Akademija (Kėdainių r.). Labiau negu teorinius mokymus ūkininkai vertina tarpusavio bendravimą , kai gali pasidalyti sukauptomis žiniomis ir patirtimi.

Tokią galimybę jiems suteikė trejus metus su ES parama vykęs Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) projektas „Mitybinių faktorių įtaka melžiamų karvių produkcijos didinimui, produkcijos kokybės gerinimui ir savikainos pokyčiui“.

Pasak LŽŪKT Profesinių kompetencijų padalinio vadovės Astos Šakickienės, žinių sklaidos, informavimo parodomieji projektai, kai mokslo sukurtos naujovės pradėtos diegti ūkiuose ir išbandytos praktiškai, prasidėjo prieš 16 metų. Tačiau šis projektas yra unikalus – jame atsirado diskusijų grupės.

„Tai buvo galimybė pasidalyti žiniomis, skauduliais, pasikalbėti, kaip vieną ar kitą problemą sprendžia kiti ūkininkai. Perteikiant žinias vieni kitiems, ugdėsi ir konsultantai, viskuo domėjosi mokslininkai, nes jie ieško tokių problemų sprendimų, kurie būtų realūs ir įgyvendinami“, - teigė A. Šakickienė.

Į baigiamąją projekto konferenciją susirinko daug šalies ūkininkų ir specialistų

Vykdant projekto gamybinį bandymą su linų sėmenų išspaudomis, buvo suburtos 5 patirtimi pasidalijimo grupės skirtinguose šalies regionuose. Tarpusavyje bendravo Skuodo ir Plungės, Akmenės ir Kelmės, Radviliškio ir Kėdainių, Šilalės ir Šilutės, Rokiškio ir Utenos rajonų ūkininkai, turintys pieno ūkius. Pasak Konsultavimo tarnybos Technologinių paslaugų skyriaus vyriausiosios specialistės Daivos Gurauskienės, projekto sėkmė priklausė nuo šių žmonių, kurie buvo aktyvūs, smalsūs ir ištroškę žinių.

Konsultavimo tarnybos Technologinių paslaugų skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Gurauskienė akcentavo, kad kiekvieno projekto sėkmė labiausiai priklauso nuo žmonių

Projekto tema ir tikslas buvo labai aktualus gyvulininkystės ūkiams, ypač šiais ekstremalių gamtos reiškinių laikais: atliekant gamybinius parodomuosius bandymus pienininkystės ūkiuose, perteikti žemdirbiams moksliniais tyrimais paremtas inovatyvias žolių tvarkymo, pašarų ruošimo, gyvulių šėrimo technologijas.

Projektui atvėrę duris ūkiai džiaugėsi nauja patirtimi

Skuodo r. ūkininkė Aušra Mitkuvienė teigė, kad diskusijų grupė ir dalijimasis patirtimi buvo pats geriausias dalykas, kuris tik galėjo įvykti projekte. Lankydamiesi kolegų ūkiuose ūkininkai visada pamatydavo ir sužinodavo ką nors naujo. Ir, pasak Aušros, kam reikėjo, naują patirtį galėjo panaudoti ir savo ūkiuose.

„Susirinkę aptardavome visus sezono darbus, gautus rezultatus, kokios problemos kamavo tam tikru metų laiku. Ir visada šalia mūsų buvo konsultantai, kurie patardavo, kaip geriau, teisingiau spręsti visas problemas, kaip racionaliau išnaudoti savo pačių išteklius“, - kalbėjo ūkininkė. Pavyzdžiui, konsultantai projekte dalyvavusius ūkininkus, be kita ko, supažindino su kiekvienos žolės charakteristika, tai padėjo jiems lengviau apsispręsti, kokius naujus žolynus verta įrengti, kurios žolės atsparesnės sausrai ar vėlyvoms šalnoms.

Skuodo r. ūkininkei Aušrai Mitkuvienei didžiausią įspūdį padarė tai, kad ūkininkai visas išgirstas žinias galėjo aptarti tarpusavyje ir pasidalyti asmenine patirtimi

„Atrodo, kiekvienas dirbame savo ūkyje, einame, viską matome, bet, pasirodo, nepastebime paprasčiausių dalykų, kuriuos mums parodė konsultantai ir pasakė, kur labiau reikia pasistengti. Sprendimus, žinoma, turime priimti patys“, - projekto nauda džiaugėsi A. Mitkuvienė.      

LŽŪKT Šilalės biuro vadovė Jūratė Ciparienė taip pat akcentavo projekto išskirtinumą – suburtas ūkininkų pasidalijimo patirtimi grupes. „Vakarų Europos ūkiuose, taikant naujas technologijas praktikoje, toks mokymosi būdas ypač efektyvus ir duoda gerų rezultatų, tačiau Lietuvoje šis mokymas ir mokymasis tik skinasi kelią. Tai buvo nauja patirtis ir mums, konsultantams, ir ūkininkams. Jie turėjo tarpusavyje atvirai bendradarbiauti, dalintis patirtimi ir idėjomis, kad bendra veikla būtų naudinga visiems. Konsultantas šiuo atveju buvo daugiau kaip moderatorius, patarėjas“, - pasakojo J. Ciparienė.

Ne taip lengva rasti ūkininkų, kurie savo valdose leistų įrengti ir vykdyti bandymus. Bet žemaičiai – smalsūs, trokštantys žinių, tad, pasak konsultantės, Dalios ir Arūno Petkevičių, Kseveros ir Jono Stirbių labai ilgai įkalbinėti neteko – jie geranoriškai atvėrė savo ūkių duris. Ūkininkai viską darė tiksliai pagal projekto metodikas ir reikalavimus, dirbo atsakingai, nuoširdžiai bendravo su konsultantais.

LŽŪKT Šilalės biuro vadovė Jūratė Ciparienė pasidžiaugė, kad rajono ūkininkai geranoriškai atvėrė savo ūkių duris projektui

Per trejus projekto įgyvendinimo metus iš viso įvyko 55  grupių susitikimai, kuriuos organizavo ir moderavo Konsultavimo tarnybos biurų gyvulininkystės konsultantai ir tarnybos specialistai.

„Ūkininkai noriai dalijosi  savo praktine patirtimi, pastebėjimais. O mes, konsultantai, stengėmės jiems perteikti žinias ir naujausią informaciją apie mokslininkų atliktus pašarų gamybos, šėrimo, aplinkosaugos sričių tyrimus, diskutavome apie žolynų būklę, ganiavos pradžią. Daugiausia dėmesio skyrėme gyvulių šėrimui, pašarų gamybai, kalbėjomės apie ūkių pasiektus rezultatus praėjusiais metais, sausros padarinius parodomųjų gamybinių bandymų rezultatams, gyvulių sveikatingumą, reprodukciją, pieno realizavimo kainas bei ganyklų paruošimą žiemojimui, aptarėme tyrimų rezultatus“, - savąja patirtimi dalijosi LŽŪKT Šilalės biuro vadovė, pasidžiaugusi ir tuo, kad organizuojant seminarus, lauko dienas, dalyvavo ir nemažai jaunųjų ūkininkų, ir jau sukaupusių didelę patirtį, valdant pienininkystės ūkį.  

Šilalės r. ūkininkai patys parodė iniciatyvą po kiekvieno grupės susitikimo turiningai praleisti laisvalaikį. J. Ciparienė pasakojo, kad po rimtų darbų vyko ekskursijos po tą rajoną, kuriame jie buvo susirinkę. Aplankytas Varnių regioninis parkas, Minijos ichtiologinis draustinis, ūkininkai susipažino ir su reikalavimais, ūkininkaujant tokiose vietovėse. „Per tuos 3 metus turėjome ir Kalėdinių popiečių, vaidinimų, linksmų melžėjų šokių, teminių etiudų, netgi knygos pristatymą. Džiaugiamės, kad būtent tuo metu buvo išleista ūkininkės Dalios Petkevičienės, pas kurią vyko bandymas, poezijos knyga „Vėjas šakose“, - įspūdžius pasakojo J. Ciparienė.

Šilalės r. ūkininkė Dalia Petkevičienė sueiliavo ir gamybinio bandymo veiklą

Tikslą pasieks visi, jeigu tik kaups žinias, dirbs ir stengsis

Ūkiuose buvo atliekami 2 dalių bandymai – ekstruduotų linų sėmenų išspaudų panaudojimas melžiamų karvių šėrimui ir žolynų vertinimas, tręšiant mineralinėmis trąšomis. Kaip klimato kaita veikia žolynų sudėtį, kokius žolių mišinius pasirinkti, patarė LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkas dr. Vaclovas Stukonis ir šio instituto jaunesnioji mokslo darbuotoja, LŽŪKT Gyvulininkystės paslaugų vadovė Vilma Živatkauskienė.

„Šių laikų ūkininkams jau neužtenka pasirinkti mišinį su nieko nesakančiu pavadinimu, nežinant, kokia jo sudėtis. Turime domėtis, kokios jame naudojamos žolių veislės ir rūšys, kokios labiausiai tinka konkrečiomis ūkio sąlygomis“, - teigė V. Živatkauskienė.

Kaip klimato kaita veikia žolynų sudėtį, kokius žolių mišinius pasirinkti, patarė LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkas dr. Vaclovas Stukonis ir LŽŪKT Gyvulininkystės paslaugų vadovė Vilma Živatkauskienė

LŽŪKT Technologinių paslaugų skyriaus vyresnysis specialistas Vidas Tolevičius pabrėžė, kad žoliniai pašarai yra pagrindinis bet kurio gyvulių ūkio pašaras. Patirties pasidalijimo grupėse, pasak jo, daug diskutuota apie pašarų kokybę, ir visi sutarė, kad ji priklauso nuo žolyno botaninės sudėties, tręšimo, pjūties laiko. Pieno kokybė, teigė gyvulininkystės specialistas, tiesiogiai priklauso nuo to, kiek, kaip ir kokios kokybės pašarų sušeriama karvei bei koks maistinių medžiagų santykis racione.

„Jei naudosime aukštos kokybės pašarus, bet bus nesubalansuotas racionas, - norimo rezultato negausime. Neužtenka vien sočiai ir vertingais pašarais šerti karves, kad duotų daugiau ir geresnės kokybės pieno. Pieno kiekiui, jo sudėčiai didelės reikšmės turi raciono maistingumas, baltymų, angliavandenių, riebalų, mineralinių, biologiškai aktyvių medžiagų kiekis ir jų tarpusavio santykis“, - kalbėjo V. Tolevičius.

Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės specialistas Vidas Tolevičius aiškino, kokie veiksniai turi įtakos pieno kiekiui ir kokybei

Jo kolega, Konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis atkreipė dėmesį, kad, galbūt, ne visi ūkiai pasiekė savo tikslus, bet galimybė kalbėtis, dalintis patirtimi, sužinoti, kaip kiti ūkininkai sprendžia vieną ar kitą klausimą – tai vienareikšmiai visiems buvo naudinga. „Ir savo tikslus anksčiau ar vėliau pasieks visi, jeigu tik sieks žinių, dirbs ir stengsis“, - reziumavo patyręs specialistas.

LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis ir pasibaigus projektui sulaukė daugybės ūkininkų klausimų

Baigiamojoje konferencijoje dalyvavę ūkininkai vis dar turėjo klausimų ir vieni kitiems, ir specialistams. Poreikis kuo daugiau sužinoti, išsiaiškinti, patirti nedingo net ir pasibaigus projektui – taigi, jo tikslas pasiektas.

MŪ inf.