Kaunas. Parazitologų požiūris į galvijų dehelmintizaciją pradeda keistis – vaistus reikia naudoti tik gydymui, bet ne ligų prevencijai, nes parazitai tampa atsparūs.

Susitikime su mėsinių galvijų augintojais veterinarijos gydytojas, LSMU Veterinarijos akademijos lektorius dr. Danielius Starevičius teigė, kad ankstesnė praktika taikyti prevencijos priemones nuo parazitų dabar jau neturi logikos – reikia, kad gyvulys išsiugdytų imunitetą parazitams, kad jam reikėtų kuo mažiau vaistų nuo jų. „Pasaulis jau prisidarė problemų dėl dehelmentikų naudojimo prevencijos tikslais. Anksčiau galiojusi taisyklė pavasarį ir rudenį visus galvijus „nukirminti“ sukėlė parazitų atsparumo vaistams problemą. Todėl dabar siūloma kirminus gydyti, kai jų atsiranda, bet ne naudoti vaistų ligos prevencijai. Dehelmentizacija yra gydymas ir gydyti reikia tik sergantį gyvulį“, – ūkininkams sakė veterinarijos gydytojas.

Ar gyvulys turi kirminų, jis siūlo įvertinti vizualiai, taip, kaip darydavo vyresnės kartos ūkininkai – jeigu veršis liesas, silpnas, greičiausiai jis turi kirminų. Toks metodas buvo gana teisingas. Dabar tyrimus galima atlikti laboratorijoje, bet tai gana lėtas ir sudėtingas procesas.

Galvijai, pasak lektoriaus, gana atsparūs parazitams, tačiau yra vienas kritinis laikotarpis – pirmoji ganiava. Pieninių gyvulių užsikrėtimą parazitais išduoda guzas ant uodegos galo – tai, labiausiai tikėtina, jų sukelta problema. „Jeigu matote, kad vasaros antroje pusėje jūsų veršeliai viduriuoja, prasčiau auga, tai galima įtarti parazitozę“, – įspėjo D. Starevičius.

Tai gali būti parazitinis gastroenteritas (PGE) – šia dažna liga perserga daug galvijų ir ilgam laikui įgyja imunitetą. Tiesa, imunitetas prieš parazitus vystosi gana lėtai ir būna „nesterilus“ – suaugę galvijai dažnai turi tam tikrą kiekį parazitų, kurie organizmui didesnės žalos nepadaro, bet aplinka jau būna užteršta ir šia liga nesirgęs jaunas gyvulys, atėjęs į tą aplinką, gali užsikrėsti. „Kaip stipriai užsikrės, niekas negali tiksliai pasakyti. Ganykloje 20 veršelių grupėje trys gali sirgti labai sunkiai, dalis prasirgs lengvai ir augins imunitetą, keli išvis nesusirgs. Gydyti rekomenduojama tik tuos tris susirgusius“, – pabrėžė D. Starevičius.

Veršeliams daug žalos pridaro virškinamojo trakto apvaliosios kirmėlės, iš kurių pavojingiausios yra Ostertagia ostertagi. Jos pažeidžia veršelio šliužą, kuriame virškinamas pienas, todėl jis lieka nesuvirškintas ir veršelis nepriauga svorio. Šią ligą reikia gydyti ir tam labiausiai tinkamas laikas, pasak D. Starevičiaus, prasidedant antrajai vasaros pusei, iki rugiapjūtės. Ganykla labiausiai užsiteršia rugpjūtį ir jeigu yra daug jauno prieauglio, besiganančio kartu su karvėmis, didelė tikimybė, kad veršeliai bus stipriau užsikrėtę – ligos stiprumas priklauso nuo aplinkos užterštumo. „Todėl logiškiausia gydyti liepos viduryje ar pabaigoje, nes prasidedant rugpjūčiui būna parazitų pikas. Apvaliosioms kirmėlėms gydyti esantys vaistai kol kas neblogai veikia, tik reikia neprisidaryti problemų“, – pataria veterinaras.

Kepeninė siurbikė, sukelianti galvijų fascioliozę, pasak jo, yra bjauresnis parazitas, jos vystymosi ciklas daug ilgesnis negu apvaliųjų kirmėlių. Būna du didžiausi rizikos užsikrėsti laikotarpiai – pavasaris ir vasaros pabaiga, kai gali užsikrėsti prieauglis. Šiuo metu turėtų pasirodyti klinikiniai simptomai tų galvijų, kurie užsikrėtė rugsėjį. Fascioliozę gydyti geriausia, kol parazitai yra lervų stadijos ir nepradėjo užteršti ganyklų. Airiai, pasak veterinarijos gydytojo, galvijus gydo 7 savaitės po išgynimo į ganyklą ir 7 savaitės po suvarymo į tvartus, kai parazitai pasiekia vėlyvą lervos vystymosi stadiją kepenyse – tuo metu gydymas efektyviausias.

„Bet gydyti parazitų sukeltas ligas ir pasirinkti vaistus reikia labai atsakingai, nes, neteisingai gydant, bandą užkrėtę helmintai gali tapti atsparūs vaistams“, – dar kartą įspėjo D. Starevičius.

MŪ inf.