Akademija, Kauno r. Tiek mokslininkai, tiek verslininkai pripažįsta, kad šiuolaikiniame pasaulyje mokslo ir verslo poliai vis labiau artėja vieni prie kitų, nes žinios, inovacijos ir nauji produktai yra ateities garantas.

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademiją (VDU ŽŪA) ir šalies agroverslą sieja glaudūs partnerystės ryšiai – drauge įgyvendinami projektai, ieškoma inovatyvių sprendimų, kuriami nauji produktai ir paslaugos.

VDU balandžio 23 d. surengė mokslinę-praktinę konferenciją „Žemės ūkio mokslai verslui: iššūkiai ir galimybės“. Virtualios konferencijos, prie kurios prisijungė daugiau kaip 100 klausytojų, metu mokslininkai pristatė naujausius mokslo tyrimus bei rekomendacijas, kurios padėtų bioekonomikos srityje dirbančioms įmonėms, taip pat ir ūkininkams rasti naujų galimybių. Renginio metu kalbėta ir apie mokslo bei verslo partnerystei kylančius iššūkius bei galimus jų sprendimų būdus.

Per metus nuveiktus ŽŪA mokslo darbus pristačiusi Akademijos kanclerė, prof. dr. Astrida Miceikienė pabrėžė, kad dirbama labai plačiai, tematika įvairi, apimanti visą bioekonomikos sektorių. Pavyzdžiui, 2020 metais akademijoje buvo vykdomi net 106 įvairūs mokslo projektai, o bendra jų vertė siekė 8,35 mln. eurų.

O ateičiai numatomi dar ambicingesni Akademijos tikslai mokslo srityje. „Šiuolaikiniam žemės ūkiui keliami dideli uždaviniai, kurie ateina su naujomis ES strategijomis. O kartu su tuo ateina ir galimybės tiek žemės ūkiui, tiek ir šiame sektoriuje dirbančiam mokslui.

Verslo poreikių ir lūkesčių kreivė bendradarbiauti su žemės ūkio mokslais sparčiai šauna aukštyn. Pastaruoju metu pastebimas ypač didelis verslo poreikis praktikoje priimamus sprendimus grįsti mokslo argumentais, mokslinių tyrimų rezultatais bei mokslininkų sukurtomis rekomendacijomis“, – konferencijos dalyviams pristatydama iššūkius ir galimybes kalbėjo A. Miceikienė.

Pasak jos, gyvename didelių transformacijų laikotarpiu, kai naujos technologijos ir išradimai fizinį, skaitmeninį ir biologinį pasaulius sujungia žmoniją iš esmės pakeisiančiais būdais. Ketvirtoji pramonės revoliucija suteikia naujų galimybių tiek atskiriems asmenims, tiek bendruomenėms, sukuria naujų ekonominių, socialinių ir saviugdos galimybių, bet reikalauja visiškai naujų kompetencijų.

Konferencijos klausytojams VDU ŽŪA kanclerė pristatė naują idėją – Akademijoje planuojama steigti Bioekonomikos tyrimų institutą, kuriame ir būtų sujungtos visos šiame sektoriuje dirbančių mokslininkų pajėgos. „Tai bus mūsų vizitinė kortelė, nes mūsų tikslas – žengti koja kojon su verslo partneriais“, – pristatė A. Miceikienė.

Jau ir dabar didžiąją dalį mokslinių tyrimų VDU ŽŪA atlieka tarpdisciplininės mokslininkų komandos, kurių nariai – agronomijos, maisto, miškininkystės, ekologijos, inžinerijos, bioekonomikos, regionų plėtros skatinimo specialistai. Šių komandų tyrimai aprėpia įvairiausias sritis, pavyzdžiui, nuo kanapių pluošto pagaliukų valgomiesiems ledams iki telemetrinių duomenų.

Kaip teigė VDU Komunikacijos ir technologijų perdavimo centro vadovas Edvinas Samys, dabar mokslas ir verslas nebėra atskiri poliai, jie vis labiau artėja vieni prie kitų, nes šiuolaikiniame pasaulyje tai būtina. Jis supažindino su galimybėmis, kaip verslas gali bendradarbiauti su mokslu. Galima ne tik sudaryti sutartis dėl įvairių mokslo tyrimų, naujų produktų kūrimo, užsakyti įvairių laboratorijų paslaugų, galima naudotis universiteto sukurtais patentais. Be to, mokslo naujovių komercializavimas vyksta per atžalines įmones, per startuolius, veikia verslo inkubatoriai, klasteriai ir pan.

Tai, kad žemdirbiai neišsivers be mokslo ir konsultantų, akcentavo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plėtros padalinio vadovas Rimtautas Petraitis. Pasak jo, ateities žemės ūkio kryptis – tvarumas, o jo nepasieksime be inovacijų. Be to, labai svarbu žemdirbiams išaiškinti, ką konkrečiai jie galės daryti savo laukuose, fermose, ūkiuose, t.y. reikės padėti žemdirbiams sudėlioti aplinkai draugiškas technologijas.

„Skaitmeninio, išmanaus ūkio modelio sukūrimui reikia mokslo rekomendacijų ir atliktų tyrimų“, – sakė R. Petraitis.

Konferencijos metu ŽŪA mokslininkai pristatė labai įvairiose srityse vykdomų tyrimų temas ir jų rezultatus. Kalbėta apie priemones agroekosistemų ilgalaikiam tvarumui kintančio klimato sąlygomis užtikrinti, drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimą, biologiškai aktyvius junginius spalvotų bulvių stiebagumbiuose ir šilkmedžių lapuose, ozonuoto vandens panaudojimą morkų prekinio paruošimo technologijoje, inovatyvias veisimo technologijas mėsinių galvijų ir avių genetinei vertei didinti, trumpųjų maisto tiekimo grandinių organizavimo vertinimą, telematinių duomenų žemės ūkyje panaudojimo galimybes ir t.t.

Kaip pabrėžė ne vienas konferencijos pranešėjas, Lietuvos žemės ūkio sektoriaus ribos plečiasi. Šiandien tai – ne vien pirminė augalininkystės ir gyvulininkystės žaliavų gamyba, bet ir įvairūs su bioekonomika susiję verslai, kuriantys aukštos pridėtinės vertės produktus. O jų plėtrai būtinos naujovės, kurias įmanoma sukurti tik verslui ir mokslui aktyviai bendradarbiaujant.

Šie metai, kuomet startuoja naujas ES finansinis laikotarpis ir kuriamos būsimos paramos schemos, yra itin palankus momentas megzti naujus mokslo ir verslo kontaktus, generuoti naujas idėjas bei planuoti būsimus projektus, – reziumuota konferencijoje.

MŪ inf.