Vilnius. Lietuvos ūkiai ir kaimo turizmo sodybos ateinantį savaitgalį (gegužės 27-28 d.) atvers savo duris miestui - lankytojams, pageidaujantiems pasimėgauti kaimo siūlomomis pramogomis bei veiklomis, įsigyti jų užaugintų bei pagamintų produktų ar tiesiog besidomintiems galimybe atostogas praleisti kaime.

Lietuvoje netrūksta entuziastingų ūkininkų ir kaimo turizmo plėtotojų, kurie verslo ateitį sieja ne tik su ekonomine nauda, bet ir su švietimo iniciatyvomis, gamtos ir istorinės atminties išsaugojimu bei puoselėjimu. Tai buvo matyti iniciatyvos „Atviros dienos kaime" apžvalginiame ture „Gerieji Lietuvos kaimo plėtros programos pavyzdžiai". Turas buvo skirtas pristatyti gegužės 27-28 d. vyksiančią iniciatyvą.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos rengiama iniciatyva „Atviros dienos kaime" gimė iš bendradarbiavimo su Latvijos kolegomis, kurie šiemet tuo pačiu metu kaip ir Lietuvoje lankytojus pakvies jau 4 kartą. Lietuvoje iniciatyva rengiama pirmą kartą, joje užsiregistravo 68 ūkio subjektai.

Iniciatyvos pristatyme žemės ūkio ministras Bronius Markauskas apgailestavo, kad mieste jau auga vaikų karta, kuri nelabai žino, kaip kepama duona, iš kur atsiranda pienas. „Žemės ūkio ministerijos ir kitų žemdirbiškų organizacijų, tarp jų ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos, misija yra padėti susivokti, padėti vaikams pamatyti, kaip auginami gyvuliai, kaip noksta javai, kad išliktų ryšys tarp miesto ir kaimo. Vartotojo ryšio su žemdirbiu labai reikia", - pabrėžė B. Markauskas.

Žemės ūkio ministras B. Markauskas teigia, kad Vyriausybės programos priemonių plane yra skirtas dėmesys ūkininkų galimybei gaminti produktus pas save namuose ir pateikti tiesiogiai vartotojams. Jam pritarėLietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas (nuotraukoje - dešinėje)

Peržiūrima Kaimo plėtros programa

Pats būdamas ūkininkas žemės ūkio ministras dideles viltis deda į Lietuvos galimybes aprūpinti ES ir kitų šalių vartotojus kuo natūralesne, sveikesne ir be priedų, konservantų pagaminta mūsų ūkininkų produkcija. Jis taip pat teigė atkreipė dėmesį, kad nemažai dėmesio skiriama trumposioms maisto grandinėms, tad Žemės ūkio ministerija jau baigė parengti konkrečių darbų priemonių planą ir peržiūrima Kaimo plėtros 2013-2020 m. programa.

„Suprantame, kad mažiesiems ūkininkams visada trūksta pinigų, tad turime jiems padėti nors ir nedidelėmis investicijomis ne tik technikai įsigyti, bet ir organizuojant logistiką. Suprantame, kad ir auginti, ir gaminti, ir perdirbti, ir realizuoti dažnai ūkininkui nelieka laiko, tad Žemės ūkio ministerija turi padėti - galvosime, kaip organizuoti bendrą logistiką, galbūt padėsime kurti ir mažų parduotuvių tinklą", - kalbėjo B. Markauskas.

Naudodamasis proga žemės ūkio ministras teigė, kad peržiūrima Kaimo plėtros programa, dėmesys telkiamas priemonėms, susijusioms su investicijomis į žemės ūkio valdas ir parama jaunųjų ūkininkų įsikūrimui, o viena priemonė, skirta perdirbimui skatinti, yra sustabdyta. Vyksta diskusijos, kad būtų galima paremti kooperatines nedideles įmones. Kol kas nėra galutinai sutarta dėl šitos priemonės. Priemonės „Parama verslo pradžiai" vienas paraiškų rinkimo etapas jau buvo. Šiai priemonei buvo skirta 3 mln. eurų, o surinkta paraiškų už 8 mln. eurų.

„Tai nėra skirta vien maisto produktų gamybai ūkyje, o visiems verslams įsikurti kaimo teritorijoje, - sakė B. Markauskas. - Analizuojam, kokios paraiškos buvo pateiktos, kartais tokiais projektais yra ir piktnaudžiaujama. Kitame paraiškų rinkimo etape stengsimės skirti balų tiems, kurie ruošiasi dalyvauti maisto grandinių kūrime. Geriau taisykles pasidaryti tokias, kad jos teiktų didesnę naudą."

„Atviros dienos kaime" - produktų kelias iki vartotojo

Ministrui pritarė iniciatyvos „Atviros dienos kaime" organizatorių vardu kalbėjęs Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas. Jis išsamiai pristatė projektą-iniciatyvą ir paaiškino, kad pirmą kartą startuojantis projektas jau įtraukė 68 objektus (dar keletas prisijungė jau ir pasibaigus registracijai).

Ūkiai, ūkininkai, kaimo turizmo sodybų puoselėtojai, amatininkai atvers savo duris ir lauks lankytojų. Kai kuriuose objektuose tam tikromis valandomis vyks įvairūs renginiai, bus vedamos ekskursijos, atsiras galimybių pernakvoti pasinaudojus nuolaidomis. Latvijoje tą pačią dieną taip pat vyks tokia pati iniciatyva. Akcijoje dalyvaujančių sodybų žemėlapį galima rasti čia.

Nuo gegužės 15 d. degalinių tinklas „Statoil" nemokamai visiems dalina žemėlapius su iniciatyvos „Atviros dienos kaime" nurodytomis vietomis. Žemėlapiuose taip pat yra 115 Latvijos objektų. Iniciatyvoje išankstiniais duomenimis dalyvauja 17 kaimo turizmo sodybų, apie 10 gyvulininkystės, 7 augalininkystės ūkiai ir daug kitų, pavyzdžiui, sraigių, triušių ūkių.

Kadangi tai iniciatyva, tai jokių specialių reikalavimų dalyvaujantiems ūkiams ir kitiems objektams nebuvo. Kovo viduryje buvo paskelbta dalyvių registracija. Ji komunikuota su Žemės ūkio ir Ūkio ministerijomis, Turizmo departamentu, su kitomis asocijuotomis struktūromis. Taigi visi norintieji galėjo užpildyti anketą. Buvo instrukcija, ką reikėtų paruošti. „Iš pradžių, kol ūkininkai ir kaimo turizmo puoselėtojai suprato ir apsiprato, registravosi lėčiau, tačiau jau ir pasibaigus registracijai sulaukiame prašymų įtraukti į iniciatyvą", - niuansais dalijosi L. Žabaliūnas.

Jis taip pat atskleidė, kad iniciatyva bus vykdoma kiekvienais metais, o po dvejų metų laukia kitas etapas - turizmo rinkai pristatyti ne mažiau kaip 50 išbaigtų objektų (pvz., ekskursija su galimybe įsigyti produktų), kurie būtų paženklinti, standartizuoti, įvertinti pagal tam tikrus kriterijus.

„Po Lietuvą keliauja 2,5 mln. žmonių, nakvyne pasinaudoja apie 700 tūkst. žmonių, siekiame dalį jų sudominti ir pakreipti į agroturizmą", - viltingai kalbėjo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas, pabrėždamas, kad svarbu mažinti takoskyrą tarp ūkininkų ir apgyvendinimo turizmo. Įsipareigojimas - paruošti lankytinų agroturizmo objektų vadovą. Iniciatyva „Atviros dienos kaime" vykdoma „Interreg Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną" programos rėmuose.

Į priekį veda tikėjimas ir entuziazmas

Per pirmąjį apžvalginį iniciatyvos turą buvo aplankyti 4 skirtingi objektai. Pirmiausia kelias atvedė į Kaišiadorių rajone įsikūrusią Senosios Gegužinės sodybą, kurios šeimininkai - dviejų brolių Rolando ir Benjamino Bortkūnų šeimos. Čia puoselėjamas tautinis identitetas ir ypatingas dėmesys skiriamas etnoarchitektūrai.

Būdami Gegužinės kaimo girininko, išvežto į Sibirą (Altajaus kraštą) vaikaičiai, broliai atsitiktinai nusipirko žemės šalia buvusios senelių namų ir plėtoja kaimo turizmą, sodyboje, be to, nuolat rengiamos profesionaliojo meno parodos. Čia Rolandas su šeima gyvena nuolat iš vandens siurblinės pritaikytame svirne.

Rolando ir Benjamino Bortkūnų kaimo turizmo sodyba - tai medinio Džiuginėnų dvarelio pagrindu pastatytas ir sumodernintas pastatas. „Kuriame XXI amžiui pritaikytą namą, tad jame turi būti ir Wi-fi, ir buities patogumai, ir šiuolaikinės architektūros elementų, tačiau, kad atpažintume pastato šaknis, svarbu išlaikyti jo dydį, proporcijas, siluetą, ornamentiką, spalvas", - pabrėžia R. Bortkūnas

Toliau apžvalginio turo kelias nusitiesė link Žemaitijos - į Kelmės r. Stulgių kaimą, kur mėsinių galvijų limuzinų ūkį 2013 m. pradėjo kurti ir įgyvendina savo verslo viziją LSMU Veterinarijos akademijos Stambių gyvulių klinikos vadovas Arūnas Rutkauskas su šeima. Už daugiau kaip 40 tūkst. Lt santaupų pirkta dalis buvusio Stulgių kolūkio technikos dirbtuvių pastato, kur ir laikomi gyvuliai. Arūnas taip pat su žmona ūkininkauja savo gimtose vietose, prosenelių gyventoje vietoje.

Tiesa, hektarų nepaveldėjo, tenka supirkti iš močiučių, kur, pasak Arūno, labai apleisti laukai, nei arti, nei tręšti, su provėžomis. Tad reikia įdėti daug darbo. Iš viso ūkininkas valdo daugiau kaip 50 ha. Šiuo metu Rutkauskų fermoje apie 40 veislinių limuzinų. Šeimininkas tikina, kad riba, kurios sieks ir ties kuria sustos turėtų būti 100 ha žemės ir 10 veršingų karvių. Anot jo, tiek pakaks 4 asmenų šeimai pragyventi ir pasilikti laiko sau.

Viskas prasidėjo nuo to, kad bendradarbiaudamas profesiniais reikalais su Prancūzijos limuzinų augintojų asociacija gerai Lietuvoje žinomas gyvulininkystės ekspertas, profesionalus veterinarijos gydytojas Arūnas iš Prancūzijos (Asociacijos rekomenduoto ūkio) nusipirko 10 galvijų. Pirmieji gyvuliai įvežti be paramos, paėmus paskolą iš banko. Atėjus laikui sėklinti parsivežtas telyčias, nebuvo lėšų pirkti aukštos genetinės vertės bulių, tad jos buvo sėklinamos dirbtiniu būdu.

„Limuzinai artimi sielai gyvūnai, jie draugiški ir teikia ne tik maistą, bet ir bendravimo džiaugsmą", - sako A. Ruktauskas. Tai matyti akivaizdžiai, kai su galvijais bendrauja ir vardais juos vadina Arūno vaikai Eimantas ir Ugnė

A. Rutkauskas pabrėžia, kad dalyvaudamas projekte „Atviros dienos kaime" siekia parodyti, kad mėsinius galvijus galima laikyti kaip hobį. Šiuo metu galvijai laikomi veislei. Jau įsigytas ir bulius reproduktorius, tačiau ir toliau neatsisakoma dirbtinio apvaisinimo. Prieauglis kol kas parduodamas. Ūkyje darbuotis padeda tik 1 darbuotojas, abu sutuoktiniai Rutkauskai su vaikais atvažiuoja tik savaitgaliais iš Kauno ir dar kartais, kai būna sunkesnis atvedimas.

Būdamas Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius, turėdamas veterinarinį išsilavinimą, A. Rutkauskas domisi įvairiomis naujovėmis ir yra įsigijęs išmaniąją veršiavimo sistemą, kuri 20 min. prieš atvedimą trumpąja žinute šeimininkui siunčia informaciją.

Išmanioji veršiavimosi sistema tvirtinama prie gyvulio uodegos. Ji labai tiksliai ir aiškiai teikia informaciją. A. Rutkausko turima sistema bene vienintelė Lietuvoje

Dar prieš projektą „Atviros dienos kaime" gyvulininkystės specialistas ir Veterinarijos akademijos dėstytojas nemažai dėmesio skyrė ir visuomenei edukuoti. Limuzinų ūkyje jau lankėsi ne viena moksleivių grupė. Be to, įgyvendintas projektas „Saugus elgesys su galvijais". Arūnas išskiria tris svarbius dalykus, būtinus žinoti einant prie galvijų: turėti rankoje ką nors (ar iš popieriaus susuktą tūtą, ar šiaip lazdelę - ne mušti, bet apsaugai); nebėgti staiga; neskleisti neįprastų garsų (garsiai nerėkauti, netriukšmauti ir pan.).

Tomo Skaizgirio ūkis, plytintis Šakių r. Lukšių kaime, pasitiko su nauju 650 m² pastatu, kuriame netrukus įsikurs ir nedidelės administravimo patalpos, ir pakavimo cechas. Šalia tvarkoma ir įrenginėjama automobilių ir kitos technikos, krovininių mašinų privažiavimo aikštelė. Ūkis jau gyvuoja penktus metus. Pradėtas kurti nuo 2 ha vasarinių ir rudeninių avietynų, šiuo metu vartotojams siūlo įvairių daržovių: salotų, agurkų, krapų, česnakų, brokolių, svogūnų, moliūgų, žiedinių kopūstai, burokėlių ir kita. Daržovės užima apie 40 ha.

„Dirbam bandymų būdu, - juokauja ūkio savininkas Tomas (nuotraukoje kairėje). - Auginam kas mieliausia širdžiai ir ką labiausiai perka." Daugiausiai šviežių daržovių iškeliauja į Estiją, Latviją, dar šiek tiek - į Lietuvos parduotuves ir kitas prekybos vietas

Kaimo plėtros programos (KPP) paramą Skaizgirių ūkis gavo tik iš trečio karto. Pasinaudojus priemone „Pusiau natūrinis ūkininkavimas" įsigytas sodo purkštuvas ir aviečių prilaikymo sistema; priemone „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas" - traktorius, teleskopinis krautuvas, puspriekabė, purkštuvas ir daug kitų svarbių daržovėms sodinti ir auginti reikalingų priemonių.

Pats Tomas ne tik ūkininkauja, bet dar ir dirba vienos sėklomis prekiaujančios įmonės atstovu. Kaip pats teigia, įtakos atsirasti jo daržovių ūkiui turėjo ir noras išbandyti prekiaujamas sėklas, ir studijos tuometinėje Lietuvos veterinarijos akademijoje, ir studijų metais aplankytos šalys, kuriose dirbo daržininkystės srityje.

Projekte-iniciatyvoje „Atviros dienos kaime" dalyvauja, nes nori visuomenei perteikti savo žinias apie daržovių auginimą, paskatinti vartoti šviežias, naudojant tik biopreparatus užaugintas lietuviškas daržoves. Ateityje, tikisi jaunas vyras, tikrai bus galvojama ir apie perdirbimą.

Iš Lenkijos atsivežti žiedinių kopūstų daigeliai greičiausiai jau duoda derlių

Mindaugo ir Vitos Šlapkauskų vaisių ir uogų ūkį Kauno rajone žino nemažai kauniečių. Jų išaugintos ir perdirbtos produkcijos galima rasti ir kai kuriuose didžiuosiuose prekybos centruose. 11 ha plote auginamos avietės, gervuogės, braškės, obuoliai, kriaušės, vyšnios. Anot šeimininkės, paklausiausios kelerius pastaruosius metus yra avietės. Ūkyje vykdoma edukacinė programa „Uogų kelias". Taip pat yra įsitraukę į vaikų ugdymo įstaigose įgyvendinamą programą „Vaisiai mokykloms", mat jų auginama produkcija yra sertifikuojamas kaip Nacionalinis kokybės produktas.

„Siekti ekologiško produkto vardo gyvenant vienos didžiausių chemijos įmonės pašonėje būtų nelogiška", - realistiškai vertina situaciją Vita

Derant uogoms šeimininkai kviečia žmones atvažiuoti į ūkį ir savo rankomis prisiskinti gėrybių. Vita Šlapkauskienė teigia, kad perdirbimu pradėjo užsiimti tik todėl, kad reikėjo kažkaip realizuoti likusią neparduotą šviežią produkciją. Ūkininkai yra įsipareigoję kelioms kulinarijos gaminių įmonėms teikti šaldytas uogas.

Šlapkauskų vaisių ir uogų ūkio produkcija skirta įvairiausiems skoniams. Čia galima rasti ir uogienių, ir sirupų, ir sulčių, ir tyrių, ir dar ko tik širdis geidžia ir žiemą, ir vasarą

Iniciatyvoje „Atviros durys kaime" Šlapkauskai dalyvauja siekdami supažindinti visuomenę, plėsti akiratį ir skatinti rinktis Lietuvos laukų gėrybes.

MŪ inf.