Plungė. Linų sėmenų išspaudos didina pieno primilžį – tai rodo tarpiniai bandomojo tyrimo šalies pieno ūkiuose rezultatai, tačiau išsamesnes išvadas daryti dar anksti.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) gyvulininkystės specialistai praėjusiais metais pradėjo ES remiamą gamybinį bandymą su ekstruduotų linų sėmenų išspaudomis pagal projektą „Mitybinių faktorių įtaka melžiamų karvių produkcijos didinimui, produkcijos kokybės gerinimui ir savikainos pokyčiui“.

Bandymas apima visą technologinį procesą nuo ganyklų tręšimo iki omega-3 rūgščių turinčių papildų naudojimo gyvulių šėrimui. Bandymai atliekami 10-yje pieno ūkių, jų tikslas – nustatyti ekstruduotų linų sėmenų išspaudų įtaką pieno primilžiui, jo sudėčiai, kokybei ir karvių sveikatingumui, įvertinti technologijos efektyvumą.

Bandymo rezultatai paaiškės jau  rudenį. Dabar apžvelgiami pirmieji tarpiniai rezultatai, jais nuolat dalijasi ir suburtos pasidalijimo patirtimi grupės penkiuose skirtinguose Lietuvos regionuose. „Šių grupių subūrimas tikrai pasiteisino. Kiek buvo susitikimų, visi buvo naudingi ir įdomūs, labai daug diskutuota“, - sakė LŽŪKT vyriausioji gyvulininkystės specialistė, projekto vadovė Daiva Gurauskienė.

LŽŪKT vyriausioji gyvulininkystės specialistė, projekto vadovė Daiva Gurauskienė Plungėje apžvelgė pirmuosius bandymų su ekstruduotų linų sėmenų išspaudomis rezultatus

Bandymai atliekami su prancūzų gamintojų, kurie specializuojasi presuotų linų sėmenų išspaudų gamyboje, produktu. Vykdant projektą ūkiuose atliekami karvių kraujo, pieno ir pašarų tyrimai, nuolat stebimas karvių sveikatingumas, apetitas, karvės išvaizda ir apsivaisinimas.

Apžvelgdama pirmuosius rezultatus, gautus Juliaus Martišiaus pieno ūkyje (Plungės r.), D. Gurauskienė teigė, kad į racioną įdedant linų sėmenų išspaudų primilžis didėja – tai parodė pirmieji tyrimai. „Mūsų tikslas yra įvertinti, ar šis priedas turi įtakos produktyvumui ir karvių sveikatingumui. Dešimtyje ūkių atliekamų parodomųjų tyrimų tarpiniai rezultatai yra skirtingi, bus įdomu palyginti juos pasibaigus bandymui“, - kalbėjo LŽŪKT specialistė.

Pasak jos, visų bandyme dalyvaujančių karvių plaukai labiau blizga, tai matosi plika akimi. Pirmąsias dvi dienas bandyme dalyvaujančios karvės atsargiai žiūrėjo į pašarus su naujuoju priedu, tačiau po to juos pradėjo ėsti labai noriai. Beje, viename ūkyje bandymas buvo pradėtas vėliau, nes karvės sirgo diarėja, bet pastebėta, kad pradėjusios ėsti pašarus su linų sėmenų išspaudomis jos sveiko greičiau. Bandomosios karvės mažiau reagavo į aplinkos ir mitybos sąlygų pasikeitimą negu kontrolinės.

Bandymo patirtimi Julius Martišius (kairėje) dalijosi su kitu Žemaitijos ūkininku Donatu Šleiniumi

Projekto vykdytojai teigia, kad trijų mėnesių bandymo J. Martišiaus ūkyje rezultatai rodo, jog bandomosios karvių grupės produktyvumas, palyginti su kontroline grupe, didėjo 16 procentų. Tačiau pieno sudėties ir kokybės tyrimai leidžia teigti, kad riebalų ir baltymų koncentracijai linų sėmenų išspaudos įtakos neturi. Laktozės kiekis atitiko fiziologines normas, bandomosios grupės piene laktozės kiekis, palyginti su kontroline grupe, didėjo labai nežymiai (0,09 proc.). Urėjos kiekis bandomosios grupės karvių piene, palyginti su kontroline, padidėjo 16 proc. Pagal tai galima vertinti, kad racionas buvo gerai subalansuotas. 

Pirminiai bandymai taip pat rodo, kad bandomosios grupės karvės per tą trijų mėnesių laikotarpį apsivaisino geriau.

LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis teigia, kad jeigu pieno primilžis su ekstruduotų linų sėmenų išspaudomis pašaruose didėja, tai apie sveikatingumą daryti kokias nors išvadas dar ankstoka.

„Gamybinis bandymas visada turi tam tikrų niuansų. Jam pasirinkome rimtus, stiprius, produktyvius ūkius. Kraujyje tyrėme pagrindinius fermentus, kurie parodo kepenų veiklą, nes kepenyse yra visų pagrindinių produktyvių karvių problemų pradžia. Bet išlaikyti sveikas kepenis, jeigu karvė duoda 11-12 tūkst. kg pieno, sudėtinga, nes racionas labai „įtemptas“. Todėl ir tyrėme tuos rodiklius, kurie rodo kepenų veiklą. Kadangi tiriamas priedas turi daug baltymų, žiūrėjome, ar jis turi įtakos pašarų baltymingumui ir tų baltymų įsisavinimui. Stebėjome, ar priedas sumažina uždegiminius procesus, kaip kinta kalcio ir fosforo kiekis kraujyje – ar daugėja mineralinių medžiagų, jeigu jau priedas, kaip teigia gamintojai, turi įtakos sveikatingumui“, - aiškino V. Gudaitis.  

LŽŪKT gyvulininkystės ekspertas Vytas Gudaitis tiria, kaip ekstruduotų linų sėmenų išspaudos veikia įvairius karvių sveikatingumo rodiklius

Bendrajam baltymui kraujo serume tiriamasis priedas didelės įtakos nedarė. Albuminas, kuris lemia imunitetą – taip pat, tačiau ir tai, kad priedas nedaro blogos įtakos, pasak LŽŪKT eksperto, irgi yra gerai. Bilirubino, parodančio kepenų veiklą, intoksikacijas, rodiklis buvo normalus tiek kontrolinėje, tiek bandomojoje grupėje ir prieš, ir po bandymo. „Atliekant bandymus tokio produktyvumo ūkiuose yra rizika ir pabloginti rodiklius. Šis priedas nepablogino, ir tai jau teigiamas dalykas“, - reziumavo V. Gudaitis.  

Lėtinį kepenų uždegimą parodantis fermentas kai kuriais atvejais sureagavo, tačiau normos nebuvo viršytos ir sakyti, kad taip sureaguota į priedą, negalima. Tai, pasak specialisto, parodys tolimesni tyrimai. Ūminį uždegimą rodantis fermentas buvo normalus, jam įtakos priedas nedarė.

Linų sėmenų išspaudos neveikė ir kalcio bei fosforo kiekio organizme, normalūs liko ir kraujo urėjos rodikliai.

Žemaitijos ūkininkai domėjosi įvairiais bandymo aspektais

Ūkininkai Konsultavimo tarnybos specialistų klausė, ar ekonomiškai apsimokėtų naudoti linų sėmenų išspaudas, vertinant tai, kad pieno primilžis didėja, tačiau baltymų ir riebalų kiekis net truputį mažėja? Tačiau kol kas atsakyti į šį klausimą negalima, nes bandymas dar nebaigtas.

MŪ inf.