Prienai. Veislininkystė kiekvieną dieną tampa vis svarbesnė galvijų ūkiams, siekiantiems geriausių ekonominių rezultatų ir turintiems tikslą galbūt vieną dieną tapti konkurencingais tarptautinėje rinkoje.

Kokia yra ateities genetika, kaip pagerinti bandą, kokią kryptį pasirinkti, kaip ūkininkauti, kokia kitų šalių patirtis kalbėta dvi dienas trukusioje tarptautinėje konferencijoje „Lietuvos mėsinių galvijų bandų veislinės vertės gerinimas, pasitelkiant užsienio šalių veislininkystės patirtis, genomo tyrimus bei individualią buliukų kontrolę.“

Konferencijos rengėja Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) į renginį pakvietė žinomų lektorių iš Lietuvos, taip pat – veislininkystės specialistų iš Prancūzijos, kolegų iš Latvijos ir Estijos.

LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė pabrėžė, kad kuo greičiau augintojai sukaups žinių apie veislininkystę, tuo greičiau gerės jų bandos. Nes šiuolaikinis ūkininkavimas be į priekį sparčiai einančios veislininkystės yra neįsivaizduojamas.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė ir prezidentas Vytautas Barkauskas deda nemažai pastangų, kad augintojai kuo didesnį dėmesį skirtų veislininkystei

Tik turint grynaveislius galvijus gali žinoti, ko tikėtis iš bandos. Veislininkystė, gyvulių produktyvumo kontrolė, pasak tarptautinio projekto „Baltijos lankų jautiena“ koordinatoriaus Dariaus Dzekčioriaus, labai svarbi ne tik veisliniams, bet ir gamybiniams ūkiams.

„Dėl to ši konferencija aktuali. Kuo geresni bus veisliniai ūkiai, tuo daugiau tos geros veislinės medžiagos galės naudoti ir auginantys galvijus produkcijai. Ir tuomet ūkiai žinos, ko tikėtis iš bandos. Tikrai nepatartina žaisti pokerį su savo banda, įleidžiant į ją mišrūną“, – pabrėžė jis.

Tarptautinė konferencija Vazgaikiemyje vyko dvi dienas, ūkininkai galėjo pasirinkti jiems aktualesnes dienas pagal temas

Limuzinai patenkina visų poreikius

Ateities genetika be veislininkystės pasiekimų neįsivaizduojama. Įmonės „Crealim“ direktorius Sebastien‘as Stamane‘as (Sebastjan Steman), prisijungęs nuotoliniu būdu, pasidalijo žiniomis ir patirtimi, kaip vystoma limuzinų veislė Prancūzijoje.

Per 50 metų limuzinų veislininkystė pasiekė daug: padidėjo vidutinis gyvulio svoris, karkasas, geriau išvystomos raumenų savybės, palengvėjo veršiavimasis ir kt. Per 30 metų limuzinų veislės karvių kiekis Prancūzijoje išaugo dvigubai.

Nuo 1995 m. atsirado nauji selekcijos įrankiai, o 2011 m. pradėti daryti genetiniai tyrimai. Dabar Lano (Lanaud) kontrolinio penėjimo stotyje tiriamas beveik visų bulių genomas. „Tai reali ir jau pasitvirtinusi atrankos priemonė, ypač, kai turi mažai informacijos apie gyvulį“, – teigė S. Stamane‘as.

Jo manymu, veislinėse bandose tikslinga daryti telyčių ir karvių genetinius tyrimus, nes tai leidžia atsirinkti geriausias motinas ir kitu kampu pažvelgti į bandą.

Limuzinai, lektoriaus įsitikinimu, turi labai geras ateities perspektyvas, nes patenkina visus veisėjų, ūkininkų poreikius dėl sukurtų geriausių atrankos priemonių, o tai reiškia, kad pateisins ir vartotojų poreikius.

Šarolė – ateities veislė

Tarp mėsinių galvijų Prancūzijoje lyderė yra šarolė veislė. „Tai moderni veislė ir tas modernumas yra jos ateitis“, – tvirtino šios veislės specialistas iš Prancūzijos Vincent‘as Colas‘as (Vinsen Kolia).

Prancūzijoje yra 1,4 mln. šarolė karvių. Prieš 25 metus pradėtas beragių šarolė veisimas, dabar ieškoma būdų palengvinti veršiavimąsi, daug dėmesio skiriama karvių charakterio savybėms veršiuojantis, pieningumo didinimui. Didžiausias iššūkis – pašarų įsisavinimas.

Šios veislės morfologinė įvairovė didelė, tai sudaro palankias sąlygas ją naudoti kryžminimui ir heterozės efektui gauti. Šarolė, auginama penkiuose kontinentuose, įvairiose platumose ir skirtingo klimato sąlygomis, lengvai prisitaiko, vien tai leidžia ją vadinti ateities veisle.

„Vykdant šarolė selekciją savo ūkyje svarbiausia nustatyti tikslus, kokio tipo veislines savybes ar mėsą norime gauti. Jeigu reikia gauti reproduktorių, žiūrėsime elgesį, pieningumą, eksterjerą. Jeigu auginame gyvulį produkcijai, rinksimės kitas savybes – raumens ir skeleto vystymąsi, augimo greitį“, – aiškino V. Cola‘as.

Kas yra modernus šarolė veislės galvijas? Tai bet kuriuo amžiaus periodu gerai auganti karvė, su gerai išvystyta užpakaline dalimi, gerų tvirtų galūnių, pieningumo, gerų motiniškų savybių. Tai intensyvaus augimo, raumeningi ir beragiai galvijai. Genetiniai tyrimai rodo, kad veislinis darbas duoda gerų rezultatų – veislinės vertės vis gerėja.

Visi šarolė buliai, kurių sperma Prancūzijoje naudojama pardavimui, yra ištirti genomiškai ir nustatytas jų fenotipas, t. y. organizmo savybių ir požymių visuma.

Genetinius galvijų tyrimus jau daro ir Lietuvos augintojai  

LMGAGA prezidentas Vytautas Barkauskas, įdėmiai išklausęs veislininkystės specialistų iš Prancūzijos pranešimų, pasidžiaugė, kad pagaliau genomo tyrimus mėsiniams galvijams pradeda daryti ir Lietuvos augintojai. Pradžią padarė angusų, o dabar tai tęsia limuzinų augintojai.

„Baltos avies“ kooperatyvo vadovas Gintautas Migonis, auginantis angusų veislės mėsinius galvijus, teigė, kad geri angusai yra tokie, kurių mėsa marmuringa, o tam įtakos turi genetika. Jis pirmasis iš Lietuvos augintojų ištyrė savo galvijų genomą.

„Genetika – tai duomenys, duomenys ir dar kartą duomenys. Šiandien ir rytoj jie dar neišgelbės, bet tai daryti reikia“, – dalydamasis savo patirtimi pabrėžė G. Migonis.

Iš miesto – į ekologinį ūkį

Baigiantis antrajai konferencijos dienai į savo valdas Prienų r., Vazgaikiemyje, pakvietė ūkio „Agroharmonija“ vadovė Asta Grušnienė. Čia trejus metus ekologiškai auginami angusų veislės galvijai. Tai dar vienas atvejis, kai į mėsinę galvijininkystę su naujomis idėjomis ateina miesto žmonės.

„Ieškant kokybiško maisto kilo idėja viską nuo lauko iki stalo daryti patiems, švariai, ekologiškai. Taip įsigijome mėsinių galvijų, auginame daržovių ir vaisių, turime šiltnamių, sodų – visko po nedaug, bet kad būtų galima sudaryti nedidelį maisto paketą“, – pasakojo A. Grušnienė.

Ūkio „Agroharmonija“ vadovė Asta Grušnienė į žemės ūkį nėrė turėdama galvoje kokybiško maisto idėją ir išpildydama ją per „nuo lauko iki stalo“ grandinę

Ūkiui įrengti reikėjo nemažų investicijų, taip pat ir žinių. Tad pusę metų iki starto ūkio vadovė perskaitė viską, ką tik rado apie angusų auginimą. Visą galvijų bandą įsigijo iš „House of angus“ ūkio. Šiuo metu ūkyje viso yra 215 galvijų, tvarkomos, įrenginėjamos pievos.

Planuose – trys karvių žindenių bandos (po 30–35), kad greičiau susidėliotų ekonominiai rodikliai ir ateitų pelnas. Ūkis turi savo mėsos gamybos cechą – čia brandina, pjausto, gamina, o produktus išvežioja autoparduotuve.

„Agroharmonija“ ūkio angusai

„Vystomės, mokomės, klausome, ką pasakojate konferencijose ir pamažu einame į priekį, tikimės, kad maisto grandinė nuo lauko iki stalo pasieks kuo daugiau žmonių. Norime, kad jie sužinotų, kiek kainuoja užauginti sveiką maistą, kad valgytų galbūt mažiau, bet sveikiau, kad atsirastų valgymo kultūra kitokia, nei suformuota Vakarų šalių“, – savo idėjas išsakė A. Grušnienė.