Basf 2024 04 09 A1 Basf 2024 04 09 m1
Renginiai
Tręšimo ypatumai Prancūzijoje: kviečiai azotu tręšiami iki 3 kartų

Kauno r. Su Lietuvos žemdirbiais tręšimo įžvalgomis, atliktų tyrimų rezultatais ir patirtimi per Lietuvos grūdų augintojų asociacijos „No-till“ grupės suorganizuotą seminarą „Tręšimo skirtumai tarp įprasto ir tausojančio ūkininkavimo: mitai ir realybė“ dalijosi nepriklausomas agronomas iš Prancūzijos Martin’as Rollet’as.

Specialistas nemažai dėmesio skyrė įvairių institucijų atliktų bandymų rezultatams ir tręšimo ypatumams Prancūzijoje aptarti.

Veiksmingesnės birios azoto trąšos

M. Rolletʼo teigimu, augalai geriau pasisavina birias azoto trąšas, skystų veiksmingumas mažesnis. Tarkime, kai kuriais atvejais kviečių derlius iš hektaro naudojant birias trąšas būna ir iki 0,5 t didesnis.

Bioversija m7 2024 03 29

„Skystos trąšos greičiau išgaruoja. Kuo sausesnė dirva, tuo daugiau išgaruoja, tuo daugiau nuostolių“, – aiškino agronomas.

Krūmijimosi fazėje kviečius tręšiant azotu, jo pasisavinama 40–50 proc., tad agronomas ūkininkams pataria kviečius azotu tręšti, kai jų varpos siekia 1 cm, mat tada galima pasiekti geresnių rezultatų (azoto pasisavinama 60–70 proc.).

Kaip teigė M. Rolletʼas, didelį trąšų kiekį augalai ilgiau absorbuoja (daugiau nei 20–30 dienų), o per tą laiką azotą sunaudoja mikroorganizmai arba jis išgaruoja. Tiesa, tai mažiau svarbu rapsams, mat jie azotą geba suvaldyti.

Prancūzijoje ūkininkai dažniausiai kviečius, kur potencialas mažesnis, azoto trąšomis tręšia 2 kartus, kur didesnis – 2–3 kartus.

„Jeigu pirmoje augalų fazėje daug tręšiama iš žiemos, gaunama didesnė biomasė, bet sumažėja šaknys. Jeigu iki kūlimo palyja, viskas gerai, jeigu ne – tokie augalai sausrai bus jautresni. Kai patręšiama per du kartus, išsivysto geresnis šaknynas, tad augalai būna atsparesni“, – pabrėžė agronomas.

Kelių Prancūzijos organizacijų atlikti bandymai parodė, kad azoto biostimuliatoriai iš esmės nepadidina augalų derlingumo.

Seminaro dalyviams pasiteiravus, ar atlikta sėklos apvėlimo biostimuliatoriais tyrimų, agronomas atsakė teigiamai, tačiau pabrėžė, kad poveikio tai beveik neturėjo.

Prancūzijoje dauguma ūkininkų po žiemos būtinai turi ištirti, kiek azoto liko dirvoje. Mat tyrimai rodo, kad vos 5 ha lauke azoto kiekis gali labai vyruoti – nuo 80 iki 180 kg/ha.

Tad šioje šalyje gana aktyviai naudojami azoto jutikliai. Po žiemos kas 2 savaites matuojamas azoto kiekis dirvoje ir taip stengiamasi sumažinti tręšimo normą. Tikslas – vienam hektarui sutaupyti 30 kg azoto.

Tarpiniai pasėliai nepadeda sutaupyti fosforo

Anot agronomo, tyrimai rodo, kad auginant kviečius fosforu tręšti verčiau pavasarį (prieš sėją) – taip pasiekiami geresni rezultatai. Tai pasiteisino su visais augalais.

Taip pat atlikta bandymų, siekiant ištirti, kokią įtaką fosforo atsipalaidavimui daro tarpiniai pasėliai, tačiau rezultatai naudos neparodė.

„Įtakos fosforo atsipalaidavimui tarpiniai pasėliai nedaro, tik padeda fiksuoti azotą“, – tikino  M. Rolletʼas ir pridūrė, kad tai reiškia, jog tarpiniai pasėliai nepadeda sumažinti naudojamų fosforo trąšų kiekio.

Kalbant apie kalį, Prancūzijoje jo poreikis rapsams pradeda augti kovo pradžioje. Pasak agronomo, jo šalyje jau dabar galima pamatyti pirmų žydinčių rapsų.

„Kaliu geriau tręšti pavasarį, nes tręšiant rudenį jis gali trukdyti augalams pasisavinti kalcį“, – priminė specialistas.

Anot jo, Prancūzijoje su liucernomis atlikti bandymai, siekiant išsiaiškinti, kokios kalio trąšos duoda geresnį rezultatą – kalio sulfatas ar kalio chloridas.

„Liucernoms reikia daug sieros, todėl efektyvesnis buvo kalio sulfatas. Jeigu augalams reikia mažiau sieros, galima naudoti kalio chloridą“, – aiškino agronomas.

Kalbėdamas apie tręšimą siera, M. Rolletʼas priminė, kad ji, kaip ir azotas, išsiplauna su vandeniu, todėl reikėtų prisiminti taisyklę – jeigu žiemą buvo daug kritulių, sieros pavasarį reikės daugiau, jei mažiau – tai ir sieros užteks mažiau.

Agronomas prasitarė, kad dažnai prekybininkai naudoja komercinį argumentą – esą labai svarbus kalcio ir magnio santykis dirvoje.

„Kiek atlikome bandymų, visi parodė, kad tas santykis dirvoje nelabai daro įtakos, svarbiausia, kad kalcio ir magnio būtų užtektinai“, – tikino M. Rolletʼas.

Mikroelementų mišiniai – ne visada geriausias pasirinkimas

M. Rolletʼo tikinimu, mikroelementų mišiniai ne visada yra tinkamiausias pasirinkimas, nes kartais tokiu būdu augalai gali būti patręšiami tuo, ko jiems galbūt net nereikia, arba patręšti per mažai tuo, kas iš tikrųjų reikalinga.

Tad ten jau 30 metų vadovaujamasi Prancūzijos žemės ūkio instituto pateikta lentele, kurioje nurodyta, kiek tam tikro mikroelemento reikia konkrečiam augalui.

Pavyzdžiui, lentelėje nurodyta, kad kviečiams vario krūmijimosi fazės pabaigoje reikia 300 g/l, o mangano nuo krūmijimosi iki pirmojo bamblio fazės – 500 g/l. Rapsams po žiemos atsinaujinus vegetacijai boro reikia 500 g/l, molibdeno rudenį arba po žiemos – 50 g/l. Miežiams iki krūmijimosi pabaigos reikia 300 g/l, mangano nuo krūmijimosi iki pirmojo bamblio fazės – 500 g/l.

Agronomas pabrėžė, kad glifosatas, jei jis purškiamas prieš sėją, gali trukdyti augalams pasisavinti mikroelementus. Todėl geriausia laikytis 10 dienų tarp purškimo ir sėjos, jei produktas purškiamas ant tankios augalų dangos.

„Geriausiai sojos išsivysto, kai tarpinis posėlis glifosatu sunaikinamas likus 14–21 dienai iki sėjos“, – pavyzdį pateikė M. Rolletʼas.

Šaltinis: manoūkis.lt inf.
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Ko tikitės iš šiųmečio pasėlių deklaravimo?
Visos apklausos