Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Renginiai
Ūkių ateitis – technologijos ir įvairiapusės žinios

Vilnius / Kaunas. Kokią naudą žemės ūkiui kuria technologinės inovacijos, ar realu išvysti elektrinį traktorių mūsų laukuose, koks vaidmuo tenka žmogiškajam faktoriui ir kokių kompetencijų bei žinių reikia šiuolaikiniam žemės ūkio specialistui?

Apie tai trijų didžiųjų žemės ūkio technikos gamintojų atstovai mūsų šalyje diskutavo praėjusią savaitę nuotoliniu būdu vykusiame „Lietuvos verslo forume 2022“.

Diskusijos moderatoriui Justinui Taruškai („Nando“ vadovas) paklausus, ar realu Lietuvos laukuose greitu laiku išvystyti elektrinį traktorių, įmonės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis pastebėjo, kad jau dabar tokie traktoriai dirba, tik jų galia ribota ir pritaikomumas mažas: dažniausiai tai iki 100 AG traktoriai, naudojami transporto ir lengviems darbams.

Bioversija 22 02 02

„Sunkiems darbams laukuose sprendimai turėtų būti kitokie“, – sakė D. Valaitis. Jam pritarė ir „East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas, ir DOJUS įmonių grupės valdybos pirmininkas bei generalinis direktorius Donatas Dailidė.

Šiuolaikinė technika padeda taupyti ir mažinti taršą

Pasak D. Dailidės, jų atstovaujama kompanija „John Deere“ į tyrimus ir technologijas kiekvieną dieną investuoja daug pinigų, tačiau nėra pasirinkusi vienos technologijos kaip pagrindinės, nes visos turi trūkumų. Visgi pabrėžė, kad dyzelinu varomi šiuolaikiniai traktoriai tikrai nėra didžiausi žemės ūkio teršėjai.

G. Kvietkauskas atkreipė dėmesį į „perspaustą propagandą“, kai kalbama apie dyzelinius variklius. „Šiuolaikiniai traktoriai gerokai mažiau taršesni, tad, ko gero, galima juos laikyti viena švariausių šiuo metu egzistuojančių transporto priemonių.

Palyginimui: nuo 2011 m., kai ES reguliuojami taršos normatyvai, kietųjų dalelių išmetimas sumažėjo 100 kartų, azoto oksidų, kurie tiesiogiai veikia azono sluoksnį, – 1 000 kartų“, – pabrėžė G. Kvietkauskas pridurdamas, kad masinei elektrifikacijai nėra būtinybės ir ji tikrai ne panacėja, kaip ir metano technologija, nes metanas taip pat dega ir išskiria CO2.

Visi trys diskusijos dalyviai vienbalsiai sutarė, kad šiuolaikinės technologijos, tarp kurių dirbtinis intelektas ir duomenų analitika, taip pat galinga, o didelio darbinio pločio technika padeda taupyti, efektyvinti veiklą.

„Kuo galingesnė technika, tuo ji veiksmingesnė dėl kelių priežasčių. Pirma, reikia mažiau darbo jėgos. Antra, investicijos į technologinius sprendimus, našesnę techniką leidžia efektyvinti degalų sąnaudas, taupyti trąšas, kurios tampa prabangos preke“, – pabrėžė D. Dailidė atkreipdamas dėmesį ir į galimybes papildomai uždirbti iš sutaupymų, paverčiant juos į anglies kreditus. Tam jau rengiami pilotiniai projektai ir Lietuvoje.

D. Valaičio teigimu, tokios naujosios tiksliosios technologijos, kaip automatinis vairavimas, duomenų rinkimas, telematika ir kt., didina traktorių kainą, todėl neracionalu jas integruoti į mažos galios traktorius.

„Vienintelis kelias – technikos didėjimas, agregatų platėjimas. Prieš 15–20 m. populiariausi buvo 100–150 AG traktoriai, dabar paklausiausi 200 AG ir galingesni dėl kelių priežasčių: mažėja darbuotojų skaičius, ypač profesionalių, nes naudojant naujausias technologijas reikalingi profesionalūs operatoriai, svarbu, kad jie būtų tinkamai parengti.

Kitas dalykas – duomenų rinkimas. Tai pagrindinis raktas, siekiant dirbti efektyviai ir teisingai panaudoti išteklius“, – sakė D. Valaitis.

Jis pripažino, kad kol kas dar ne visus duomenis galima analizuoti ir teisingai interpretuoti, todėl duomenų analizę, sisteminimą įvardijo pagrindine kompanijų ir mokslininkų užduotimi.

Pasak G. Kvietkausko, technikos stambėjimas, didėjantis jos galingumas ir padargų pločio didėjimas natūraliai veda link ūkių konsolidacijos, didėjimo ir plėtros, kas atitinka žaliąjį kursą, nes stambėjanti technika išstumia senus taršius traktorius, kombainus ir taršias technologijas iš rinkos.

Informacinių technologijų žinių svarba didėja

Kaip vieną iš problemų diskusijos dalyviai įvardijo skirtingų sričių žinių turinčių specialistų trūkumą. „Dabartinė švietimo sistema rengia tik inžinierius, agronomus, vadinasi, savo sričių specialistus, bet, į žemės ūkį ateinant dirbtiniam intelektui bei duomenų analitikai, informacinių technologijų žinios natūraliai tampa vos ne pamatinės. Tad agronominės ar inžinerinės žinios be IT ateities neturi“, – sakė G. Kvietkauskas atkreipdamas dėmesį į tai, kad kalbant apie žemės ūkį jau seniai nevartojamas žodis „traktorininkas“, tik „operatorius“.

Integruotų žinių, kurios ypač svarbios analizuojant mašinų surinktus duomenis ir priimant sprendimus, svarbą pabrėžė ir D. Dailidė.

Pasak jo, žemės ūkio mašinos jau dabar turi apie 300 jutiklių, atlieka iki 15 tūkst. matavimų per sekundę, kurių maždaug 500 perduoda sistemai. Vadinasi, duomenų analizei pateikiama labai daug, juos analizuojant reikšmingas vaidmuo tenka dirbtiniam intelektui, tačiau galutinius agronominius sprendimus vis vien turi priimti žmogus – technologijos tik padeda.

„Reikalingi specialistai, turintys integruotų žinių, nes reikia suprasti visumą, kaip veikia žemės ūkis, technologijos, duomenys, jų analitika“, – sakė D. Dailidė pridurdamas, kad technologijos mažina žmonių poreikį žemės ūkyje, tačiau kelia didesnius reikalavimus jų kompetencijai ir žinioms.

Gamtinių sąlygų kaita riboja autonomiškumo galimybes

Kalbėdami apie automatizavimą ir autonomiškumą, diskusijos dalyviai pabrėžė, kad reikėtų išskirti du dalykus: savarankišką mašinų darbą ir autonominį agronominių sprendimų priėmimą.

G. Kvietkausko nuomone, autonominę techniką galima naudoti tik ten, kur galima pritaikyti nekintantį algoritmą, pavyzdžiui, fermoje dalijant pašarus ar daržininkystėje sėjant. Kita vertus, buvo ir svarstančių, kad „gamta neturi algoritmų ir žmogiškojo faktoriaus pašalinti neįmanoma“.

Jam pritarė ir D. Valaitis atkreipdamas dėmesį į saugumo aspektą ir laukų netolygumo problemą. O štai D. Dailidė neabejojo, kad autonomiškai laukuose dirbančios mašinos nėra tik tolimos ateities vizija. Jau dabar jų atstovaujama gamintoja bando be operatoriaus savarankiškai laukuose dirbančius traktorius, valdomus dirbtinio intelekto, kuris techniką sustabdys, jei pastebės kliūčių laukuose.

„Žinoma, pats traktorius iki lauko neatvažiuos, tam reikalingas operatorius, tačiau autonomiškai dirbti lauke gali. Vis dėlto visiška agronominių sprendimų priėmimo autonomija abejoju – sistemos gali pasiūlyti, kokius agronominius sprendimus priimti, bet tikrai to nepadarys už ūkininką“, – sakė D. Dailidė.

Autorius: Gitana Kemežienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar ganote melžiamas karves?
Visos apklausos