Radviliškis. Čekijos, kaip ir Lietuvos, mėsinės galvijininkystės sektorius dar jaunas, bet mūsų augintojams jau rodomas kaip pavyzdys. Kaip čekams pavyko per trumpą laiką tiek pasiekti?

Apie tai specializuotoje mėsinių galvijų parodoje Radviliškio r. pasakojo ilgametis Čekijos mėsinių galvijų veisėjų asociacijos prezidentas, angusų asociacijos valdybos narys Miroslavas Vrablikas. Jis labiausiai akcentavo produktyvumo kontrolės naudą bandų kokybei. „Esu pirmiausia ūkininkas, 27 metus auginu angusus. Tad ir apie produktyvumo kontrolę kalbėsiu iš ūkininko pozicijos“, – prisistatė M. Vrablikas.

Specializuotoje galvijų parodoje vykę seminarai sulaukė didelio ūkininkų susidomėjimo

Čekija užima maždaug 78 tūkst. kv. km plotą ir turi 10 mln. gyventojų. 4,2 mln. ha žemės ūkio paskirties žemės ir 1 mln. ha – žalienų. Karvių žindenių skaičius didėja – šiuo metu jų yra apie 230 tūkst. ir tai yra 8-oji vieta Europoje. O iki 1990-ųjų Čekijoje jų dar visai nebuvo.

„Veislininkystėje kietos rankos politika pasiteisina 150 proc. Turite būti labai tvirti, konkretūs ir griežti“, – Miroslavas išvardijo sąlygas, kurios turėjo įtakos ir čekų sėkmei.

Populiariausia Čekijoje mėsinių galvijų veislė – šarolė (77 proc.), toliau eina angusai, simentaliai ir limuzinai. Šarolė tokio populiarumo sulaukė, pasak M. Vrabliko, geros vadybos dėka – pirmieji, pradėję auginti šią veislę, ją gerai išreklamavo ir išpopuliarino. Šarolė į Čekiją atvežė prancūzai, aktyviai veikę šioje šalyje nuo 1990-ųjų. Angusai buvo importuoti iš Kanados.

Čekijoje yra kontroliuojamas 21 tūkst. grynaveislių karvių (6,5 tūkst. šarolė, 4 tūkst. angusų, 3,4 tūkst. simentalių, 2,5 tūkst. limuzinų ir šiek tiek kitų veislių) produktyvumas. Per metus ūkiui kiekvienos karvės produktyvumo kontrolė kainuoja 170 Čekijos kronų (6,8 Eur), bet net 92 proc. šios paslaugos kainos yra subsidijuojama, tad ūkininkui vienos karvės kontroliavimas per metus kainuoja tik pusę euro. Į šią kainą įskaičiuota ir 2-3 kasmetiniai produktyvumo kontrolės inspektoriaus vizitai į ūkį.   

Svečias iš Čekijos Miroslavas Vrablikas (dešinėje) pasakojo šalies ūkininkams apie gyvulių produktyvumo kontrolės naudą, jam talkino Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos tarybos narys Darius Dzekčiorius

Čekai galvijus sveria 120 d. (90 iki 150 d. laikotarpyje), kai galima išryškinti karvės pieningumą, po to – 210 dienų (atjunkius) ir 365 dienų amžiaus. Iki 2000-ųjų Čekijos duomenų bazei svarbiausi rodikliai buvo gimimo svoris ir veršiavimosi lengvumas. Nuo 2000-ųjų pradėtas skaičiuoti ir veislinės vertės indeksas, kad būtų išryškinti galvijai, bandos gerintojai ir blogintojai.

„Įvairių šalių gyvulių produktyvumo kontrolė yra išreikšta truputį skirtingais skaičiais, bet tikslai – visų tie patys. Taigi, svarbiausia, veršiavimosi indeksai, svėrimas ir eksterjero (tipas, raumeningumas, kūno dydis, gylis) vertinimas. Jūs galite paklausti, ar tai tikrai pastūmės į priekį ir duos ekonominę naudą. Taip, tai įrodo skaičiai“, – teigė M. Vrablikas, parodęs lentelę, kaip keitėsi galvijų svoris nuo 2000-ųjų. Čekijoje metų laiko angusų veršeliai 2000 m. vidutiniškai svėrė apie 390 kg, o 2016 m. – apie 90 kg daugiau. Tai – gyvulių produktyvumo kontrolės ir selekcijos, atsižvelgiant į produktyvumo duomenis, rezultatas. Labiausiai, kalbant apie angusų duomenis, padidėjo pieningumo indeksas – nuo 97 iki 103 balų, o bendras veislinės vertės indeksas nuo 99 padidėjo iki 101 balo. „Skirtumas, regis, nedidelis, bet jis reiškia daug“, – pabrėžė M. Vrablikas, pridūręs, kad čekai šiek tiek nerimauja tik dėl per didelio gimusių angusų veršelių svorio (tai gali būti veršiavimosi sunkumai), bet veisėjai problemą mato ir ją sprendžia.

Pasak svečio iš Čekijos, labai svarbu neužsidaryti savo šalies duomenų bazėje, bet rezultatus vertinti ir Europos bei pasaulio mastu. Kadangi JAV turi vieną didžiausių galvijų populiacijų pasaulyje, M. Vrablikas palyginimui pasirinko jų duomenis.

Lengvas veršiavimasis yra vienas svarbiausių ūkio sėkmės veiksnių, nes jeigu nėra veršelių, nėra ir pajamų. Čekai didžiuojasi, kad atjunkytų veršelių svoris dabar panašus kaip JAV, nes 2000 m. šis skirtumas tarp Čekijos ir JAV buvo milžiniškas, čekų veršeliai svėrė maždaug 60-70 kg mažiau.  Dabar vienų metų veršelių svoris Čekijoje netgi didesnis negu amerikiečių – tai produktyvumo kontrolė padėjo pasiekti tokių rezultatų, įsitikinęs M. Vrablikas.

Galvijų kontrolinio auginimo stotys Čekijoje yra labai svarbi veislininkystės dalis – jų yra net šešios. Kaip ir Vokietijoje, tai yra brangesnis kontroliavimo būdas, vieno gyvulio laikymas stotyje kasdien Miroslavui atsieina 5 Eur, bet tai yra svarbu gyvulio veislinei vertei didinti, nes kontrolinis auginimas suteikia labai daug duomenų. „Iš kelių šimtų galvijų, laikomų vienodomis sąlygomis, gali išrinkti geriausias gyvulių linijas. Bet ne kiekvienas bulius gali patekti į tą stotį. Pirmiausia – tik DNR testais patvirtintas grynaveislis gyvulys, antra – tik 100 proc. sveikas galvijas, trečia – su turimais produktyvumo kontrolės duomenimis ir tam tikrais minimaliais rodikliais, kurie suteikia teisę patekti į kontrolinio auginimo stotį. Gyvulio tėvas ir motina turi būti įvertinti aukščiau veislės vidurkio. Taigi, saugiklių daug, bet tik tokiu atveju galime būti tikri, kad į stotį pateks tik geriausi galvijai“, – aiškino M. Vrablikas. Ir po to prasideda augimo lenktynės, po kurių 20-25 proc. galvijų, nepaisant tokios griežtos atrankos, išvežami į skerdyklą, nes nepasiekia tam tikrų minimalių rodiklių.

Stotyje galvijai ruošiami parodoms, vedžiojami už apynasrio, bet, pasak Miroslavo, tai daroma labiau dėl kito augintojo gerovės, kuris tą galviją įsigis, o ne dėl parodų. Galiausiai galvijai įvertinami ir parduodami aukcione.

Beje, čekai matuoja buliaus sėklidžių apimtį – tai turi įtakos jo vaisingumui. „Kuo didesnis indas, tuo daugiau spermos ten telpa, bulius su mažomis sėklidėmis nebus labai produktyvus“, – įsitikinęs lektorius.  

Čekijoje, jeigu nori bulių naudoti kaip veislinį, jis privalo būti praėjęs kontrolinį auginimą, kitaip negaus sertifikato. Šiuo metu Čekijoje parduodamų bulių kaina svyruoja nuo 3 iki 10 tūkst. eurų. Tai – kruopštaus ir griežto veislinio darbo rezultatas.

Čekijos veisėjai nemažai galvijų pardavė į Lietuvą ir M. Vrablikas džiaugiasi matydamas, kaip tos bandos atrodo, kaip ūkininkai dirba su veisline medžiaga. Žiūrėdamas į statistinius duomenis jis mato pozityvius pokyčius Lietuvoje ir skatina nesustoti. „Tik turite įsisąmoninti, kad tai tikras verslas, o ne hobis. Aš matau labai šviesią mėsininės galvijininkystės ateitį“, – sakė patyręs galvijų augintojas.

MŪ inf.