Kaunas. Antrąją specializuotą mėsinių galvijų parodą šiemet pasišovė savo valdose priimti Lazdijai - rugsėjo 8-9 d. ji vyks šio miesto hipodrome. Viena parodos organizatorių Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA) vykdo pažadą svarbiausią asociacijos metų renginį daryti tradiciniu.

Pirmoji specializuota mėsinių galvijų paroda praėjusį rudenį vyko „Vaja Farm" ūkyje (Anykščių r.) ir buvo labai gerai įvertinta tiek pačių augintojų ir specialistų, tiek lankytojų. O kadangi aukštos genetinės vertės galvijų šalyje daugėja, dėmesys veislininkystei didėja, ne mažesnės parodos sėkmės tikimasi ir šiemet.

Šių metų parodoje bus eksponuojama per 50 dešimties veislių mėsinių galvijų (pernai jų buvo 38). Iš viso Lietuvoje yra registruota 17 veislių (LMGAGA ūkiuose auginama 13), tad parodoje bus visų pagrindinių ir net egzotinių veislių galvijai.

Daugiausia parodoje bus tradicinių ir populiariausių veislių galvijų

Pasak LMGAGA direktorės Vilmos Živatkauskienės (nuotr. viršuje), kai kurių veislių, pavyzdžiui, belgų mėlynųjų, wagyu, šalyje yra tik vienas kitas galvijas, nedidelė šorthornų populiacija, tad augintojai jų nesiryžta vežti į parodas. „Tačiau pristatysime Lietuvoje naują egzotinę veislę - watusi. Tai iš Afrikos žemyno kilę archainiai galvijai, afrikiečių auginami dėl mėsos ir pieno. Watusi išskirtinis bruožas - didžiuliai įspūdingi ragai", - pasakojo V. Živatkauskienė.

Du „afrikiečius", kurie yra daugiau skirti akims paganyti, kaimo turizmui, o ne prekiniam ūkiui, įsigijo Prienų r. ūkininkas Kęstutis Kavaliauskas, sutikęs juos eksponuoti parodoje. Iš viso į Lietuvą iš Čekijos buvo atvežti 4 watusi galvijai, bet du iškart nupirko Rygos zoologijos sodas.

Širvintų r. ūkininkas Darius Šepkus, praėjusiais metais įsigijęs „krepšininkais" vadinamų aukštaūgių Kiano veislės galvijų, šiemet į parodą atveža apie 800 kg sveriantį dviejų metų bulių, kuris ūgiu jau gerokai lenkia savo šeimininką.

O daugiausia parodoje bus tradicinių ir populiariausių veislių galvijų. „Kai kam gali atrodyti, kad galbūt per daug dėmesio skiriama angusams ar aubrakams, bet mūsų idėja - kad į parodą atvykę profesionalūs užsienio vertintojai galėtų kuo daugiau pakomentuoti ir palyginti vienos veislės individų, kad augintojai galėtų geriau matyti ir suprasti gyvulio privalumus ir trūkumus, lygindamas su kitais. Aišku, į parodą bus atvežti patys geriausieji, tikimės, jie bus gerai įvertinti. Veislininkystė, užsienio šalių patirtis - svarbiausia parodos mintis", - apie veislininkystės svarbą ir dėmesį jai kalbėjo LMGAGA direktorė.

Parodoje bus demonstruojami angusai, kuriuos iš kelių ūkių (Aydino Zulfijevo, Remigijaus Urbanavičiaus) savo fermoje kartu su savais laikė Gintautas Migonis - jis atliko palyginamąjį penėjimą. Geriausius rezultatus pasiekę galvijai bus demonstruojami parodoje. „Įsivežame daug skirtingų šalių genetikos, susiformuoja skirtingi gyvulių tipai, tos pačios veislės gyvuliai gali būti visai nepanašūs, nes skirtingose šalyse yra skirtingos veisimo kryptys. Mūsų vizija - nustatyti populiariųjų veislių tipą, tinkamiausią auginti Lietuvos sąlygomis. Iki 2018 m. ASU turi būti atlikti palyginamieji veislių tyrimai, analizuosime duomenis ir apsispręsime, į ką turime orientuotis", - apie tolimesnius planus ir vizijas kalbėjo LMGAGA direktorė. 

Į parodą atvyksta patyrę aubrakų, limuzinų, šarolė galvijų vertintojai iš Prancūzijos ir Danijos, kurie vertins galvijus ir skaitys pranešimus parodos metu vyksiančioje tarptautinėje konferencijoje. Dvi parodos dienas vyks teoriniai ir praktiniai seminarai (gyvulių svėrimas, nagų tvarkymas ir kt.). Praėjusiais metais ūkininkai pageidavo daugiau šviečiamojo pobūdžio temų, pavyzdžiui, kaip prieiti prie galvijų, nepakenkiant ir gyvuliui, ir sau. „Tokių gyvulio psichologijos žinių labai trūksta, o jos yra būtinos, pradedant dirbti su mėsiniais galvijais. Apie tai iš dalies, savo pavyzdžiu, pasakos svečias iš Prancūzijos, ūkininkas ir aubrakų asociacijos atstovas Catays Herve. Tačiau šiuo atžvilgiu yra labai daug niuansų, tad ši tema bus tęsiama ir plačiau vystoma ir kitais metais. O šiemet daugiausia orientuojamės į gydymą, profilaktiką, priežiūrą. Veislininkystė ir šios temos bus pagrindinis parodos akcentas", - teigė V. Živatkauskienė.

Šeštadienį parodoje vyks veislių pristatymas-aukcionas. Aukciono tokioje parodoje norėtų daugelis ūkininkų, ir tai gali būti pirmasis žingsnis link to. Užsienio partneriams Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje LMGAGA išsiuntė eksponuojamų ir parduoti skirtų buliukų kilmės dokumentus su ilgesne istorija, tad tikisi sulaukti ir pirkėjų. V. Živatkauskienės žiniomis, parodoje žada lankytis ir Turkijos delegacija.

Surengti parodą Lazdijuose šio krašto galvijų augintojams mintis kilo dar per pirmąją parodą Anykščių šilelyje, vaizdingame „Vaja Farm" ūkyje. „Jie pasidžiaugė, kad Lazdijų rajone daug investuota į infrastruktūrą, tačiau visa tai per mažai išnaudojama, trūksta renginių, tad mėsinių galvijų paroda būtų puiki proga parodyti, ką turi sukūrę dzūkai, panaudoti turimą bazę tikslingai. Hipodromo infrastruktūra parodai tikrai tinkama", - sakė V. Živatkauskienė, pridūrusi, kad asociacija siekia eiti kuo daugiau į regionus, kad mėsinė galvijininkystė būtų kuo plačiau vystoma. O Lazdijai ir didžioji Dzūkijos dalis kaip tik ir yra tas kraštas, kurios žemių arti neverta, nes jos labiausiai tinkamos gyvuliams auginti.

Jeigu ne Lazdijai, parodą vėl siūlėsi priimti „Vaja Farm" ūkis, taip pat ir Šalčininkų r. ūkininkas A. Zulfijevas. V. Živatkauskienė tikisi, kad ateityje į konkursą rengti specializuotą parodą įsijungs ir Žemaitija, turinti daug stiprių ūkių.

Lėšų parodai surengti skyrė Žemės ūkio ministerija, tiesa, kiek mažiau negu praėjusiais metais, Lazdijų savivaldybė, kuri taip pat iš dalies finansuoja ir solidaus leidinio, skirto mėsinių galvijų augintojams, finansavimą, visada parodos organizatoriams padeda Žemės ūkio rūmai. Generalinis parodos rėmėjas - bendrovė EWA, antrus metus ją remia bendrovė „Dojus Agro", „Utenos mėsa" ir kitos įmonės. Parodai surengti asociacija turi tik apie mėnesį laiko, nes tik tuomet būna priimami visi finansiniai sprendimai. Taigi, LMGAGA taryba turėjo sparčiai suktis, priimdama sprendimus, o trys administracijos moterys - direktorė V. Živatkauskienė ir jos pagalbininkės Erika Ragauskienė bei Eglė Šileikytė - tiksliai ir greitai juos vykdyti.

Daugiausia darbo, rengiant parodą, atliko LMGAGA direktorė Vilma Živatkauskienė (viduryje) ir jos pagalbininkės Eglė Šileikytė (kairėje) bei Erika Ragauskienė

MŪ inf.