Akademija (Kauno r.). Klimato kaitos problema žemdirbiui kartais atrodo tokia tolima, kad nesusimąsto apie jos įtaką savo ūkio veiklos rezultatams, neigia, jog pavienio ūkio veikla prisideda prie besikeičiančio klimato.

Pavieniai dideli bei maži ūkiai sudaro žemdirbių visumą, todėl bendri pokyčiai priklauso nuo atskirų ūkių sprendimų, o šie - nuo požiūrio, veiklos planavimo trukmės, vertybių.

Aleksandro Stulginskio universitete vykusioje konferencijoje į klimato kaitos problemą mėginta žvelgti iš žemdirbio pozicijų, aiškintasi, kaip besikeičiantis klimatas gali padėti žemės ūkiui klestėti. Mokslininkai, Europos Parlamento nariai, ekspertai pristatė, su kokiais iššūkiais susiduria žemės ūkis dėl klimato pokyčių.

Konferencijos temos buvo aktualios įvairių sričių mokslininkams

Pasak Aleksandro Stulginskio universiteto rektoriaus prof. dr. Antano Maziliausko, klimato kaita ne tik meta iššūkius, bet ir suteikia naujų galimybių, pavyzdžiui, ne vien tausoti aplinką, bet ir prisidėti prie augančios žmonijos aprūpinimo maistu.

„Keičiantis klimatui Lietuvai bus geriau ar blogiau? Ar tai bus našta žemės ūkiui, ar galimybė? Niekas šiandien negali pateikti atsakymo, todėl svarstome, diskutuojame, mėgindami bendromis jėgomis nubrėžti ateities kelio gaires", - pradėdamas  konferenciją „Klimato kaita - iššūkis ar galimybė žemės ūkiui?" - kalbėjo A. Maziliauskas.

Suvokiame tik ekstremalius pokyčius

Europos Parlamento Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso grupės Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto koordinatorius vokietis Martinas Hoislingas (Martin Häusling) yra ekologinio ūkininkavimo šalininkas, pats turi ekologinį ūkį. Jo žodžiais, nuo indėlio į aplinkosaugą priklauso Europos Sąjungos pamatų tvirtumas.

Į klausimą, ką reiškia klimato kaita, kaip ją suprasti, M. Hoisling atsako, kad pasikeitus klimatui nė viena sistema negalės funkcionuoti taip, kaip iki šiol. Keisis visur absoliučiai viskas, tad būtent dėl pokyčių masto žmogui sudėtinga suvokti šią problemą.

„Paprastesni pavyzdžiai - sausros ir liepsnojantys miškai Portugalijoje, karščiai ir liūtys Vokietijoje; Lietuva - ne išimtis, ekstremalumų netrūksta. Ekstremalumus žmonės pastebi labiausiai. Klimato kaitos pasekmės didžiąja dalimi yra neigiamo pobūdžio, tad Šiaurės šalims nėra ko džiaugtis, jog klimatas šiltės, nes su šiluma ateis lig šio nežinomos problemos", - kalbėjo konferencijoje M. Hoislingas.

Europos Parlamento Žaliųjų/Europos laisvojo aljanso grupės Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto koordinatorius Martinas Hoislingas (Martin Häusling)

Europarlamentaras pristatė konferencijos dalyviams tyrimą, kuris atskleidė sojų pupelių įtaką klimato kaitai. Europos Sąjungoje kasmet sunaudojama 40 mln. tonų sojų pupelių, ES yra didžiausia jų importuotoja. Maždaug 80 proc. šio kiekio įsivežama iš Pietų Amerikos, kur sojų plantacijos plečiamos intensyviai kertant miškus.

Kirsti miškus ir vietoje jų auginti sojas bei gabenti jas į Europą ekonominiu požiūriu yra efektyvu, tačiau tai pažeidžia aplinkosaugos balansą, kurį atstatyti prireiks šimtmečių. Miškų naikinimas tiesiogiai prisideda prie klimato atšilimo.

Pasak M. Hoislingo, žemės ūkio sistemos tvarumas priklauso ir nuo to, ką žmonija vartoja maistui. Pavyzdžiui, Vokietijoje auga mėsos vartojimas, bet dėl intensyvios mėsos gamybos 18 proc. išauga dujų emisijos kiekis.

Sprendžiant tvarumo užtikrinimo problemą, būtina galvoti, kaip perskirstyti išteklius, pavyzdžiui, sojų pupelių atveju reikėtų sumažinti sojų produktų gamybą, daugiau auginti Europoje baltyminių (ankštinių) augalų, ieškoti, kuo pakeisti sojų produktus.

„Kai kalbame apie gyvulininkystę, pirmiausia reikėtų galvoti apie ganyklų išlaikymą, kad jos nevirstų ariama žeme, nes ganyklos atlieka anglies dioksido kaupyklų funkciją, lygiai kaip ir pelkės, štai kodėl jas irgi būtina saugoti", - pažymėjo M. Hoislingas.

Perspektyviausia  ir moderniausia gamybos forma, apsaugančia klimatą, jis įvardijo ekologinį ūkininkavimą, deja, daugelis žemdirbių dažniausiai renkasi tą kelią, kuris gali atnešti didesnį derlių ir greitesnį pelną, tačiau tik ekologinis ūkininkavimas, anot, europarlamentaro, kuria pažangią sistemą, orientuotą į ateitį, tad perėjimas prie tvaraus ūkininkavimo yra didžiausias šių dienų iššūkis.

Paryžiaus susitarimai vykdomi lėtai

Europarlamentaras Bronis Ropė priminė konferencijos dalyviams Paryžiaus klimato kaitos konferencijos susitarimus ir apžvelgė, kaip sekasi juos įgyvendinti.

Vienas svarbiausių Paryžiaus susitarimų, kurį pasirašė 180 valstybių, numato mažinti Žemės temperatūrą, kad bendras rodiklis būtų ne daugiau kaip 2 laipsniais didesnis, palyginti su ikipramoniniais laikais. Vėliau šį rodiklį reikėtų mažinti iki 1,5 laipsnio.

Paryžiaus susitarimą pasirašiusios šalys įsipareigojo mažinti išmetamo anglies dioksido kiekį, o vėliau pasiekti „nulinę teršalų ribą", kuri užtikrintų šiltnamio efekto įšaldymą.

Europarlamentaras Bronis Ropė – vienas iš konferencijos iniciatorių

Taip pat sutarta įkurti fondą, iš kurio būtų atlyginama šalims, labiausia nukentėjusioms nuo klimato pokyčių. Per 2020-2025 m. tam planuojama skirti 100 mlrd. JAV dolerių.

Pasak B. Ropės, tam, kad susitarimai būtų pradėti įgyvendinti, reikia, kad juos ratifikuotų 55 šalys, išleidžiančios į atmosferą 55 proc. visų teršalų. Šis procesas vyksta vangiai. Vasarą šį susitarimą buvo ratifikavusios vos 24 valstybės, kurioms visoms drauge teko vos 1 proc. taršos. Visai neseniai dokumentus ratifikavo JAV (tenka 18 proc. taršos) ir Kinija (21 proc.), tačiau lėtai juda reikalai Rusijoje (7 proc.), Japonijoje, Indijoje (po 4 proc.).

Paryžiaus planų įgyvendinimu trūksta nuoseklumo, pavyzdžiui, nenumatyti konkretūs priemonių įgyvendinimo terminai, neapibrėžtas aviacijos ir laivybos indėlis į aplinkos taršą.

Kaip žemdirbiai prisideda prie tvarumo

Apie žemdirbių indėlį mažinant klimato kaitą kalbėjo Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas, nurodęs, kad problema yra dvejopa: klimato kaitos stabdymas reikalauja mažinti gamybą, o žmonijos skaičiaus augimas reikalauja ją didinti. „Negalime rinktis tarp mirties iš bado ar mirties nuo klimato kaitos. Turime rasti gyvenimo kelią", - kalbėjo A. Stančikas.

Jis pateikė daugybę konkrečių priemonių, kaip žemdirbiai gali prisidėti it prisideda prie klimato kaitos mažinimo, pavyzdžiui, gyvulių raciono keitimas, gyvulių skaičiaus mažinimas didinant produktyvumą, gyvulių selekcijos keitimas gerinant kokybę ir sveikatingumą, inovatyvių gyvulių laikymo būdų taikymas, atliekų tvarkymas ir kt.

A. Stančikas kritikavo kai kurias ES pasiūlytas aplinkosaugos gerinimo priemones kaip visiškai neapgalvotas, pavyzdžiui, mėšlo tvarkymas galvijininkystės ūkiuose pagal Nitratų direktyvą. Anot ŽŪR pirmininko, tam, kad galvijų mėšlas būtų tinkamas paskleisti, jis turi būti skystas, rezervuaruose jį būtina skiesti vandeniu, o tai papildomas gamtos išteklių ir energijos naudojimas. Be to, tokiu būdu į žemę patenka tik dalis azoto, kita dalis - į aplinką. Jis suabejojo, ar dera su tvaraus ūkininkavimo samprata.

MŪ inf.