„Jei aplinkybės valdo ūkį, pradėk valdyti aplinkybes!“ – tokiu šūkiu žemdirbiai kviečiami į „Žalgirio“ arenoje šių metų gegužės 29-ąją vyksiančią tvaraus ūkininkavimo sprendimams skirtą konferenciją. Ją organizuoja įmonė „Bioversio“. Su jos vadovu Stanislav’u Balion’u kalbamės apie tai, kas paskatino imtis šio sumanymo ir ko tikėtis ūkininkams.

Ūkių gerovę reikšmingai veikia ekonominė ir politinė aplinka, kintančios gamtos sąlygos. Dėl to ūkininkams sunku jaustis ramiems, jiems svarbu būti užtikrintiems dėl ekonominės sėkmės dabar ir ateityje. Konferencijos „Tvarus ūkis“ idėja – suteikti ūkininkams žinių bei įkvėpimo kitu kampu pažvelgti į savo ūkį ir pamatyti galimybes, kurios leistų stiprėti ekonomiškai, augti. 

Įmonė „Bioversio“ yra prekių gamintoja. Nesate didelė įmonė, tad rengti tokią konferenciją – ambicingas žingsnis...

Norime padėti kurti geresnę Lietuvos ūkių plėtros aplinką, suteikti jiems daugiau žinių, informacijos apie galimybes ūkininkams mūsų regione, perteikti kitų pasaulio šalių patirtį. Gal skamba patetiškai, bet tai tiesa. Agroverslo sektoriuje visi esame glaudžiai susiję. Jei verslas nori sėkmės, turi pasirūpinti, kad sėkmė lydėtų ir ūkininką. Laikas žemės ūkiui Lietuvoje nėra lengvas, todėl dar svarbiau yra sutelkti dėmesį į galimybes. Ieškojome labiau įtraukiančio ir naujo formato, naujų temų ir naujo požiūrio kampo. Pasinaudojome tuo, kad „Bioversio“, nors ir nedidelė organizacija, yra aktyvi Europoje, turi vertingų kontaktų, didelį įdirbį, o tai leido pakviesti į konferenciją geriausius sričių profesionalus iš užsienio. Sutinku, kad šis projektas mūsų organizacijai tikrai didelis, bet ir norime suteikti ūkininkams tai, kas šioje srityje yra geriausio. Manau, jie tai įvertins.

Konferencijos pranešimų spektras gana platus. Nesikoncentruojate tik į vieną temą?

Norime, kad kiekvienas dalyvis išsineštų ką nors įdomaus ir naudingo. Temų spektras susidėliojo, kai galvojome apie tai, kas padėtų žemdirbiams rasti optimalius sprendimus ir išplėstų jų akiratį. Todėl tikslingai ieškojome pranešėjų, kurie kalbės apie augalų mitybą, dirvožemį, augalų fiziologiją – šios naujos žinios labai svarbios siekiant kiekybinių ir kokybinių derliaus parametrų. Renginyje sužinosime, su kokiais iššūkiais susiduria mūsų ir kitų šalių augintojai, ar problemos labai skiriasi, kaip išbandymus įveikia kitų šalių žemdirbiai. Labai laukiame Nyderlandų Vageningeno universiteto pranešėjos, augalų patologijos tyrėjos Georgina’os Elena’os Jimenez, kuri supažindins su tyrimais augalų apsaugos srityje.

Pranešėjų sąraše yra Latvijos kooperatyvo „Latraps“ vadovo pavardė.

Manau, kad žodį „perdirbimas“ girdėsime vis dažniau. Lietuva yra didžiausia žemės ūkio produkcijos gamintoja Baltijos šalyse, bet perdirbimo srityje latviai mus lenkia. Kalbu apie perdirbimą, kuris priklausytų žemdirbiams ir būtent jie gautų iš to ekonominę naudą. Lietuvos ūkininkams laikas nusispirti žaliavos gamintojų šlepetes ir uždirbti iš aukštesnės vertės grandinės – tapti verslų savininkais. Todėl pakvietėme į konferenciją „Latraps“ valdybos pirmininką ir generalinį direktorių Roberts’ą Stripnieks’ą, kad pasidalytų patirtimi ir papasakotų, kaip 1 200 Latvijos ūkininkų pavyko susiburti į didžiausią kooperatyvą Baltijos šalyse ir sukurti ne vieną perdirbimo verslą. Į konferenciją pakvietėme ir didžiausios pasaulyje augalinių ingredientų gamintojos „Roquette“ atstovą. Pats nekantrauju sužinoti, ką jie gamina iš augalų ir kur tuos ingredientus naudoja (dalis jų sėkmingai naudojami ir gaminant produktus žemės ūkiui). Manau, kad visiems ūkininkams, kooperatyvams, kurie galvoja apie perdirbimą, konferencija „Tvarus ūkis“ bus gera proga išgirsti informaciją iš pirmų lūpų. 

Pavadinote konferenciją „Tvarus ūkis“. Negalvojote, kad dalį žemdirbių tai gali nuteikti skeptiškai, nes jie žodį „tvarumas“ laiko toksišku?

Jeigu taip atsitiktų, mūsų misija bus paaiškinti žemdirbiams, kad tvarumas yra ne vien aplinkos išteklių tausojimas, bet ir žmogiškųjų, finansinių resursų tausus panaudojimas geriausiam ekonominiam rezultatui pasiekti. Mūsų „Bioversio“ kolektyvo kolegos ūkininkams jau ketverius metus kaip mantrą kartoja, kad svarbu ne tai, kiek prikulama, o tai, kiek uždirbama, t. y. ne tonų kiekis nusako, kaip efektyviai ir (ar) gerai ūkis dirba, o jo uždarbis. Tvarumas ir reiškia išteklių balansą geriausiam ekonominiam rezultatui pasiekti, žinoma, negalima pamiršti aplinkos, ypač dirvožemio, nes tai yra tolesnio efektyvaus auginimo prielaida.

Ką dar naudingo pristatysite ūkininkams per „Tvaraus ūkio“ konferenciją?

Labai rekomenduoju pasiklausyti dr. Justino Kilpio pranešimą apie temperatūros, kritulių pokyčius pasaulyje ir Lietuvoje. Justino pranešime išgirsime, kaip per pastaruosius dešimtmečius pasaulyje ir Lietuvoje pasikeitė temperatūra, krituliai ir kaip pagal skirtingus scenarijus Žemės klimatas keisis ateityje. Remiantis moksliniais tyrimais ir stebėjimų rezultatais bus pristatytas besikeičiančio klimato poveikis skirtingų žemės ūkio kultūrų derliui ir jo kokybei. Sutarėme, kad Justinas kalbės ir apie klimato kaitos poveikį dirvožemiui. 

Bus net keletas biostimuliatorių ir biologinės kenkėjų kontrolės (biokontrolės) industrijos žinovų pranešimų apie pokyčius pasaulyje, kitų šalių žemdirbių praktikas ir patirtį prisitaikant prie klimato kaitos.

Konferencijos moto ragina valdyti aplinkybes. Kaip tai galima įgyvendinti konkrečiame ūkyje?

Mes sakome: „Jei aplinkybės valdo ūkį, pradėk valdyti aplinkybes!“, taigi konferencija ir yra apie šiandienos Lietuvos ūkininkų veiklos sąlygas ir aplinkybes. Platesnis požiūris, kurį suteiks konferencija „Tvarus ūkis“, padės geriau su jomis tvarkytis ir judėti į priekį.

 Dėkojame už pokalbį.