Kėdainių r. UAB „Vaderstad“ surengė seminarą apie tiesioginę sėją, per kurį ūkininkai turėjo išskirtinę galimybę gauti praktinių patarimų ir susipažinti su Švedijos ūkininko patirtimi taikant šią technologiją savo ūkyje.

„Kad ir kaip dirbate žemę, negalite to daryti kenkdami derliui. (...) Norint, kad jis būtų geras, reikalingos žinios, patirtis, agronomija“, – seminaro pradžioje kalbėjo UAB „Väderstad“ generalinis direktorius Romas Naudžiūnas.

O kad žinios ūkininkams reikalingos, buvo akivaizdu – į salę, kurioje vyko seminaras, vos tilpo visi jo dalyviai.

„Derlius – tai karalius“, – sakė UAB „Väderstad“ generalinis direktorius Romas Naudžiūnas

Nauda atsveria iššūkius

Tiesioginė sėja – tai technologija, reikalaujanti ne tik žinių, bet ir sisteminio požiūrio, įsitikinęs „Väderstad“ atstovas Magnus’as Samuelsson’as (Magnusas Samuelsonas). Jis ūkininkams pasakojo, kaip įveikti tiesioginės sėjos iššūkius. 

„Nepaisant visų iššūkių, tinkamai taikoma tiesioginė sėja atveria naujų galimybių“, – įsitikinęs „Väderstad“ atstovas Magnus’as Samuelsson’as

„Taikant tiesioginę sėją svarbu žinoti, kaip tvarkytis su iššūkiais, kad jie kuo mažiau veiktų ūkio rezultatus. Juk prarandamas pagrindinis dalykas – žemės dirbimas, todėl reikia išmanyti ekonomiką. Jei žiūrėsite į tai tiesiog kaip į tiesioginę sėją, daug prarasite“, – pabrėžė pranešėjas.

M. Samuelsson’o teigimu, vienas didžiausių tiesioginės sėjos išbandymų – pereinamojo laikotarpio derliaus svyravimai. Mat pirmais metais gali pasireikšti azoto imobilizacija viršutiniame dirvos sluoksnyje, o pats perėjimas trukti nuo kelerių metų iki dešimtmečio, priklausomai nuo dirvožemio tipo. 

„Norint sumažinti pereinamojo laikotarpio nestabilių derlių riziką, svarbu žemę dirbti vis sekliau, palaipsniui mažinant dirbimo gylį, taip pat naudoti tarpinius pasėlius ir iš pradžių naujus metodus taikyti nedideliuose plotuose“, – patarė „Väderstad“ atstovas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad tiesioginės sėjos atveju sumažėja mikroporų, todėl dirva gali prasčiau įsisavinti drėgmę. M. Samuelsson’as tai spręsti siūlo auginant giliai besišaknijančius augalus, pavyzdžiui, liucernas, rapsus, dengiamuosius augalus. Tiesa, dengiamieji augalai dirvožemyje padaugina sliekų, kurie padeda jį išlaikyti sveiką. „Sliekai – tiesioginės sėjos sėkmės pagrindas“, – pridūrė pranešėjas.

M. Samuelsson’as aptarė minimalaus žemės dirbimo poveikį dirvožemiui, pateikdamas skenavimo nuotraukas. Kaip matyti, tradicinis žemės dirbimas sukuria daugiau makroporų, o minimalus – skatina bioporų susidarymą. Jis taip pat pabrėžė, kad sliekai ir augalų šaknys gerina dirvožemio struktūrą, o mažesnis žemės dirbimo intensyvumas reikalauja padidinti bioporų skaičių, siekiant išlaikyti derlių

Pasak M. Samuelsson’o, taikant tiesioginę sėją taip pat svarbu negailėti pinigų kokybiškoms traktorių padangoms ir jų slėgio reguliavimo sistemai, kad dirva būtų slegiama kuo mažiau. 

„Vaderstad“ atstovas išskyrė dar vieną tiesioginės sėjos problemą – netolygų augalinių liekanų paskirstymą. Siekiant ją sumažinti, jis rekomenduoja kasmet perkelti kombaino vėžes per pusę darbinio pločio. Tai ypač svarbu ir tam, kad laukuose nesiveistų šliužai ir pelės. Taip pat M. Samuelsson’as pabrėžia, kad svarbu taikyti sėjomainą, norint kovoti su piktžolėmis. 

„Nepaisant visų iššūkių, tinkamai taikoma tiesioginė sėja atveria naujų galimybių: išlaikomas derlius, sumažinamos išlaidos, sunaudojama mažiau degalų, gerinama dirvožemio struktūra“, – pabrėžė M. Samuelsson’as ir pridūrė, kad ši sistema gali padaryti ūkį atsparesnį klimato kaitai.

Švedijos ūkininko patirtis

Su seminaro dalyviais savo patirtimi dalijosi devintos kartos Švedijos ūkininkas Martin’as Krokstorp’as (Martinas Krokstorpas). Jis tiesioginę sėją išbandyti nusprendė 2016-aisiais, nors iki tol ūkyje, kuris veikia nuo 1742-ųjų, laukai buvo ariami. Smėlinguose priemoliuose vis sunkiau buvo pasiekti gerus rezultatus, pelnas mažėjo net naudojant derlingesnes augalų veisles, problemų kėlė klimato kaitos padariniai, o ir dirbti norėjosi mažiau. Tai ir paskatino ieškoti sprendimų.

„Supratau, kad esu įstrigęs rutinoje, tad pradėjau ieškoti būdų, kaip dirbti toliau. (...) Lankiausi pas ūkininkus Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Danijoje, kurie taiko tiesioginę sėją. Jie mane įkvėpė. Pas kai kuriuos netgi prastesnės sąlygos ūkininkauti nei pas mane, tad pagalvojau – jei gali jie, galiu ir aš“, – pradžią prisiminė ūkininkas.

Taip ir prasidėjo Martino kelias tiesioginės sėjos link. Žinoma, turėjo imtis pokyčių – pardavė dalį turėtų žemės ūkio mašinų, teko pirkti ir naujų. Viena jų – 8 m darbinio pločio noraginė sėjamoji Väderstad Seed Hawk. Tiesa, jis išbandė ir diskinę sėjamąją, tačiau ūkyje labiau pasiteisino noraginė, mat labiau išjudina dirvą, geriau paruošia sėklų guoliavietę, lengviau susitvarko su šiaudais. „Noragų trūkumai yra ir jų privalumai“, – teigė ūkininkas.

Taigi jis neabejoja, kad sprendimas taikyti tiesioginę sėją, nepaisant kilusių išbandymų, buvo teisingas – derlingumas stabilizavosi, o pastaraisiais metais, kaip pats sako, pavyko pasiekti geriausius rezultatus. Tai patvirtina ir 5 metų vidutinis augalų derlingumas: žieminių kviečių kūlė 8,5 t/ha, vasarinių avižų – 5,8 t/ha, vasarinių miežių – 6,3 t/ha, žieminių rapsų – 3,8 t/ha.

„Galvojau, kad po 5–7 metų grįšiu prie įprastos žemdirbystės, tačiau dabar neketinu to daryti, nes per tiek metų nieko nepraradau“, – tikina M. Krokstorps’as ir priduria, kad naujoves bandyti reikia tinkamomis sąlygomis.

Kalbėdamas apie tiesioginę sėją, ūkininkas Martin’as Krokstorp’as dalijosi patarimais ir grėsmėmis: „Nežiūrėkite į laukus, žiūrėkite į tai, kas juose!“

Ūkininkas nori kuo veiksmingiau kovoti su piktžolėmis, todėl taiko sėjomainą: pirmiausia augina vasarinius miežius, į juos įsėja nendrinių eraičinų, paskui du metus iš eilės augina nendrinius eraičinus, vėliau sėja žieminius rapsus ir lydinčius augalus, po jų augina žieminius kviečius ir dengiamuosius augalus, tada sėja vasarines avižas, o po jų vėl augina žieminius kviečius su dengiamaisiais augalais. Dengiamuosius augalus (baltuosius dobilus, paprastąsias trūkažoles (cikorijas), apynines liucernas) augina dėl jų teikiamos naudos.

Dengiamieji augalai ypač naudingi dirvožemiui. Jie padeda formuoti dirvožemio struktūrą, kaupti maistines medžiagas, yra palankūs apdulkintojams, suteikia maisto ir prieglobsčio laukinei gyvūnijai bei augmenijai, maitina mikorizę, konkuruoja su piktžolėmis ir turi alelopatinių pajėgumų. Be to, dengiamieji pasėliai padeda kaupti anglį ir prisideda prie maisto ciklo

„Visoms dirvoms reikia žemės dirbimo. Jei to neatliekame geležimi, turime tai padaryti šaknimis“, – kodėl sėja dengiamuosius augalus, išradingai atskleidė ūkininkas.

„Mes nepaveldėjome žemės iš savo tėvų, mes tik skolinamės ją iš savo vaikų“, – pridūrė M. Krokstorp’as, skatindamas ūkininkauti atsakingai ir dirvožemį prižiūrėti taip, kad jame būtų galima auginti sveikus pasėlius ateinančioms kartoms.

Svarbu tiksli sėja

Pasak „Väderstad“ atstovo M. Samuelsson’o, taikant tiesioginę sėją svarbu, kad sėklos būtų įterpiamos kuo tiksliau, mat tai lemia vienodą dygimą, stiprius augalus ir stabilų derlių. Väderstad Seed Hawk sėjamoji, kurią savo ūkyje naudoja ir ūkininkas Martin’as, išlaiko vienodą sėklų gylį mikrolygmeniu, nepriklausomai nuo paviršiaus nelygumų, nes gylio išlaikymo ratas rieda ant švarios, minkštos, paruoštos vagutės. Tai – vienas didžiausių šios mašinos privalumų.

Seed Hawk preciziškumo evoliucija – noragas su dviem peiliniais noragėliais vienodam sėjos gyliui ir geresniam sudygimui

Be to, naudojama mikrojuostelinio dirbimo technologija leidžia suderinti tiesioginės sėjos ir žemės dirbimo privalumus, užtikrinant gerą sudygimą net sunkiomis sąlygomis. „Vienodas sėklų gylis reiškia tolygius pasėlius ir mažesnę trąšų normą“, – paaiškino M. Samuelsson’as.

Kiekvienas sėjamosios noragas turi du peilinius noragėlius – trąšos įterpiamos per pirmąjį, atskirai nuo sėklų, bet pakankamai arti, kad galėtų greitai jas pasiekti. Antrasis noragėlis įpjauna sekliau ir dirvą įdirba ten, kur to labiausiai reikia. Toks kryptingas mikrojuostelinis žemės dirbimas sumažina derliaus svyravimo riziką ir saugo pasėlius nuo erozijos, dirvožemio pažeidimų. Taip pat yra galimybė papildomai naudoti priekinį diską, kuris leidžia lengvai įveikti net didelius augalinių likučių kiekius. 

Seed Hawk tiesioginės sėjos koncepcija leidžia pasiekti geresnių rezultatų: mikrojuostelinis žemės dirbimas užtikrina geresnį sėklų dygimą, optimalų želmenų pasirodymą ir padeda išvengti derliaus svyravimų

Taigi, nors iš pradžių gali kilti iššūkių dėl derliaus svyravimų ar dirvožemio struktūros pokyčių, tinkamai taikomi metodai leidžia išlaikyti derlingumą, sumažinti sąnaudas ir gerinti dirvos būklę. Žinoma, tam svarbi ir kokybiška technika, leidžianti tiesioginės sėjos privalumus išnaudoti efektyviausiai.