Akademija (Kėdainių r.). Per išplėstinį Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) prezidiumo posėdį žemdirbiai su Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) ir Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) atstovais ieškojo sprendimų, kurie ateityje galėtų palengvinti ūkininkų gyvenimą per ir po pasėlių deklaravimo.

LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius susitikimą pradėjo pabrėždamas, kad Sąjungos siekis – užtikrinti, jog pasėlių deklaravimas ir naujų įsipareigojimų įgyvendinimas ūkininkams nekeltų įtampos, vyktų sklandžiai.

„Toks yra siektinas rezultatas. Aišku, galbūt tai yra utopija, bet mes giname žemdirbių interesus, todėl turime siekti, kad konfliktų būtų kuo mažiau“, – kalbėjo R. Juknevičius.

Nestigo klausimų

Ūkininkams rūpėjo išsiaiškinti, koks NMA vaidmuo dalyvaujant Strateginio plano taisyklių ir žemės ūkio politikos formavimo procesuose.

Pasak NMA direktoriaus Fortunato Dirginčiaus, Agentūra bendrauja su Ministerija kuriant taisykles ir jas tobulinant, tačiau už taisyklių priėmimą ir galutinę jų versiją atsakinga ŽŪM.

Nors NMA ir teikia siūlymų, ką būtų galima keisti, jie dėl vienokių ar kitokių priežasčių ne visada būna priimami. Vis dėlto siūlymas dar labiau sumažinti patikrų skaičių – vienas tų, į kurį Ministerija atsižvelgė.

„Jeigu Mokėjimo agentūros neklausys Ministerija, visada galite kreiptis į ūkininkus pagalbos“, – replikavo LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas.

Kitas ūkininkams rūpėjęs klausimas – kas turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad pas ūkininką dėl deklaravimo sistemos netikslumų atsiranda netyčinių pažeidimų?

Kaip teigė NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė, kiekvienas atvejis svarstomas individualiai.

Ji patikino, kad akivaizdžios klaidos nepaisomos ir jas nustačius parama vis tiek mokama. Pavyzdžiui, jeigu pareiškėjas pamiršta pažymėti, kad ūkis ekologinis, bet laukus sertifikavo, tokiu atveju užtenka pataisyti paraiškos duomenis.

„Yra akivaizdžių klaidų sąrašas, ką leidžia reglamentas. (...) Tarkime, ražienų laukai per žiemą – jūs nedeklaravote ploto, bet palikote ražienų lauką. Patikriname. Jei ražienos vietoje, parama mokama, nes įsipareigojimai tęstiniai“, – pabrėžė E. Raibytė.

Nuošalyje neliko ir augalų apsaugos produktų tema. Dabar jų etiketės yra gana skirtingos: vienur viskas surašyta tvarkingai lentelėse, kitur – padrikai, vientisu tekstu, tad neretai sunku susigaudyti, sugaištama daug laiko, kol įsigilinama į visą pateiktą informaciją. Ūkininkai prašė pagalvoti ir apie etikečių suvienodinimą.

„Etiketes reikėtų peržiūrėti ir tvarkyti. (...) Kiekviena labai skirtinga. Formatavimas turėtų būti vienodas, kad paėmęs bet kokią etiketę žinotum, kur žiūrėti“, – kreipdamasis į Valstybinės augalininkystės laikinąjį vadovą Simoną Pušvakį, pabrėžė G. Špakauskas. Jis taip pat pridūrė, kad ūkininkams būtų lengviau, jeigu etikėteje būtų paryškinta informacija apie produkto pavojingumą bitėms.

Be to, neseniai paskelbus, kad ŽŪDC ruošiamasi pertvarkyti į akcinę bendrovę, R. Juknevičius pasinaudojo proga ir teiravosi įstaigos vadovo, ką tai reikš ūkininkams.

ŽŪDC generalinis direktorius Algirdas Juozaponis patikino, kad dėl pertvarkymo ūkininkams niekas nesikeis, tiesiog pačiai įstaigai atsiras daugiau galimybių vykdyti komercinę veiklą ir papildomai uždirbti. Esą tai pasitarnautų atnaujinant sistemas, o kad to labai reikėtų, nuolat primena ir žemdirbiai.

Kritika dėl kraštovaizdžio elementų

G. Špakausko manymu, deklaravimo sistema nepritaikyta kraštovaizdžio elementams deklaruoti.

„Jeigu žiūrėtume, kas deklaruota, ir pamatuotume su liniuote, klaidų praktiškai būtų visur. Todėl kraštovaizdžio elementams tolerancija turi būti maksimali“, – neabejojo LŪS vicepirmininkas.  

ŽŪDC Geografinių informacinių sistemų skyriaus vadovė Raminta Vitkauskienė sutiko, kad deklaruoti kraštovaizdžio elementus sunku.

„Tai – precizinis darbas. Kraštovaizdžio elementai smulkūs, maži. Tad sutinkame, kad reikėtų turėti normalią toleranciją, nes juos įbraižyti tikrai nelengva“, – teigė R. Vitkauskienė.

LŪS vicepirmininkas neabejojo ir tuo, kad dėl pagriovių deklaravimo NMA pečius užgulė didesnė administracinė našta, mat daugeliui ūkininkų, deklaravusių pagriovius, išsaugo laukų skaičius. Tarkime, G. Špakausko atveju – nuo 33 iki 63.

NMA Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Asta Kelevišienė tikino, kad toks NMA darbas – viską sutikrinti, ir svarstė, jog tokie atvejai greičiausiai yra pavieniai, tačiau visi posėdyje dalyvavę žemdirbiai patikino, kad visiems nutiko būtent taip – laukų padaugėjo.

Ne visada turi galimybę apsiginti

Ūkininkai pageidavo būti informuojami apie patikras. Mat neretai, nustačius neatitikimą, žemdirbys praranda galimybę apsiginti. O ir neatitikimas ne visada nustatomas pelnytai.

„Pakruojo rajone pernai buvo sausra. Vienas laukas buvo žieminių kviečių, šalia – vasarinių kviečių. Atlikta patikra, rugsėjo pabaigoje gautas raštas, kad ten, kur turėjo būti vasariniai kviečiai, buvo žieminiai, nors tikrai buvo vasariniai. Kodėl prieš tai ūkininkas nebuvo informuotas? Nors sankcija ir nepritaikyta, bet ūkininkas šiuo atveju galėjo bent apsiginti‘, – istorija pasidalijo LŪS Pakruojo skyriaus pirmininkas Albinas Navickas.

Vis dėlto, A. Kelevišienės tikinimu, dabar apie įvykusią patikrą papildomai (ne tik sistemoje) informuojama tik tuo atveju, jeigu nustatomas pažeidimas. Taip siekiama be reikalo negaišinti ūkininkų. Be kita ko, ne visada apie patikras leidžia įspėti ir teisės aktai.

Ūkininkų teigimu, kartais iš tikrintojų tenka išgirsti, kad ūkį turėjo patikrinti, nes jį atrinko Europos Sąjungos auditoriai. Tad ŽŪDC atstovų teirautasi, kaip vyksta šis procesas.

„Atvažiuoja auditas ir mes kartu su juo važiuojame tikrinti konkretaus pareiškėjo. Irgi atsirenka atsitiktiniu būdu, bet netaiko rizikos analizės“, – trumpai paaiškino A. Kelevišienė.

Skatina naudotis skaitmeninėmis technologijomis

Nors žemdirbiai negailėjo kritikos ir pateikė ne vieną siūlymą, ką daryti reikėtų geriau, tačiau ir patys klausė, kur galėtų pasitempti, kad palengvintų darbą NMA.

NMA direktorius ragino aktyviau naudotis skaitmeninėmis technologijomis, tarkime, „NMA agro“. Mat, pasak jo, patikros vietoje yra ir brangesnės, ir laikui imlesnės.

„Suprantame, kad sunku, nesate fotografai ir pan. (...), bet taip kur kas lengviau išsprendžiamas klausimas nei vykstant į vietą – šis procesas ne visada duoda laukiamą rezultatą. O visi norime, kad būtų efektyvu, greita ir patogu. Tad būtų galima savitarnos metodą taikyti ir jį išnaudoti“, – prašymą išsakė F. Dirginčius.

Pasak jo, NMA darbas taptų lengvesnis ir tuo atveju, jeigu ūkininkai deklaruotų tai, ką ketino iš anksto, ir planų nekeistų. Dar vienas svarbus aspektas – dėl neatitikimų kreiptis kuo greičiau.

„Jeigu pastebėjote ką nors neigiamo, dėl neatitikimų geriau kreipkitės kuo greičiau, kol dar yra laiko apeiti oficialius procesus. Jeigu galima klausimą išspręsti administraciniu būdu, tarkime, skambučiu ar el. laišku, tai abiem pusėms, manau, yra geriau“, – neabejojo NMA direktorius.

Jis taip pat pabrėžė dažnesnių susitikimų su socialiniais partneriais reikšmę: „Svarbu, kad jie iš jūsų gautų agreguotą informaciją ir per susitikimus klausimus galėtume spręsti bendrai. Pavieniai klausimai svarbūs, bet taip pat reikia nepamiršti tų, kurie liečia daugumą.“

G. Špakauskas patikino, kad ir žemdirbiai norėtų dažnesnių susitikimų, tačiau ir pačią NMA ragino juos inicijuoti: „Jeigu matote, kad ūkininkai daro klaidų, kvieskite diskutuoti ir ieškoti dialogo.“