Kaunas. Po dvejų metų pertraukos įvykusiame Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) suvažiavime vėl buvo priminta, koks svarbus šiais laikais veterinarų vaidmuo ir kokia atsakomybė gula ant jų pečių.

LVGA prezidentas dr. Audrius Kučinskas veiklos ataskaitą pateikė už dvejus metus, nes dėl pandemijos Asociacijos suvažiavimas 2020 ir 2021 m. neįvyko, o įstatai nenumatė galimybės jo rengti nuotoliniu būdu.

Suvažiavime LVGA prezidentas pasiūlė keisti įstatus pagal šių dienų teisėkūros reikalavimus. Sprendimus dėl svarbių įstatų keitimų pavyko priimti be ginčų.

Iki šiol įstatai neribojo LVGA prezidento kadencijų. A. Kučinsko siūlymu, įstatuose atsiras nuostata, kad prezidentas pareigas galės eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, bet bendras kadencijų skaičius nebus ribojamas.

LVGA prezidentas dr. Audrius Kučinskas parengė svarbių įstatų pakeitimų

Suvažiavimo dalyviai pritarė ir kitiems įstatų pokyčiams. Nuo kitų rinkimų „dėl didesnės demokratijos“ bus renkama gausesnė LVGA valdyba – kiekvienai Asociacijos sekcijai atstovaus po du, o ne po vieną atstovą. Naujuose įstatuose bus įteisinta daugiau galimybių dirbti LVGA Etikos komisijai, kurią papildė jaunas veterinaras Vidas Šulcas.

Dar vienas įstatų keitimas numato, kad finansinei LVGA lėšų ir pajamų naudojimo veiklos kontrolei vadovauja revizorius – senuose įstatuose buvo įteisinta tik revizijos komisija. O finansinei atskaitomybei įvertinti gali būti samdoma ir audito įmonė. Naujuoju Asociacijos revizoriumi išrinktas veterinarijos gydytojas Virginijus Kanapė.

Svarbus įstatų pakeitimas – bus įteisinta galimybė visuotinius susirinkimus rengti nuotoliniu būdu.

Vidas Šulcas (kairėje) ir Virginijus Kanapė turės visuomeninių pareigų Asociacijoje

Iš 10 patikrintų ūkių 9-iuose nustatoma pažeidimų

Daug aktualijų aptarė Valstybinės maisto ir veterinarijos (VMVT) direktorius Mantas Staškevičius, apžvelgęs opiausias problemas ir atsakęs į veterinarijos gydytojų klausimus.

Išplitę tiek vaistų, tiek pačių gyvūnų, gyvūninės produkcijos pardavimai elektroninėje erdvėje – didelis iššūkis visai ES. Pasak VMVT vadovo, apie 60 proc. prekybos internete nelegali, tai leidžia nustatyti įdiegtos sistemos, kurios automatiškai informuoja apie tai, veikia ir slaptas pirkėjas.

Tarp prioritetinių tarnybos darbų – vaistų registravimo sistemos paleidimas, kuris kol kas įstrigęs dėl teisinių kliūčių. Kai sistema pradės veikti, bus matomas visas vaistų kelias nuo įvežimo, pardavimo, panaudojimo iki jų išlaukos išlaikymo. Žodžiu, veterinarinių vaistų liekanų stebėsena gyvūnuose ir produktuose taps dar stipresnė.

VMVT direktorius Mantas Staškevičius pabrėžė veterinarijos gydytojų vaidmenį ir atsakomybę

Kalbant apie veterinarijos gydytojų-inspektorių darbą jautriuose taškuose (skerdyklose, gyvūnų laikymo vietose), ypač kai bus sprendžiamas jų atėmimo klausimas, vykdomas patikrinimas bus filmuojamas ir siunčiamas į duomenų bazę, kad inspektorius neturėtų galimybių paveikti ar pakeisti tyrimo rezultatų.

„Skaitmenizacija – vienas svarbiausių VMVT prioritetų“, – sakė M. Staškevičius.   

Tikrindama ūkius VMVT mato problemų – iš 10 patikrintų ūkių 9-iuose nustatoma didelių pažeidimų: nelegalių, neregistruotų vaistų iš Rytų šalių (pagamintų ne ES) naudojimą, dvigubų žurnalų vedimą, išvežtus skersti gydytus gyvulius, pažeidus vaistų išlaukos laiką (netgi ekologiniuose ūkiuose), ir t. t.

„Didelė dalis ūkių, kuriuose nustatyti pažeidimai, nesilaiko išlaukos laiko ir antibiotikų normos kartais viršija 10–20 kartų! – atkreipė dėmesį M. Staškevičius. – Tad jūs, veterinarijos gydytojai, turite labai atsakingai į tai žiūrėti, kad tokia skerdena nepatektų į mėsos perdirbimo įmones ir neatsidurtų ant mūsų stalo.“

Veterinarai pastebėjo, kad, suteikę gyvuliui pagalbą, jį gydę, vėliau nežino, ką ūkininkas su juo daro – laiko toliau ar išveža į skerdyklą, nors dar nesibaigęs vaistų išlaukos laikas. Pasak VMVT direktoriaus, 80 proc. atvejų veterinarai žino gyvulio likimą, tiesiog apie tai tarnybos neinformuoja.

Jo taip pat teirautasi, kas daro antibiotikų likučių monitoringą skerdykloje – jos specialistai ar VMVT? Skerdyklos to nedaro, tiria tik VMVT ir mėsos perdirbimo įmonės. Beje, antibiotikų likučių kontrolei VMVT kasmet išleidžia apie pusę milijonų eurų.

„Tą problemą išspręs vaistų registravimo sistema, kurioje matysime, koks gyvulys gydytas, iš kur pirkti vaistai, koks gydytojas suleido, kokį kiekį. Sistema informuos automatiškai apie vaistų išlaukos laiką“, – kalbėjo M. Staškevičius.

Po pertraukos vėl susitikę LVGA nariai suvažiavime aptarė aktualiausius klausimus

Veterinarijos gydytojai domėjosi, ar VMVT neketina, kaip žadėjo anksčiau, kai kurių patikros funkcijų perduoti privatiems veterinarams? Tokių planų, pasak direktoriaus, yra, nes valstybinis sektorius traukiasi, VMVT trūksta darbuotojų, todėl dalį funkcijų nori nenori reikės perduoti privatiems veterinarams.

Vyksta ir daugiau diskusijų, kokias funkcijas VMVT galėtų perleisti. Svarstoma galimybė veterinarijos gydytojų licencijų išdavimą perduoti LVGA. Tik tam yra viena sąlyga – turi būti viena stipri asociacija, o Lietuvoje šiuo metu atskirai veikia dvi – LVGA ir Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija (LSGVGA).

„Tad siūlyčiau susijungti, kad dalį funkcijų galėtume perleisti jums patiems“, – sakė M. Staškevičius.

LVGA šiuo metu vienija 338 narius, jos nariai yra dalis smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų, atskilusių nuo LSGVGA.