Vilnius. Kas laukia ateities žemės ūkio, kokie iššūkiai turės būti įveikti, kaip prie viso to prisidės klimato kaita – atsakymų ieškota tarptautinio renginio „Taikos duona“ konferencijoje.

Vilniuje praėjusios savaitės pabaigoje susirinkę Lietuvos, Vokietijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Vengrijos politikai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai projekto „Taikos duona“ konferencijoje kalbėjo apie tai, kad būtent jaunimas yra žemės ūkio ateitis, tie, kurie ne tik palaikys gyvybę kaimo vietovėse, bet ir galės sėkmingai įveikti klimato kaitos iššūkius, tvariai ūkininkauti.

Konferencijoje kalbėjęs žemės ūkio ministras Andrius Palionis akcentavo, kad būtina užtikrinti tvaraus žemės ūkio plėtrą, atitinkančią aukščiausius aplinkosaugos standartus, tam reikalinga ir sąžininga konkurencinė aplinka tarp ES šalių ūkininkų. „Mūsų bendros vertybės ir sugebėjimas išgirsti vienas kitą yra labai svarbūs siekiant įveikti šiandienos iššūkius žemės ūkyje“, - vienybės svarbą akcentavo A. Palionis.

Atidarydamas konferenciją Žemės ūkio rūmų pirmininkas (ŽŪR) Arūnas Svitojus be kitų šiandienos iššūkių, priminė ir kartų kaitos problemą, ragindamas susitelkti į jaunimą, nes tai - investicija į rytojų. „Kas gi augins mums duoną rytoj?..“, - retoriškai klausė A. Svitojus, kviesdamas visus konferencijos dalyvius galvoti ne tik kas ūkininkaus rytoj, bet ir kaip tai turės būti daroma.

Atsakymo į tai šalių atstovai ieškojo darbo grupėse, kurių rezultatus apibendrinęs Asociacijos „Taikos duona“ vykdantysis direktorius Gibfrydas Šenkas (Gibfried Schenk) pabrėžė pagrindinę renginio žinią – žemės ūkis reikalauja taikos, nes tik turint taikią aplinką galima kokybiškai, atsakingai ir tvariai ūkininkauti.

Asociacijos „Taikos duona“ vykdantysis direktorius Gibfrydas Šenkas (Gibfried Schenk) kvietė diskutuoti, kaip užtikrinsime tvarią žemės ūkio gamybą klimato kaitos sąlygomis

Kalbėdamas apie darbo grupėse apibendrintas skirtingas šalių patirtis, jis išskyrė penkias esmines diskusijų temas. Visų pirma jis atkreipė dėmesį, kad žemės ūkiui būtinas mokslas ir technologijų naudojimas. „Žemės ūkis yra moderni industrija, paremta žiniomis, technologijomis, IT. Tiktai tuo naudojantis galime ūkininkauti tvariai. Mes privalome kiekvieną dieną išmokti vis daugiau“, - kalbėjo G. Šenkas.

Diskusijų dalyvių pasisakymuose skambėjo mintys, kad žemės ūkiui būtina gerinti savo įvaizdį, ne tik tam, kad pritrauktų kuo daugiau jaunimo į kaimą, bet ir apskritai suformuotų teigiamą opiniją tiek apie gyvenimą kaime, tiek apie ūkininkavimą kaip verslą ir gyvenimo būdą. Tokiai edukacijai verta pasitelkti įvairius kanalus, tarp jų – ir socialinius tinklus.

Konferencijoje dalyvavusi Latvijos jaunoji ūkininkė Lasma Lapina pasakojo, kad ji nuolat pildo savo instagram paskyrą (@lapainaa) ir savo nuotraukomis bando jaunimui ir ypač – gyvenantiems mieste – parodyti, kad jaunimas ir ūkininkavimas – suderinamos sąvokos. „Aš esu mergina, turiu ilgus nagus, bet galiu vairuoti traktorių“, - šypsojosi L. Lapina, pasakodama apie nuotraukas ir jų nešamą žinią savo paskyroje.

Jos pavyzdys – tarsi įrodymas, kad verta bent pabandyti naudotis įvairiais sklaidos apie žemės ūkį kanalais, o G. Šenkas visus ragino nepamiršti marketingo ir komunikacijos svarbos, teigdamas, kad visa tai gali padėti pritraukti naujus žmones, naują kartą į žemės ūkį.
Tiek jis, tiek vėliau „Taikos duonos“ dalyvius sveikinusi renginio globėja Vokietijos žemės ūkio ministrė Julija Kliokner (Julia Klöckner) siūlė, kad terminą „agriculture“ (ang. žemės ūkis) pakeistų naujadaras „agri-cool-ture“.

Forumo metu į aktualiausius žemės ūkio klausimus atsakymų ieškojo ne tik politikos, bet ir nevyriausybinio sektoriaus atstovai

Galiausiai savo apibendrinimo kalboje G. Šenkas pabrėžė ir finansavimo svarbą. „Politikai, mums reikalingas labai geras finansavimas (...) Darykite savo darbą, nes mums reikalinga gera ir stipri žemės ūkio politika“, - kalbėjo „Taikos duona“ vykdantysis direktorius.

Tai, kad kaimas nebus gyvas be jaunų žmonių, tikinčių savo ateitimi, investuojančių į žemę, į gyvenimą kaime, matančių ilgalaikę perspektyvą, apibendrindamas moderuotas pirmosios dalies diskusijas portalui manoukis.lt kalbėjo ir Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.

„Jauni žmonės imlūs naujovėms, jie keliauja, domisi, nebijo pakeisti nusistovėjusių praktikų, ieškodami naujų būdų geresniam, paprastesniam ūkininkavimui, atsisakant perteklinių dalykų. Tvarus ūkininkavimas ateina su žmonių atsinešamomis naujovėmis, pritaikomomis naujomis technologijomis“, - diskusijos akcentus dėliojo A. Gaižutis.

Tai, kad naujovės, išmanios technologijos, o tuo pačiu – ir tvarus ūkininkavimas į kaimą bei žemės ūkį ateina su naujais žmonėmis, akcentavo kone visų renginyje dalyvavusių šalių atstovai.

Vis dėlto žemės ūkio laukia ne tik kartų kaitos iššūkis. Konferencijoje kalbėjusi Slovėnijos žemės ūkio, miškų ir maisto ministrė Aleksandra Pivec priminė ir apsirūpinimo maistu, klimato kaitos, galiausiai – naujos finansinės perspektyvos ir „Brexit“ problemas.

Jos teigimu, žvelgiant į naują finansinę perspektyvą turi būti užtikrintas glaudus bendradarbiavimas, tvarumas ir tęstinumas. Šių temų nuošalyje nepaliko ir Vokietijos žemės ūkio ministrė. J. Kliokner. Ji pabrėžė ES bendrosios žemės ūkio politikos svarbą, užtikrinant tausų ūkininkavimą ir ūkių pajamų lygį, kartu pastebėdama, kad šiai politikai labai reikalingas ir visuomenės palaikymas.

Kasmet projektas suburia dvylikos šalių atstovus ne tik prisiminti taikos svarbą, bet ir ieškoti būdų tvariam ūkininkavimui

Vokietijos iniciatyva projektas „Taikos duona“ pradėtas minint Berlyno sienos 25-asias griuvimo metinės. Šios sienos teritorijoje, vadinamojoje  „mirties linijoje“, buvo išauginti rugiai, o jų sėklos vėliau pasėtos Centrinės ir Rytų Europos valstybėse, kurios įstojo į ES po 1989 metų. Projekto tikslas –  parodyti, jog taikos išsaugojimas pasaulyje yra tiesiogiai susijęs su tvaraus žemės ūkio plėtra.

Kasmet vienoje iš projekto valstybių vyksta ne tik forumas, kurio metu diskutuojama ES žemės ūkiui ir jo ateičiai aktualiomis temomis, bet ir kepama Taikos duona iš specialiai šiai progai užaugintų grūdų.

Šiemet Lietuvoje iškepta duona buvo pašventinta Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje, o renginio pabaigoje ją žemės ūkio ministras A. Palionis (dešinėje) ir ŽŪR pirmininkas A. Svitojus (kairėje) perdavė projektą 2020 m. tęsiančios šalies - Slovėnijos - žemės ūkio, miškų ir maisto ministrei A. Pivec ir  nevyriausybinio sektoriaus atstovui Tone Hrovat (antras kairėje).

A. Pivec kalbėjo, kad „Taikos duona” – ne tik galimybė kalbėti apie taiką šalyse, bet ir patirti harmoniją bei bendrumą.  „Slovėnija palaiko šią iniciatyvą ir priima „Taikos duonos“ iniciatyvas, siekiant skatinti tvarų ūkininkavimą. Džiugu, kad kitas susitikimas bus Slovėnijoje“, - sakė A. Pivec.

MŪ inf.