Ukmergė. Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) per 2015 m. tarpininkavo aštuoniolikai kontraktų su užsienio malūnais ir pardavė per 1 100 tonų grūdų. Nors pernai rinkoje buvo jaučiamas ankštinių augalų grūdų perteklius, tačiau, pavyzdžiui, pupas pavyko parduoti 40-50 eurų/t brangiau negu buvo tuometinė rinkos kaina.

Tokiais laimėjimais buvo pasidžiaugta penktdienį Ukmergėje vykusiame LEAŪ ataskaitiniame susirinkime. LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis pabrėžė, kad pardavimų srityje asociacija dirba tik vienus metus, kontaktai kol kas nėra platūs, bet jų atsiranda vis naujų - pavyzdžiui, potencialių pirkėjų vėl rasta dalyvaujant šiemetinėje tarptautinėje parodoje Vokietijoje „BioFach". Didžiąją į užsienį parduodamos produkcijos dalį sudaro pašariniai grūdai, mat ekologiniuose ūkiuose sunku pasiekti maistiniams grūdams keliamus kokybinius reikalavimus.

LEŪA ataskaitiniam susirinkimui pirmininkavo Saulius Daniulis, sekretoriavo ūkininkė Kristina Kazlauskaitė

Grūdų pardavimus asociacijoje organizuojantis Viktoras Bergneris priminė, kad ūkininkams labai svarbu žinoti savo išaugintų grūdų kokybę, kad, atsiradus paklausai, būtų galima greitai reaguoti ir suformuoti reikalingą produkcijos kiekį. „Kaip tik šiuo metu yra galimybė į Austriją parduoti 100 tonų kvietrugių, ūkininkui į rankas liktų 215 eurų už toną", - sakė V. Bergneris. Nuo kiekvienos tonos per asociaciją parduotų grūdų imamas 10 eurų mokestis, kurio pusė tenka pardavimų organizatoriui, o pusė lieka asociacijai.

Ekologiškų grūdų realizacijai koją kiša ekologiniams ūkiams keliamas reikalavimas realizuoti derlių iki birželio 1 dienos. Pasak V. Bergnerio, tai pernelyg anstyvas terminas, mat Vokietijos, Austrijos ir kitų Vakarų Europos šalių perdirbėjai pirmiausia perka vietoje išaugintus grūdus ir tik išsekus jų atsargoms, pradeda dairytis į tolimesnes rinkas. „Štai ir dabar kalbamės su vienu vokiečių kooperatyvu, kuris pageidauja, kad produkciją tiektume iki naujo derliaus", - pastebi V. Bergneris.

Susirinkimo dalyviai buvo nustebinti agroverslo įmonės „KTG gruppe" siūlomų ekologiškų produktų gausa - nemaža jų dalis pagaminta iš Lietuvoje užaugintos žaliavos

Numatoma, kad šiais metais paklausiausi bus pašariniai kviečiai, kvietrugiai ir rugiai. Iš ankštinių lengviau turėtų būti realizuoti pupas, nes jos turi daugiau baltymų. Viktoras Bergneris neslėpė, kad šie metai parodė, jog krito speltų paklausa. Nerealizuotos produkcijos turi ir auginantys emerį arba dvigrūdžius kviečius. Vis tik tai yra nišinis produktas ir, tai žinant, jų plotų nereikėtų pernelyg plėsti.

„Riziką reikia išskaidyti ir nesėti po 400-500 ha tos pačios kultūros", - patarė V. Bergneris, pridurdamas, kad speltų paklausa dar gali išaugti birželio mėnesį, kai bus galutinai aišku, kaip peržiemojo žiemkenčiai. Speltų kaina turėtų laikytis apie 400 eurų/t ir tikrai nereikėtų tikėtis jos šuolio iki 1 000 eurų/t (nors tokią kainą augintojai dar atsimena). Vakarų šalių malūnai pageidauja kuo baltymingesnių grūdų - baltymų kiekis turėtų prasidėti nuo 13 proc. (tai didele dalimi lemia medžiagų balansas dirvoje). „Dažniausiai mūsų grūdų kokybę jie apibūdina kaip „gerą", be ne „labai gerą", - pastebi V. Bergneris.

 Kontraktus galima daryti ir ekologiškiems žirniams bei avižoms. Beje, pastarųjų kaina šiuo metu yra itin patraukli - siekia 280-300 eurų/t, nors apskritai avižos prisiriamos tiems žemės ūkio augalams, kurių kaina siūbuoja bene labiausiai.

Situaciją ekologiško pieno sektoriuje apžvelgęs LEŪA valdybos narys, kooperatyvo „EKO tikslas" vadovas Mindaugas Petkevičius pastebėjo, kad per metus bendras karvių skaičius Lietuvoje sumažėjo 12-13 tūkst., o šiuo metu ekologiškų karvių yra sertifikuota apie 10 tūkst., tai sudaro maždaug 3 proc. nuo visų Lietuvoje auginamų karvių. Daugiausiai ekologiško pieno superka „Žemaitijos pienas" - 25 proc., po jo eina „Ekožemaitija" su 23 proc. ir trečioje vietoje - „EKO tikslas". Už ekologišką pieną vidutinė priemoka yra beveik nepastebima.

Kooperatyvo „EKO tikslas" vadovas Mindaugas Petkevičius džiaugėsi, kad iš pradžių aplinkinių skeptiškai vertintas pieno eksportas į Vokietiją davė pačius geriausius rezultatus

Tiesa, dėl to, kad „EKO tikslas" pernai pradėjo eksportuoti pieną į Vokietiją, jo kaina pakilo. „Dėl eksporto į Vokietiją kainos skirtumas išaugo nuo 0,053 iki 0,113 euro/kg ir dabar natūralaus eksportuojamo pieno kaina yra 33 euro centai", - gerais rezultatais pasidžiaugė M. Petkevičius.

Tačiau bendra situacija pieno rinkoje nėra džiuginanti - kovo mėnesį biržinių pieno produktų kaina vėl krito ir gali dar mažėti. „Kainų dugnas buvo pasiektas 2009 m., o dabar pieno kainos gali dar kartą pasitikrinti tą dugną arba net jį pramušti", - nelinksmomis prognozėmis pasidalijo V. Petkevičius vis tik nuramindamas, kad kokybiškam pienui pirkėjų galima rasti.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos pirmininko pavaduotojas Arūnas Martinėlis, kometuodamas situacija ekologiškos mėsos rinkoje, įžvelgė ne vieną problemą. Pavyzdžiui, eksportuojant mėsą į Turkiją, yra pageidaujama, kad gyvulio svoris būtų nuo 300 iki 400 kg, o amžius - iki metų. Tačiau visi ūkininkai laukia, kad gyvuliui sueitų metai ir už jį būtų galima gauti numatytąją 109 eurų išmoką. Tačiau tokiu atveju svoris jau būna didesnis ir gyvulys nebeatitinka pirkėjų pageidavimų. „Labai reikėtų, kad gyvulio amžius, kurį reikėtų pasiekti išmokai gauti, būtų sutrumpintas iki 6 mėnesių", - sakė A. Martinėlis.

Mėsinių galvijų augintojas Arūnas Martinėlis priklauso Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijai, kurioje šiuo metu yra 330 narių

 Jis augintojus paragino parduoti gyvulius ne pagal gyvą svorį, bet pagal skerdenos vertinimo rezultatus, nes taip galima gauti geresnę kainą. Deja, kol kas ekologiškos ir įprastos mėsos kaina yra ta pati. Šiokį tokį priedą už ekologiškumą pavyksta gauti nebent tiems augintojams, kurie realizuoja produkciją per nedideles ekologišku maistu prekiaujančias parduotuves.

„Žaliavos valdymas - esminis klausimas, kurį turi spręsti ūkininkai. Tik tada galima tikėtis, kad po truputį kils ir kainos", - reziumavo Saulius Daniulis.

MŪ inf.