Pakruojis. Pieno ūkių savininkams ir gyvulininkystės specialistams gerai žinoma bendrovė „DeLaval" paminėjo savo veiklos Lietuvoje dvidešimtmetį. Į šventę sukviesti partneriai ir klientai galėjo trumpam pasinerti į XIX a. pabaigos Pakruojo dvaro rūmų ir ten dirbančių amatininkų ir kumečių gyvenimą, susipažinti su istorija, prisiminti Švedijos įrangos pieno ūkiui gamintojo atstovybės Lietuvoje svarbiausius veiklos faktus ir įvykius.

Įmonė „DeLaval" prieš dvidešimt metų pirmoji Lietuvoje pradėjo tiekti ūkininkams vakarietiškas karvių melžimo, laikymo ir priežiūros technologijas. Pirmieji didieji klientai - Krakių ir „Draugystės" žemės ūkio bendrovės išdrįso investuoti į modernią melžimo įrangą, nepabūgo karves laikyti nepririštas. Pasak įmonės direktoriaus Albino Šulinsko, veiklos pradžioje ūkininkai daugiausia įsigydavo nedideles pieno melžimo linijas, bidonėlius, pieno aušinimo įrangą, nes jos labai trūko.

„Labai smagu, kad ūkiai renkasi „DeLaval". Mes ir toliau stengsimės būti jūsų partneriais tiek sunkmečiu, tiek pakilimo laikotarpiais. Tik kartu su jumis, su mūsų darbuotojais galime kurti pokyčius jūsų pieno ūkiuose", - sakė direktorius Albinas Šulinskas

„Ūkiai augo ir stambėjo, kartu augome ir mes. Atsirado poreikis didelėms melžimo aikštelėms, gyvulių bandos valdymo programoms ir sistemoms. Mūsų bendrovė pirmoji Lietuvoje įrodė pašarų maišytuvų-dalytuvų ir gyvulių gerovės prekių naudą primilžio didinimui. Ūkininkams galvojant, kaip padaryti ūkį patrauklesnį jaunimui, pirmieji įdiegėme melžimo robotus, sumontavome visą reikalingą įrangą", - sakė A. Šulinskas.

Jo teigimu, nuo pat veiklos pradžios Lietuvoje įmonė ne tik diegė fermų technologinę įrangą, bet ir skyrė didžiulį dėmesį šios įrangos servisui ir priežiūrai, ugdė serviso darbuotojus.

Kaip vieną iš įmonės išskirtinumų direktorius išskyrė ir tai, kad nepamirštama ir seniai parduota įranga - ūkininkams pageidaujant bet kada įmonės darbuotojai gali ją patobulinti naujais sprendimais, technologijomis.

„Labai smagu, kad ūkiai renkasi „DeLaval". Mes ir toliau stengsimės būti jūsų partneriais tiek sunkmečiu, tiek pakilimo laikotarpiais. Tik kartu su jumis, su mūsų darbuotojais galime kurti pokyčius jūsų pieno ūkiuose", - sakė įmonės Lietuvoje direktorius.

Technologijos keičia kaimo veidą

Baltijos šalių regiono vadovas Andris Bariss pabrėžė, kad prieš 20 metų pasirinktas teisingas sprendimas, nes atstovybių įkūrimas Baltijos šalyse pasiteisino.

„Mes labai didžiuojamės, kad visos pieno ūkiui reikalingos technologijos ir sprendimai, kurie galimi Švedijoje, Olandijoje, šiuo metu diegiami ir Baltijos šalyse, taip pat ir Lietuvoje. Nepaisant technologijų, kurios reikalingos geriems ūkio rezultatams pasiekti, svarbus vaidmuo tenka darbuotojams. Baltijos regione pieno ūkiais rūpinasi daugiau kaip 100 darbuotojų", - sakė Baltijos regiono vadovas. Lietuvos įmonėje dirba daugiau kaip 30 darbuotojų.

„Mes labai didžiuojamės, kad visos pieno ūkiui reikalingos technologijos ir sprendimai, kurie galimi Švedijoje, Olandijoje, šiuo metu diegiami ir Baltijos šalyse, taip pat ir Lietuvoje", - sakė Baltijos šalių regiono vadovas Andris Bariss

Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. Antanas Maziliauskas priminė, kad bendrovė „DeLaval" buvo pirmoji universiteto mecenatė, 1998 m. įsteigusi mokomąją klasę-laboratoriją. „Tai buvo geras pavyzdys kitoms įmonėms. Pasirinkimas žengti koja kojon su mokslu, su naujovėmis, manau, ir yra jūsų įmonės sėkmės raktas. Tik tas kas mokosi, tas tobulėja", - neabejojo rektorius ir įteikė padėkos raštą už ilgametį bendradarbiavimą.

Už bendradarbiavimą su mokslu dėkojo mokslininkų komanda (nuotraukoje iš kairės): Rolandas Bleizgys, Vigilijus Jukna, Antanas Maziliauskas

Jam pritarė ir mokslininkas Rolandas Bleizgys. Dovanodamas knygą „Lietuva, tu tokia graži", jis sakė: „Jūs daug prisidėjote ir nuveikėte, kad Lietuva ir jos kaimas būtų gražesnis, kad nebėgtų iš ten jaunimas, o kurtų darbo vietas, šviestųsi, tobulėtų - ir visa tai dėl jūsų diegiamų sumanių technologijų. Daug prisidėjote prie to, kad kaimas klestėtų", - įsitikinęs R. Bleizgys.

Vertina įmonės darbuotojus ir gamintojo patirtį

Šventėje sutiktas veterinarijos mokslų daktaras Vilius Žiogas, Klaipėdos rajone ūkininkaujantis kartu su mama Valerija Birute Žiogiene, prisipažino, kad su švediška karvių melžimo įranga susipažino pora metų iki atstovybės Lietuvoje įsteigimo. Jie buvo vieni iš trijų pirmųjų klientų, kurių ūkiuose 1994 m. buvo įrengta švediška melžimo linija: trečdalį jos įrengimo investicijų dengė švedų kompanija, trečdalį - Klaipėdos pieno kombinatas, o likusią dalį - patys ūkininkai. Vėliau Žiogai modernizavo karvidę ir ten įdiegė švedišką 8 vietų tandemo tipo melžimo aikštelę.

V. Žiogas dabar svarsto apie 3 melžimo robotų įsigijimą, tam net jau parengtas projektas, tad tikisi, kad jau kitais metais pavyks 200 karvių (tiek planuoja plėsti bandą) melžti automatizuotai. Šiuo metu bendrai motina ir sūnus dirba apie 1 200 ha žemės, augina apie 500 galvijų, iš kurių 180 melžiamų karvių. Ūkis mišrus, jungia tris šakas: augalininkystę, pienininkystę ir galvijininkystę, nes auginami ir simentalių veislės mėsiniai galvijai.

Pasak ūkininko, taip lengviau išlaviruoti ir užsitikrinti pajamas ištisus metus. Tiesa, visas Žiogų ūkis ekologinis, iš jų supirkto pieno bendrovė „Žemaitijos pienas" gamina ekologišką „Dobilo" produkciją.

Veterinarijos specialistas dr. Vilius Žiogas ūkininkauja kartu su mama Valerija Birute Žiogiene. Kai įdiegs ūkyje automatinę melžimo sistemą, bandys įgyvendinti seną mamos svajonę - perdirbti pieną ūkyje

„Esu pamišęs dėl senųjų veislių, tad laikome senojo genotipo Lietuvos juodmarges, taip pat auginame Lietuvos baltąsias kiaules, vištines žąsis", - pasakojo ūkininkas.

Melžiamų karvių bandą sudaro 4 veislių karvės: senojo genotipo Lietuvos juodmargės, Lietuvos juodmargės, Švedijos juodmargės ir holšteinai. Siekdamas pagerinti pieno rodiklius, jis pats vykdo selekciją - pritaiko Veterinarijos akademijoje įgytas žinias ir mokslininko patirtį.

„Nors šių veislių karvių primilžis mažesnis, tačiau mūsų ūkio pieno rodikliai labai geri, tad perskaičiavus koeficientą, mes išlošiame. Žiemą bendras pieno riebumas buvo 5, o baltymai 3,7 proc. Kam vandenį vežti į kombinatą? Jei toną išvežu pusantro koeficiento, tai kitas išveža pusantros tonos bazinio pieno", - ūkio matematiką dėstė V. Žiogas. Už litrą ekologiško pieno Žiogai gauna po 23-24 euro centus.

Ūkyje dirba 26 samdomi darbuotojai. V. Žiogas labai nori įgyvendinti didžiausią savo mamos, 38 metus pieno pramonėje dirbusios technologe, svajonę - pradėti pieną perdirbti ūkyje ir išvežti iš jo jau galutinį produktą. „Norime gaminti specifinį produktą, kurio dar nėra Lietuvoje. Kol kas nenorėčiau atskleisti, kas tai bus", - paslapties neišdavė ūkininkas.

Pieno ūkio savininkai iš Plungės rajono Rūta ir Vacys Galdikai, nors ūkininkauja jau 24 metus, su „DeLaval" bendradarbiauti pradėjo prieš dešimtmetį. Ūkininkai dirba 50 ha žemės, iš jos 30 ha nuosava, turi 35 melžiamų karvių bandą. Pirmas pirkinys buvo švediška pieno linija, vėliau įsigijo mėšlo šalinimo įrangą, dabar nuolat perka ploviklius, atsargines dalis. „Per tiek metų įranga nenuvylė, viskas gerai veikia. Pati įmonė tvarkinga, žinoma nuo senų laikų, turinti savo vardą. Be to, aptarnavimas geras, kada paskambinam, atvažiuoja į vietą, prekes pristato", - aiškino Rūta Galdikienė, kodėl savo ūkiui rinkosi švedų gamintojo pieno įrangą ir prekes.

Plungiškiai Rūta ir Vacys Galdikai gyrė švediškos įrangos ir prekių kokybę, negailėjo gerų žodžių ir įmonės darbuotojams

Jau tuoj bus metai, kai Lazdijų rajono ūkininkų Jūratės ir Renaldo Židžiūnų karves melžia DeLaval VMS robotas. Jūratė teigė, kad iš pradžių adaptuotis buvo sunku ir žmonėms, ir patiems gyvuliams, bet dabar jau matyti geri dalykai: ne tik darbas palengvėjo, taupomas laikas, bet ir pagerėjo pieno kokybė, padidėjo primilžis. Židžiūnai dirba beveik 300 ha, augina iš viso 260 galvijų, iš jų - 140 melžiamų karvių.

Lazdijų r. ūkininkai Jūratė ir Renaldas Židžiūnai į šventą atvyko su dukromis Greta (nuotraukoje – pirma kairėje) ir Agne

Su įmone „DeLaval" ūkininkai bendradarbiauti pradėjo 2006 m. - tada sumontuota melžimo aikštelė. Vėliau įsigijo šėrimo stoteles, mėšlo šalinimo įrangą, įdiegta ūkyje automatinė pašarų atidavimo sistema.

„Daug metų dirbame su ta pačia įmone, pirmoji įranga nenuvylė, tad net nekilo klausimas, kokio gamintojo melžimo robotą pasirinkti. Juk jei būtume pasirinkę kitą tiekėją, daug painiavos būtų. Dabar įmonės atstovams vienas važiavimas, o ir ūkiui vienas servisas pigiau atsieina", - tikino Renaldas ir pridūrė, kad nemažą įtaką pasirinkimui turėjęs ir serviso inžinierių žmogiškumas ir profesionalumas.

Vaidutė ir Vytautas Stankevičiai pabrėžė, kad juos kaip ūkininkus užaugino dvi įmonės - „Rokiškio sūris" ir „DeLaval". „Šios įmonės leido mums apsiplunksnuoti ir užauginti sparnus", - sakė stambaus Biržų r. pieno ūkio savininkas. Jų ūkyje karves melžia 4 DeLaval melžimo robotai

MŪ inf.