Kaunas. Per nuotoliniu būdu vykusį išplėstinį Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo narių posėdį, į kurį prisijungė apie 40 dalyvių, diskutuota apie Ūkininko ūkio įstatymo pataisas, griežtinančias sodybų statybas.

Jas praėjusių metų pabaigoje sugriežtino Seimas. Pagal pataisas, sodybas gali statyti tik tie ūkininkai, kurių dirbamos žemės sklypas yra ne mažesnis nei 2 hektarai. Šį sprendimą netrukus vetavo prezidentas teigdamas, kad tokios pataisos gali pridaryti problemų besikuriantiems jauniems ūkininkams. 

Ir iš tiesų – daugumai posėdžio dalyvių tokios pataisos nepriimtinos, todėl ieškota išeičių, kaip jas būtų galima pakoreguoti neskriaudžiant realiai ūkininkaujančiųjų.

Pasak Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Igno Hofmano, jeigu anksčiau būtų galiojusi pataisa, pagal kurią statyti sodybą leidžiama tik tuo atveju, jeigu jos dirbamos žemės sklypas yra ne mažesnis nei 2 ha, ir pats, ir dar bent pusė Radviliškio rajono ūkininkų nebūtų įsikūrę.

„Daug ūkininkų, kurie anksčiau kūrėsi, to padarę nebūtų, jei būtų reikėję tų 2 hektarų. Žemdirbiai dažniausiai kuriasi prie gyvenviečių, esamos infrastruktūros, o ten rasti 2 ha sklypą labai sudėtinga“, – situaciją trumpai apžvelgė jis.

Tad, siekdamas išvengti šios įstatymo pataisos galimo neigiamo poveikio tikriesiems ūkininkams, I. Hofmanas pateikė siūlymą, pagal kurį naujai veiklą pradėjęs ūkininkas sodybą galėtų statyti 0,5 ha sklype, tačiau jam reikėtų bendrai dirbamos žemės toje pačioje savivaldybėje turėti mažiausiai 2 hektarus.

Tokį siūlymą palaikė LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius, kurio teigimu, esant tokiai nuostatai ir pats nebūtų įsikūręs, taip pat Anykščių r. ūkininkas Vytautas Šeštokas, manantis, jog 0,5 ha tikrai užtektų, juolab kad liktų kiti saugikliai, įskaitant reikalavimą toje pačioje savivaldybėje dirbamos žemės turėti bent 2 hektarus.

I. Hofmanas pasiūlė dar vieną galimą saugiklį – ūkinius pastatus leisti statyti iškart, o sodybą tik po kažkiek laiko, tarkime, 2–3 metų. Anot jo, tai turėtų būti kur nors užfiksuota.

„Jei statyti būtų leidžiama 0,5 ha, tuomet tokio ribojimo reikėtų, jeigu liktų 2 ha – ne, tokiu atveju tegul stato kada nori“, – nuomonę išreiškė LŪS Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys.

O štai Remigijus Kelneris, LŪS Pagėgių krašto ūkininkų skyriaus pirmininkas, kėlė klausimą, ar į tokius sprendimus išvis turėtų kištis žemdirbių bendruomenė.

„Ar turime į tai veltis? Juk ne mūsų darbas užtikrinti, kad tikrieji ūkininkai nebūtų skriaudžiami“, – svarstė jis.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Tauragės biuro augalininkystės konsultantas Petras Kulikauskas teigė, kad bet kokie papildomi ribojimai sukuria didesnį biurokratinį mechanizmą, o to niekam nereikia.

„Tokiais ribojimais sunkiai ką nors pasisieksime. Jei norime, kad sodybų nestatytų bet kas, galima pasinaudoti savivaldybių bendrijų planais. (...) Tai reikėtų spręsti savivaldybių lygmeniu“, – pabrėžė P. Kulikauskas.

Vis dėlto kai kurie ūkininkai labiau palaikė Seimo sugriežtintus reikalavimus, taikomus ūkininkų sodybų statyboms, argumentuodami, kad reikalaujant tik 0,5 ha nepavyktų užkirsti kelio piktnaudžiauti pseudoūkininkams, kurie sodybas statosi kitais tikslais.

„Jei žemdirbys tikrai norės kurtis, ras tuos 2 ha be vargo. Neleiskime miesto žmonėms tuo naudotis“, – sakė LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.

Nepritarė ir Telšių r. ūkininkų sąjungos pirmininkė Zita Dargienė teigdama, kad mažiausiai turėtų būti privalomi 2 ha, kaip ir numato pagriežtintos pataisos.

„Saugikliai, kad ir kokie jie būtų, vis tiek veikia, juos apeiti nelengva. Man labai gaila, kad dalis nesuprato, apie ką kalbama.

Bet kokie įstatymų pakeitimai neturi trukdyti realiems ūkininkas. Juk siūloma sodybą leisti kurti 0,5 ha tik tuo atveju, jei ūkio valdą sudaro bent 2 ha toje pačioje savivaldybėje. Parodykite man 2 ha sklypą, kuriame ūkininkas galėtų pasistatyti ūkininko sodybą. Nėra, nes dauguma kuriasi prie gyvenviečių“, – apibendrino I. Hofmanas ir pridūrė, kad nepritariusiems vertėtų pasiūlyti alternatyvų.

***

Per susitikimą aptartas ir vis dar ūkininkus neraminantis daugiamečių pievų klausimas. Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas ūkininkams aiškių atsakymų nepateikė, tik pasakė, kad išeičių ieškoma, o su Europos Komisija (EK) vis dar derimasi.

„Pievų klausimas neaktualus visai ES, tik Lietuvai, Estijai, Latvijai. Tad kartu su šiomis šalimis kreiptasi į EK, kaip šią situaciją būtų galima palengvinti. Tačiau didelio rezultato nepasiekta“, – paaiškino T. Švilpauskas.

Vis dėlto, LŪS pirmininko R. Juknevičiaus teigimu, demokratiniame pasaulyje turėtų rūpėti ir mažumos problemos, todėl jis ragino aktyviau diskutuoti ir tartis su EK.

Kelmės r. ūkininkas Donatas Vaičikauskas teiravosi ŽŪM atstovo, ką daryti tokiu atveju, jeigu žiemą žemdirbys gaus pranešimą, kad turi atkurti pievas, bet jose jau bus pasėti žiemkenčiai. Mat apie tai, ar pievas atkurti reikės, įpareigota įspėti iki gruodžio.

„Tokiu atveju reikia arba kuo skubiau pranešti, kad kyla atkūrimo grėsmė, arba įtraukti saugiklį. Pavyzdžiui, galima numatyti, kad ūkininkui tokiu atveju negrės sankcijos, o jis pievas turės atkurti nuėmęs derlių“, – aiškino D. Vaičikauskas ir klausė T. Švilpausko, ar šiuo klausimu bus kas nors sprendžiama.

„Jeigu prireiktų atkurti, bet laukuose bus kultūros, mes į tai atsižvelgsime“, – patikino ŽŪM atstovas.

Per posėdį aptarta ir pieno gamintojų situacija dėl supirkimo kainų mažinimo. „Vėl galime atsidurti gale pagal pieno supirkimo kainas Europoje. Net apyvartinių lėšų pradeda trūkti. Reikia viešinti, kad Lietuvos ūkininkai iš pieno nelobsta“, – trumpai situaciją apibendrino M. Kaktys.