali dalyvauti visi.

„Reikia tikėti, kad mus išgirs. (...) Svarbu ir tai, kad visi suprastų, jog mes valdžios reikalaujame teisingų sprendimų, ne finansinės paramos, kaip kartais visuomenė supranta – vėl jiems blogai. Čia kalbama apie mūsų nuosavybę, apie diktuojamas sąlygas, ką su ja daryti, kaip dirbti, ką sėti“, – pabrėžė Z. Dargienė.

Anykščių rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Žilvino Augustinavičiaus manymu, tokios akcijos pirmiausia labai padeda suvienyti ir pačius žemdirbius: „Tiek šis, tiek kiti renginiai, kuriuose susirenka ūkininkai, vienija žmones, jie labiau nusiteikę bendrauti, kartu veikti. O tai padeda pasiekti norimų tikslų.“ 

Šaltis neišgąsdino

Kelmės r. ūkininkų sąjungos pirmininko M. Puidoko teigimu, rajone dega apie 20 laužų. Pats Martynas kartu su dar 15–20 ūkininkų laužą užkūrė prie žemės ūkio bendrovės „Scandagra“. 

Apie 12 laužų uždegta ir Telšių rajone. Z. Dargienės tikinimu, šaltis šiek tiek išgąsdino techniką, bet ūkininkų – nė kiek.

Didžiulis šaltis (šiąnakt ir ankstyvą rytą Rokiškio rajone temperatūra nukrito iki -27–30 °C šalčio) neišgąsdino ir rokiškėnų – prie laužų susirinko net 15-oje vietų.

Kaip sakė Rokiškio r. ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Vidas Joneliūkštis, prie laužo, užkurto šalia Rokiškio, susirinko apie 100 žemdirbių. „Tai rodo, kad ūkininkams rūpi ir bėdų žemės ūkyje tikrai yra“, – portalui manoūkis.lt sakė jis.

„Dabar svarbiausia pademonstruoti, kad susirenkame, nes mums skauda. Tai, kokia vykdoma agrarinė politika, liečia visus žemdirbius. Tenka akcijomis išreikšti savo nepasitenkinimą, nes valdžia kitaip negirdi. Į pastabas, kurias žemdirbių organizacijos teikia, nekreipiama dėmesio. Taigi lieka vienintelis kelias“, – pridūrė V. Joneliūkštis.

Šalčio nepabūgo ir Šakių rajono ūkininkai. Šakių pakraštyje vienoje vietoje liepsnojo 5 dideli laužai, suvažiavo iki 40 vnt. technikos, susirinko maždaug 100 žemdirbių.

Pasak Šakių rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Igno Duobos, jei ne šių dienų šalčiai, technikos būtų 2–3 kartus daugiau. Palaikyti žemdirbių atvyko ir vietinė valdžia, gerai suprantanti, kuo rajonas gyvena, kas svarbu žmonėms. 

„Ūkininkų nuotaikos įvairios. Vieni pikti, kiti – sušalę. Vieni tikisi gerų žinių iš premjerės, kiti – praradę viltį“, – kokios ūkininkų nuotaikos prie laužų, įvardijo I. Duoba.

O štai Biržų r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Micikevičius pasakojo, kad į akciją rajono žemdirbiai jungiasi masiškai.

Laužus planuota kurti 8-iose vietose, bet jų greičiausiai yra daugiau, kaip ir kituose rajonuose. Mat ir pavieniai žemdirbiai savo iniciatyva patys kuria laužus pakelėse ar savo laukuose, ne visi laužų degimo koordinates pažymėjo ir interaktyviame žemėlapyje.

„Nuotaikos būtų geresnės, jeigu nereikėtų šalti, protestuoti. Kiek gali valdžia, tiek mus murkdo“, – kalbėdamas apie žemdirbių nusiteikimą, sakė T. Micikevičius.

Pasak jo, gal laužai problemų ir neišspręs, bet tai galimybė ir patiems ūkininkas dar kartą susirinkti, išsigryninti mintis.

„O viską parodys Vilnius, kur vėliau irgi bus rengiamas protestas. Jeigu tas nepadės, darysime tolesnes akcijas“, – sakė biržiečių ūkininkų vadovas.

Prienų rajone prie akcijos prisijungė visos dešimt seniūnijų, taip pat Birštono savivaldybė, kurią irgi kuruoja Prienų skyriaus ūkininkų sąjunga, žemdirbiai.

Prienų r. ūkininkų sąjungos pirmininko Martyno Butkevičiaus pastebėjimu, kai kurios nuo pagrindinių kelių nutolusios seniūnijos susikooperavo su gretimomis, netrūksta ir pavienių laužų kūrenimo iniciatyvų.

„Palyginti su protestuojančiais vokiečiais, elgiamės labai švelniai, tačiau neabejoju, kad teks su technika išvažiuoti. (...) Išsilavinęs ar iš užsienio grįžęs jaunimas dabar keičia ūkių įkūrėjus, tad jei leisime jiems bankrutuoti, jie tikrai niekada daugiau negrįš į žemės ūkį – pasirinks kitą sritį arba išvažiuos iš Lietuvos“, – niūrią ateitį mato M. Butkevičius.

Ignalinos rajone uždegti 5 organizuoti laužai. Anot LŪS Ignalinos r. skyriaus pirmininkės Marijonos Lukaševičienės, nuotaikos labai drąsios. Ji didžiuojasi ūkininkų aktyvumu.

„Matyt, atėjo metas ir nebudo demokratija, kad galime drąsiai kažką daryti, atkreipti dėmesį į visus niuansus, kurie trukdo žemdirbiams gyvuoti.

Ne paslaptis, kad prie žemdirbių „šyla“ ir kitos įstaigos, organizacijos, įmonės ir t. t. Tad laukiame Žemės ūkio ministerijos palaikymo ar bent supratingumo, kad atkreiptų dėmesį. 6 reikalavimus surašėme tik kaip trumpą lozungą, iš principo reikalavimai tilptų ir į 60 punktų.

Vis dėlto ši akcija svarbiausia rodo mūsų vienybę. Džiaugiamės, kad ypač Lietuvos jaunimas, dirbantis ir mylintis žemę, pagaliau sukluso ir pradėjo ieškoti sprendimo būdų, kaip mes galime nešti žinią, kad mums sunku, yra perteklinių reikalavimų.

Žemę mylėti ir ją dirbti dabar neužtenka. Reikia kovoti ir apginti savo, darbuotojų teises, teises į nuosavybę. (...) Dėl to tokiame šaltyje ir stovime. Šaltukas suteikia optimizmo, kad atlaikysime, esame stiprūs, sveiki, kad turime galimybę būti ir džiaugtis gamta, duoti žinią net visam pasauliui. Juk prie mūsų jungiasi ir švedai, ir latviai“, – teigė Ignalinos r. žemdirbių vadovė.

Skuodo rajono ūkininkų sąjunga (SRŪS) uždegė vieną bendrą laužą miesto prieigose. Anot SRŪS pirmininko Andriaus Narmonto, ūkininkai nusiteikę entuziastingai ir į akciją įsitraukė su dideliu ūpu.

„Pas mus šiandien net ir įdienojus, apie 10 val., buvo 25 °C šalčio, tad gali nepavykti prisijungti gyvulininkystės ūkių savininkams, nes užšalo vanduo, pieno melžimo aikštelės. Juos reikia suprasti, juk turi pasirūpinti gyvuliais – pliki basi negalės atbėgti. Vis tik jie labai palaiko akciją“, – portalui manoūkis.lt sakė A. Narmontas. 

Anykščių rajone žemdirbių protesto laužai suliepsnojo 5-iose vietose: Svirnų kaime prie kelio Anykščiai–Ukmergė, Pagojės k. (Anykščiai–Panevėžys), Svėdasų sankryžoje (Utena–Kupiškis), Beržinės sankryžoje (Skiemonys–Utena), taip pat netoli Debeikių.

Ž. Augustinavičiaus teigimu, nors šiandien labai šalta ir dalis žmonių tiesiog neužsivedė automobilių, apie 100 rajono ūkininkų, o gal ir daugiau, vis tiek turėtų susirinkti. Tikslesni skaičiai paaiškės, kai bus apibendrinti duomenys.

Ar tokios akcijos padės pasiekti norimų tikslų? „Nežinau, pamatysime rezultatus vėliau. Esame nusiteikę tolesniems akcijų etapams. Esame ryžtingai nusiteikę į Vilnių važiuoti“, – sakė Ž. Augustinavičius.  

Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Dainius Sabulis su savo kraštiečiais laužą uždegė Saviečiuose. Kėdainių rajone iš viso liepsnoja 30–40 laužų. 

„Šia laužų deginimo akcija norime parodyti, kad mes, ūkininkai, esame, kad nesitaikstysime su dabartine žemės ūkio politika. Kiek galima? Juk baigia ant galvos užlipti“, – portalui manoūkis.lt apmaudo neslėpė D. Sabulis. Vis tik jis teigė esantis patenkintas žemdirbių aktyvumu.

Sulaukė daug palaikymo

Su Lietuvos žemdirbiais solidarizavosi net Latvija. Anot M. Puidoko, labiausiai šia akcija domisi Latvijos žemdirbių organizacijos. O kad latviai tikrai neabejingi, įrodo ir interaktyvus žemėlapis.

Štai kokio masto laužų kūrimo akcija Lietuvoje, kurią labai palaiko ir latviai. Palaikymą reiškia ir švedai, norvegai, vokiečiai, čekai

M. Puidokas taip pat tikino, kad papasakojus kaimynams, dėl ko protestuoja mūsų žemdirbiai, šie patvirtino, kad problemos pas juos labai panašios.

Miškininkai irgi įsitraukė – tai pabrėžė ir E. Pocevičiaus, kurio teigimu, Mažeikių r. ūkininkus jie parėmė malkomis. „Jie irgi turi problemų, kurių kyla dėl priimamų įstatymų“, – tikino LŪS Mažeikių skyriaus pirmininkas.

O kad miškų savininkai tikrai neabejingi, įrodo ir Privačių miškų savininkų asociacijos raginimas prisijungti prie akcijos.

Žemdirbius palaiko ir žemės ūkio technikos prekybos bendrovė „Lytagra“, kuri laužą uždegė Juodiškėse (Kaišiadorių r.) artimiausiame taške nuo Kaune įsikūrusios centrinės būstinės. Atskiri laužai suliepsnojo ir įmonės valdomose žemės ūkio bendrovėse – Okainių ir „Bernatoniai“.

Pasak „Lytagros“ komercijos direktoriaus Rimo Norvilo, taip įmonė solidarizuojasi su žemdirbiais, kuriuos vadina tikraisiais technikos prekybos įmonių darbdaviais.

„Nesame ir niekada nebūsime abejingi, esame kartu su žemdirbiais kaip vienas kumštis, matome besitęsiančias problemas, netrūksta ir naujų „siurprizų“.

Siekiame, kad mūsų ir Briuselio valdžia suprastų, jog norime elementaraus dialogo, būti girdimi ir turime ne vienoje srityje daug argumentų, kaip galėtų būti kitaip.

Negalima vien tik nuleidinėti kažkokius teisės aktus, neišklausius žemdirbių. Matome, kokį didžiulį potencialą turi žemės ūkis Lietuvoje, tai nacionalinė vertybė ir net ginklas, todėl negalima jo ignoruoti“, – portalui manoūkis.lt sakė R. Norvilas.

Jis įsitikinęs, kad prie akcijos turėtų jungtis ir pervežėjai, nes jie nemažai užsakymų gauna iš žemės ūkio, taip pat kitos tai pačiai grandinei priklausančios įmonės. „Sunaikinti lengva, tačiau vėliau atgaivinti – labai sunkus kelias“, – pabrėžė įmonės vadovas.

Prie Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) būstinės taip pat užkurtas solidarumo laužas. LŽŪBA generalinis direktorius Jonas Sviderskis portalui manoūkis.lt sakė, kad problemų itin daug, visos yra opios.

„Seniai tie klausimai brendo, jie jau yra išpūliavę, bet to pūlinio niekas nebando operuoti. Visi klausimai esminiai“, – sakė J. Sviderskis.

Prie LŽŪBA būstinės buvo galima išvysti ir asociacijos „Croplife Lietuva“ direktorę Zitą Varanavičienę, kurios teigimu, laužų akcija simbolinė – lietuviams ugnis visada reiškė viltį, simbolinį žinios perdavimą nuo vienos bendruomenės kitai.

„Manau, visa Lietuva turėtų solidarizuotis su ūkininkais. (...) Kartais bandoma sumažinti problemą sakant, kad ji yra tik ūkininkų. Toli gražu – tai yra visų valgytojų problema. Turėtume palaikyti tą žmogų, kuris nepalankiomis gamtos sąlygomis ir blaškomas politinių audrų sugeba užauginti maisto. Mūsų pareiga – būti kartu su ūkininkais“, – teigė Z. Varanavičienė.

Prie laužo sutiktas ir Lietuvos žemės ūkio technikos pardavėjų asociacijos vadovas Erikas Bėrontas, kuris patikino, kad Asociacija visiškai palaiko ūkininkus, mato, kaip jiems sunku.

Anot jo, apsirūpinimas maistu – valstybės prioritetas, ypač tai turi būti svarbu, kai už valstybės sienų siaučia karai.

„Asociacija palaiko žemdirbius ir manome, kad turime būti čia. Neturime galimybės susikurti laužų prie biurų, nors kai kurie pardavėjai, žinau, tą darė, tad atvykome simboliškai į Vilnių“, – sakė E. Bėrontas.