Kėdainių r. Vienskiltės piktžolės, ypač peliniai pašiaušėliai ir dirvinės smilguolės, šiandien jau nebėra tik pavienių ūkių problema. Jos gali ne tik sumažinti derlių, bet ir sukelti ilgalaikių pasekmių.

Apie tai kalbėta BASF organizuotoje konferencijoje „STIPRŪS PRIEŠ PIKTŽOLES KARTU“, kurioje ekspertai ir ūkininkai aptarė, kaip prisitaikyti prie realybės, kai vienskiltės piktžolės tampa atsparesnės, o kovai su jomis skirtų veikliųjų medžiagų mažėja.

Nors ūkininkams problemų kelia visos vienskiltės piktžolės, pastaruoju metu didžiausiu iššūkiu tampa peliniai pašiaušėliai.

LAMMC mokslininkės dr. Onos Auškalnienės teigimu, peliniai pašiaušėliai Lietuvoje pradėjo plisti dar 2005–2006 m., o nuo 2014 m., ypač Pakruojo rajone, tapo praktiškai atsparūs herbicidams.

„Jau tada Pakruojo r. pelinių pašiaušėlių visiškai neveikė herbicidai. Tad šios piktžolės tampa visos Lietuvos problema“, – teigė LAMMC mokslo darbuotoja.

Atsižvelgdami į šią situaciją, ekspertai pabrėžė, kad veiksminga vienskilčių piktžolių kontrolė įmanoma tik taikant kompleksinius integruotos augalų apsaugos sprendimus.

BASF, remdamasi Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Danijos patirtimi, konsultuoja ūkininkus ir siūlo integruotos augalų apsaugos planą vienskilčių piktžolių kontrolei.

Laiku atpažinti piktžoles

Pakruojo r. ūkininkas, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Gedas Špakauskas pabrėžė, kad vienskilčių piktžolių problemą reikia spręsti ne tik ūkių, bet ir organizacijų, įmonių ir valdžios institucijų lygmeniu. 

Tai ypač aktualu dabar, kai artėja vienos svarbiausių veikliųjų medžiagų – flufenaceto – uždraudimo diena. Mat nuo 2026 m. gruodžio 10 d. Lietuvos ūkininkai jos nebegalės naudoti.

„Net ir turint šią veikliąją medžiagą, reikia turėti labai gerą planą, kaip kovoti su vienskiltėmis piktžolėmis, ypač peliniais pašiaušėliais. Kai jos neliks, sprendimai taps dar sudėtingesni ir brangesni“, – tikino G. Špakauskas.

Konferencijos pranešėjai laikėsi vieningos nuomonės – net menkas lauko užkrėtimas vienskiltėmis piktžolėmis greitai gali virsti dideliais nuostoliais. 

Nekontroliuojamos vienskiltės piktžolės gali pridaryti daug bėdų. Pastaruoju metu ūkininkus neramina didėjantis jų atsaprumas herbicidams

Štai BASF techninis vadovas Šiaurės ir Baltijos šalims Jørgen’as Larsenas pateikė iškalbingus skaičiavimus: „Dėl pelinių pašiaušėlių galima prarasti iki 50 proc. derliaus, o dėl dirvinių smilguolių – iki 30 proc., priklausomai nuo to, kiek piktžolių yra kvadratiniame metre.“

Pasak Bingeno taikomųjų mokslų universiteto profesoriaus, piktžolių biologijos, augalininkystės ir fitomedicinos eksperto dr. Jan’o Petersen’o (Jano Peterseno), atlikus tyrimus paaiškėjo, kad dėl augančio atsparumo herbicidams pelinių pašiaušėlių kontrolė Lietuvoje tampa itin sudėtinga, todėl ypač svarbios žinios ir nuolatinė stebėsena.

Didžioji dalis problemos prasideda rudenį – apie 80 proc. pelinių pašiaušėlių ir dirvinių smilguolių sudygsta būtent tada, o kai kurios rūšys, pavyzdžiui, svidrės, dygsta beveik visą sezoną. Tad anksti atpažinus piktžolės ir tiksliai nustačius jų rūšis galima pasirinkti veiksmingiausią kontrolės strategiją.

Ne mažiau svarbu nuolat stebėti laukus, fiksuoti piktžolių židinius ir kaupti duomenis apie vadinamąjį sėklų banką dirvoje. Mat piktžolės dauginasi ypač sparčiai: vienas pelinis pašiaušėlis kvadratiniame metre gali palikti iki 1 500, o dirvinė smilguolė – iki 2 000 sėklų.

Pavasarį būtina įvertinti, kiek piktžolių liko po žiemos ir kokio jos tarpsnio – tik tada galima parinkti tinkamus herbicidus ar jų mišinius. Pastebėjus mažėjantį augalų apsaugos priemonių efektyvumą, rekomenduojama atlikti piktžolių atsparumo tyrimus.

Pasirūpinti ūkio higiena

Specialistai pabrėžė, kad net ir taikant pažangias augalų apsaugos priemones be elementarios ūkio higienos piktžolių suvaldyti neapvyks.

Vienas pagrindinių piktžolių plitimo kelių – žemės ūkio technika. Štai kodėl derlių reikėtų pirmiausia nuimti švariuose laukuose, o užkrėstus – palikti pabaigai.

BASF jaunesnysis agronomas-vadybininkas Ignas Koženiauskas pabrėžė, kad svarbu kruopščiai išvalyti techniką (tiek nuosavą, tiek nuomojamą): kombainą, presą, sėjamąją, ypač tas vietas, kur kaupiasi augalinės liekanos.

Apie mėšlo naudojimo rizikas priminė BASF Lietuvos vyresnysis agronomas ir Pietryčių regiono koordinatorius Aleksandr Voitkevič, mat su juo taip pat galima parsivežti piktžolių sėklų.

Didelį pavojų kelia ir nekontroliuojami laukų pakraščiai. Piktžolės dažnai subrandina sėklas būtent ten, o vėliau išplinta po visą lauką, todėl prieš nuimant derlių rekomenduojama apšienauti pakraščius.

Svarbi ir kokybiška sertifikuota sėkla, o naudojant ūkyje paruoštą būtina įsitikinti, kad ji tinkamai išvalyta.

Nepamiršti dirvožemio

Efektyviai vienaskilčių piktžolių kontrolei svarbi ir dirvožemio sveikata. Tad reikia saugoti jį nuo užmirkimo, prižiūrėti drenažą, reguliuoti pH, organinių ir mineralinių medžiagų balansą bei mažinti dirvos suslėgimą.

Didelę reikšmę turi ir ražienų bei žemės dirbimo sprendimai. Ražienas rekomenduojama palikti neįdirbtas iki rugsėjo, kad sudygtų piktžolės, o vėliau taikyti seklų įdirbimą, skatinant dar vieną dygimo bangą ir taip mažinant piktžolių sėklų banką dirvoje.

Vienas esminių ilgalaikių sprendimų – sėjomaina, ypač įtraukiant į ją vasarinius augalus. Anot BASF rapsų ir ankštinių kultūrų produktų vadovo Baltijos šalims Tomo Karkazo, į ją reikėtų įtraukti bent vieną (geriausia dvi) vasarines kultūras.

Dar vienas sprendimas – labai piktžolėtuose laukuose maksimaliai pavėlinti sėjos datą, kiek tai leidžia daryti konkretaus regiono sąlygos. Taip pat pravartu sėkliniuose pasėliuose mechaniniu būdu naikinti mažas piktžolių populiacijas, ypač per žydėjimą.

Siekiant veiksmingai kontroliuoti pelinius pašiaušėlius, reikėtų vengti gilaus dirvos maišymo, dažno arimo žemės paviršiaus judinimo sėjant vasarines kultūras.

Prof. dr. J. Petersen’as pristatė dar vieną kovos su peliniais pašiaušėliais būdą – viršutinės pasėlių dalies nupjovimą prieš nuimant derlių.

„Tai nekenkia derliui, bet tokiu būdu galima atsikratyti 90 proc. vienskilčių piktžolių galvučių, o tai reiškia, kad laukuose pabirs mažiau jų sėklų“, – paaiškino profesorius.

Vis dėlto, kaip sakė A.Voitkevič, probleminėmis piktžolėmis užkrėstą lauką galima palyginti su lėtine liga sergančiu žmogumi. 

„Jei lėtine liga sergantis žmogus pakeičia gyvenimo būdą, reguliariai vartoja vaistus, gali gyventi gana komfortiškai ir ilgai. Panaši situacija yra su laukais: jeigu juose jau yra probleminių piktžolių, visų kompleksinių priemonių panaudojimas padės jas kontroliuoti. Kaip ir su žmogaus sveikata, taip ir su pasėliais – imtis prevencijos visada geriau, nei gydyti ligą“, – reziumavo A. Voitkevič.

Konferencijoje dalyvavę ūkininkai turėjo galimybę pasisemti žinių, kokios integruotos augalų apsaugos priemonės veiksmingiausiai kontroliuoja vienskiltes piktžoles

Nauja viltis – Luximo® veiklioji medžiaga

Be jau minėtų integruotos augalų apsaugos priemonių, svarbi vieta tenka ir herbicidams, be kurių visapusiška vienskilčių piktžolių kontrolė neįmanoma.

Mokslo atstovų tikinimu, nors herbicidų yra nemažai, jų veiksmingumas, ypač kovojant su peliniais pašiaušėliais ir dirvinėmis smilguolėmis, yra mažas. Tad, uždraudus naudoti veikliąją medžiagą flufenacetą, svarbu, kad rinkoje atsirastų ne tik nauja veiklioji medžiaga, bet ir naujas jos veikimo mechanizmas. 

Pasak BASF rinkodaros vadovo Baltijos šalims Luca’o Annesi’io, paskutinioji javų herbicidų veiklioji medžiaga ES rinkoje registruota 2019 m., tačiau šiame segmente atsirado didelė spraga, nes apie 100 veikliųjų medžiagų ūkininkai beveik neteko. 

„Šiandien ūkininkai turi vis mažiau sprendimų, produktų ir veikimo mechanizmų, skirtų kontroliuoti piktžoles javų pasėliuose, todėl ir didėja jų atsparumas herbicidams“, – pabrėžė L. Annesi.

Vis dėlto ūkininkus pasiekė gera žinia – ES greitu metu bus registruota nauja javų herbicidų veiklioji medžiaga Luximo®* (cinmetilinas). Tikimasi, kad tai pavyks padaryti 2026-ųjų pabaigoje arba 2027 metais.

Luximo®* bus ne tik nauja javų herbicidų veiklioji medžiaga po 20 metų pertraukos. Ji turi ir naują veikimo mechanizmą, priskirtą HRAC 30 grupės klasifikacijai. Taigi Luximo®* veiklioji medžiaga nustato naujus pelinių pašiaušėlių, dirvinių smilguolių, vienmečių miglių ir įvairių svidrių rūšių kontrolės standartus žieminių kviečių pasėliuose.

„Tai reiškia, kad dar neišsivystė piktžolių atsparumas šiam veikimo būdui. Medžiaga slopina piktžolių augimą, todėl jos tiesiog sunyksta“, – teigė BASF javų herbicidų techninis Europos rinkos plėtros ekspertas Sascha Schläfer’is.

2018–2023 m. atlikti bandymai parodė, kad prieš sudygimą ši veiklioji medžiaga sunaikino iki 99 proc. pelinių pašiaušėlių ir dirvinių smilguolių, po sudygimo – iki 96 procentų. 

„Tai sugrąžins ES ūkininkams galimybę veiksmingai kontroliuoti vienskiltes piktžoles“, – pabrėžė S. Schläfer’is.

Žinoma, tam, kad herbicidai būtų veiksmingi, svarbu juos naudoti tikslingai ir tinkamu laiku.

„Daugelio ūkininkų tikslas – su kuo mažesniais įdėjimais gauti kuo didesnį derlių, todėl svarbu piktžoles naikinti ir herbicidus naudoti laiku. Geriausia problemines piktžoles naikinti iškart po sėjos“, – pabrėžė BASF pardavimų vadovas Lietuvai Saulius Nainys.

Taigi konferencijoje nuskambėjusios įžvalgos siunčia aiškią žinią – vienskilčių piktžolių, ypač pelinių pašiaušėlių ir dirvinių smilguolių, plitimas ir atsparumas herbicidams jau tapo visos Lietuvos iššūkiu, kurį suvaldyti pavyks tik taikant kompleksinius integruotos augalų apsaugos plano sprendimus.

* Luximo® veiklioji medžiaga yra registruotas BASF veikliosios medžiagos cinmetilino prekių ženklas.