Akademija (Kėdainių r.). Penktadienį vykusiame XXVII Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime dalyvavo apie 120 delegatų. Į svarbiausią metų renginį susirinkę šalies ūkininkai iš 42 savivaldybių ne tik apžvelgė praėjusių metų veiklą, bet ir diskutavo apie nūdienos aktualijas.

Išklausyti ūkininkų problemų į suvažiavimą atvyko europarlamentaras Bronis Ropė, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, Seimo nariai, įvairių organizacijų vadovai.

Trečią kadenciją ūkininkų sąjungai vadovaujantis Jonas Talmantas, apžvelgdamas 2014-uosius, sakė, kad ūkininko kaip ir bet kurio visuomenės nario gyvenimą lanko tam tikri pakilimai, kritimai ir tik retkarčiais tarp jų pasitaiko trumpi atokvėpiai, kai tiesiog dirbama kasdieninius darbus.

„Praėjo 25-eri Lietuvos nepriklausomybės metai, iš jų 11 metų gyvename Europos Sąjungoje. Per tą laiką susiformavo nemažai įvairios specializacijos ūkių, užaugo ir subrendo nauja karta. Valdant net šešiolikai vyriausybių ir vykstant trims Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos reformoms, dalis ūkių išlaikė savo veiklą, ją sustiprino, perdavė vaikams, kiti dėl nepamatuotų galimybių sužlugo. Kiekviena tvarka padarė įtaką ūkininkų gyvenimui, reglamentuodama jų veiklą, nuolat keisdama mokesčių politiką, skurdama daugiau biurokratijos", - sakė J. Talmantas.

LŪS pirmininkas atkreipė dėmesį, kad per tuos metus buvo atlikta įvairiausių tyrimų apie Lietuvos žemės ūkio ateitį, tik kur jie yra? Vis dar pasigendame nacionalinių išsamių analizių, kurios būtų pagrįstos Lietuvos mokslininkų išvadomis, nacionalinių rimtų įžvalgų, tiek trumpalaikių, tiek ilgalaikių perspektyvų, prognozių, kaip gali pasikeisti žemės ūkio sektoriuje užsiimančių Lietuvos gyventojų gyvenimas, atskiro sektoriaus vystymasis įvedus vieną ar kitą naujai politikoje siūlomą komponentą.

„Kad sektorius vystytųsi įvairiapusiškai, būtina numatyti tolygų visų žemės ūkio šakų plėtros rėmimą. Norint iš esmės pakeisti susiklosčiusią situaciją Lietuvos žemės ūkyje, reikia ieškoti kompleksinio problemų sprendimo būdo. O tam pradėti visų pirma reikalingos analizės ir įžvalgos. Ne pirmi metai blaškomės gelbėdami vieną ūkio šaką, į šalį nustumdami kitas. Taip auga tik tarpusavio susipriešinimas", - suvažiavime kalbėjo J. Talmantas.

Praėję metai buvo sudėtingi

Pasak LŪS pirmininko, 2014 metai tiek vietos, tiek tarptautiniu lygiu buvo sudėtingi, su netikėtais posūkiais ir kupini įvairių iššūkių: „Ūkininkai, esame priklausomi ne vien nuo oro sąlygų ar žemės derlingumo! Politiniai nesutarimai šiais laikais sprendžiami įvairiomis sankcijomis, ekonominiais šalių varžymais, piniginėmis baudomis. Vis dažniau žemdirbiai tampa įvairių įvykių įkaitais, kaip parodė Rusijos embargas ar afrikinis kiaulių maras, labai skaudžiai palietę Lietuvos žemės ūkį, ypatingai pieno ir mėsos sektorius".

Mato spragųskirstant paramą

Ūkininkai aktyviai reiškėsi derinant Lietuvos kaimo plėtros 2014 - 2020 metų programos priemonių įgyvendinimo taisykles, tačiau į jų pasiūlymus nelabai buvo atsižvelgta.

„Ne kartą teikėme savo pastebėjimus ir siūlymus, buvo suremta nemažai iečių ir pykomės tarpusavyje. Šiandien tebevyksta karšti ginčai. Kad paramos priemonės yra labai populiarios ir aktualios parodė pasibaigęs paraiškų rinkimas paramai jaunųjų ūkininkų įsikūrimui ir vykstantis paraiškų rinkimas investicijoms. Keletą metų iš eilės nebuvo joms šaukimo teikti paraiškas. 2007-2013 metų laikotarpio lėšos ištirpo greitai, nesulaukus 2013 metų, o 2014-2020-ųjų programos šiaip ne taip prasidėjo 2015-aisias. Jeigu atkreipsite dėmesį į šių priemonių populiarumą, šiais metais gali pasibaigti ir visas taip laukto laikotarpio aruodas", - nuogąstavo LŪS vadovas.

Pasak J. Talmanto, nepavykus su Žemės ūkio ministerija sutarti dėl priemonių įgyvendinimo taisyklių rengimo, reikalaujant mūsų nariams, išsakėme savo įžvalgas ir nuogąstavimus Seimo Kaimo reikalų komitete, kreipėmės į visus Seimo narius, Ministrą Pirmininką, reikalavome kuo greičiau stabdyti pagal Kaimo plėtros 2014-2020 m. programos priemonės ,,Investicijos į materialųjį turtą" veiklos sritį ,,Parama investicijoms į žemės ūkio valdas" vykstantį paraiškų rinkimą, kuris prasidėjo gegužės 4 d., ir raginome persvarstyti didžiausias paramos sumas vienam pareiškėjui, iš esmės keičiant taisykles paramai gauti. Mes sulaukėme kitų organizacijų pritarimo, kad maksimali paramos suma būtų mažinama iki 200 tūkst. eurų vienam projektui, paliekant galimybę gauti iki 400 tūkst. eurų per visą laikotarpį. Akivaizdu, kad ir praeinamasis projektų vertinimo balas bus labai aukštas. Reikia rasti pačius geriausius sprendimus, kad pagalbos sulauktų visi ūkiai", - sakė J. Talmantas.

Rūpi ir gazolis, ir žalinimas

Suvažiavime ne kartą nuskambėjo mintis, kas ūkininkas įgyvendina Bendrosios žemės ūkio politikos keliamus tikslus, todėl jis savo veikla gali ženkliai prisidėti kurdamas visuomenės gerovę, saugodamas aplinką. Tad natūralu, kad, norint pasiekti visus tenkinančius rezultatus, bendroji politika turi ne trukdyti, o padėti ūkininkui spręsti jam keliamus uždavinius.

Ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Jovarauskas iškėlė aktualią apsirūpinimo gazoliu problemą. Jo teigimu, dėl degalų paskirstymo klausimų yra daugiau negu atsakymų, o ministerija neturėtų pamiršti, kad kuro reikia ne tik sėjai, bet ir derliui nuimti bei nuvežti parduoti.

Suvažiavime dalyvavęs Grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas sakė nesuprantąs, kodėl Lietuva pati save baudžia pernelyg sugriežtindama žalinimo reikalavimus.

„Žalinimo reikalavimus ūkininkai norėtų įgyvendinti turėdami teisę laisvai valdyti savo turtą - žemę. Ūkininkas geriausiai žino, kaip ūkyje galima išlaikyti ekologinę pusiausvyrą. Ribotas tik dviejų žalinimo priemonių (pūdymo ir azotą fiksuojančių pasėlių) pasirinkimas Lietuvos atveju neleis pasiekti norimo rezultato aplinkosaugos atžvilgiu, kurį Komisija numačiusi vertinti jau po dviejų metų. Ribojimu tik suvaržome ūkininkus, o ne apsisaugome nuo administracinių klaidų. Mūsų asociacija vienija tiek žemdirbių, kurie valdo maždaug 50 tūkstančių hektarų žemės. Kodėl mes juos įspraudžiame į per daug griežtus nuostolius neleisdami dirbti taip kiti kolegos europiečiai", - sakė A. Macijauskas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime priimta rezoliucija, kuria bus kreipiamasi į atsakingas Lietuvos respublikos institucijas, kad būtų atkreiptas dėmesys į pačias svarbiausias žemdirbių aktualijas.

***

Išklausiusi suvažiavimo dalyvių pasisakymus ir atsakiusi į aktyviai užduodamus klausimus, žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pabrėžė, kad būtina rasti balansą tarp žemes ūkio gamybos, našumo didinimo ir aplinkos išsaugojimo.

„Praeitame laikotarpyje didžiausias dėmesys buvo skirtas augalininkystei, o gyvulininkystė liko nuskriausta. Didesnę ES paramą gavo derlingi rajonai, bet žmonės juk nori dirbti bei gyventi ir nenašiuose. Jaunieji ūkininkai, gavę paramą, turi likti ir dirbti kaime. Kaimas turi būti įvairiapusis, jame privalo išlikti visi", - kalbėjo ministrė.

V. Baltraitienė atkreipė dėmesį į tai, kad visi, kurie nori pasinaudoti ES parama ūkio modernizavimui, turi labai gerai įvertinti savo finansines galimybes, skaičiuoti šiandienos kainomis - projektas turi būti pagrįstas realiais skaičiais. Ministrė pabrėžė produktų, ypač ekologiškų, perdirbimo svarbą, kategoriškai pasisakė prieš GMO auginimą.

„Nėra ministerijoje mylimų ar nemylimų sektorių. Visi norime, kad mūsų kaime matytųsi ne tik žali laukai, bet ir gyventų darbą turintys žmonės, todėl turime matyti visumą ir nestabdyti lekiančio traukinio", - pabrėžė ministrė V. Baltraitienė.

Suvažiavime dalyvavę  bankų atstovai konstatavo, kad žemės ūkio verslas yra ilguoju laikotarpiu perspektyvi verslo sritis, nes gamina pirmo būtinumo produkciją, didelę įtaką šiam verslui daro ir auganti maisto paklausa pasaulyje. Tačiau šis sektorius jautrus iš anksto nevaldomoms rizikoms - klimato išdaigoms, politinei ir ligų rizikai, yra priklausomas nuo valstybės ir ES fondų dotacijų. Kadangi labiausiai visada nukenčia mažiausieji rinkos žaidėjai, tad kooperacija žemės ūkyje - būtina. Siekiant išlaikyti augimo tempą, svarbi eksporto diversifikacija, našumo didinimas ir ypač naujų augančių rinkų paieška.

MŪ, ŽŪM inf.