Šakiai. Šakių r. ūkininkai tiesiog užpylė klausimais į susitikimą su jais atvykusius politikus ir valstybinių įstaigų vadovus, taip pat vėliau prisijungusį žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną.

Tokį žemdirbių susitikimą su atsakingų institucijų vadovais surengė Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) kartu su Šakių r. ūkininkų sąjunga. Diskusijos vadžias savo rankose tvirtai laikė jaunieji rajono žemdirbių lyderiai – Ignas Duoba ir Darius Ufartas.

Atsakyti į rajono žemdirbių klausimus atvyko Aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT), Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) vadovai.

Tarsi žemdirbių užnugaris diskusijoje taip pat dalyvavo politikai – Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika ir šio komiteto narys Viktoras Pranckietis.

Į susitikimą su Šakių r. žemdirbiais atvyko žemdirbių organizacijų lyderiai, politikai, valstybinių įstaigų vadovai

Klausimai žemės ūkio ministrui

Teisinis aktas dėl tiesioginių sėjamųjų paramos neišbaigtas, jame daug dviprasmybių. Problemą galima išspręsti dviem būdais – koreguoti taisykles arba jas oficialiai išaiškinti, kaip tai daro VMI. Tai svarbu, nes šis teisės aktas liečia įsipareigojimų dydį ir jų laikotarpį. Buvusio viceministro Egidijaus Giedraičio atsakymas buvo niekinis, tad problema peradresuota I. Hofmanui.

I. Hofmanas. „Jeigu klausimo esmė – kaip ilgai ūkininkas, pasinaudojęs šia parama ir įsigijęs tiesioginę sėjamąją, turės laikytis įsipareigojimo sumažinti kuro naudojimą ūkyje, tai įsipareigojimas yra 5 metams. Teisės aktuose to nėra užfiksuota, bet jeigu manote, kad reikia, kažkokiu būdu parašysime tai juodu ant balto.

Kodėl Lietuvoje automobilinės priekabos neberegistruojamos kaip žemės ūkio?

I. Hofmanas. Priimtas nutarimas, kad negali būti dviejų registrų tai pačiai transporto priemonei. Todėl pagal kategorijas (tai svarbu) registruoja arba „Regitra“, arba Žemės ūkio mašinų registras. Diskutavome ministerijoje apie tai – jeigu išplėstume arba dubliuotume, tai būtų mums patiems šūvis į koją, nes priartėtume prie vieno registro. Ar tikrai ūkininkai norėtų, kad jų technikos registrą perimtų vienas subjektas, tarkime, „Regitra“? Manau, to nenorėtumėte.

Kodėl Lietuvoje nėra galimybės registruoti agrosunkvežimių, kurių maksimalus greitis iki 50 km/h, kaip žemės ūkio technikos? Jie labai pasiteisina trumpiems atstumams dėl pigesnės eksploatacijos.

I. Hofmanas. Tie sunkvežimiai, kurie turi sertifikavime atitiktį kaip žemės ūkio mašina, gali būti priregistruoti. Neturintiems reikia vertinimo, kad iš sunkvežimio juos galėtume registruoti kaip traktorių. Vis tik ieškosime ateityje būdų, kaip galėtume tai įteisinti, tik reikėtų žinoti poreikį tokios technikos registravimui.

Diskusijos vadžias savo rankose tvirtai laikė jaunieji rajono žemdirbių lyderiai – Ignas Duoba ir Darius Ufartas

Ar išliks tręšimo žurnalai? Nes gyvulininkystėms ūkiams tai yra spąstai.

I. Hofmanas. Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą žurnalas reikalingas. Tai sena Nitratų direktyva, ji gali būti peržiūrėta, bet tikėtis, kad ji bus lengvesnė ar atlaisvinta, sunku. Lietuvai gintis, kažkuo argumentuoti neturint žurnalų, būtų dar sunkiau. Galime kalbėti apie jų atsisakymą, kad tręšimo normos būtų perskaičiuojamos pagal gyvulius, hektarus, bet tuomet galime sukurti kitą problemą ir neturėti argumentų, kaip apginti Lietuvą, kad mėšlo turime nedaug ir tai ne mūsų problema, o šalių, kur yra labai intensyvi gyvulininkystė.  

Vieni sako, kad žurnalų nereikia, o tręšimo planų reikia, kiti teigia atvirkščiai – nuomonės skirtingos. Galbūt galėtume galvoti apie vieno iš jų – žurnalo arba plano – atsisakymą. Bet kai Lietuvai reikia apsiginti prieš auditą dėl Nitratų direktyvos, tai turint žurnalą yra gerokai lengviau, nes turime skaičius pagal faktą. Tad žiūrint iš ŽŪM pozicijos, tai yra geriau. Kaip jums geriau – turite spręsti patys ir rasti sprendimą, 60–80 proc. žemdirbių turi pasakyti, kad jiems tinka tręšimo planai, o žurnalo nereikia. Arba atvirkščiai. Nebent žemdirbių bendruomenė sugalvotų dar kažkokį būdą, kuris leistų įgyvendinti Nitratų direktyvos nuostatas neturint nei plano, nei žurnalo. Laukiame pasiūlymų.

V. Pranckietis. Tik ką pateikėte du normalius pasiūlymus – atsisakyti plano ir žurnalo. Nes mėšlas, planas ir žurnalas yra du atskiri dalykai. Nustokite vieną kartą bijoti kažkokių direktyvų, nes taip ir tampame biurokratais. Turime tęsti veiklą, kaip sakė Eimantas Pranauskas – yra deklaruoti hektarai ir gyvuliai, padaugink iš 40 kg per parą ir gausi visus rezultatus. O tręšimo planas ūkininkui reikalingas dėl to, kad jis teisingai panaudotų maisto medžiagas, tai jis ir susiskaičiuos. Bet čia kalbama apie formalų tręšimo planą, kuris nugula į stalčius, ir žurnalą, kurio reikia apsiginti nuo Europos biurokratų.“

K. Mažeika. Planai dabar yra reikalingi dėl tręšimo nuotekų dumblu, su kuriuo kai kurios šalys jau prisižaidė. Jeigu atsisakysime nuotekų dumblo, galėsime atsisakyti ir planų, ir žurnalų. Nes gyvulių Lietuvoje liko tik tiek, kad galime nieko nedaryti ir tręšimo normų mėšlu neviršysime.

Ar bus skiriama dėmesio mažiems ūkiams?

I. Hofmanas. Tikrai taip. Vyriausybės programoje jiems skiriamas didelis dėmesys. Laukiame jūsų pasiūlymų, kaip padėti jiems išlikti rinkoje. Mes irgi jau turime vieną pasiūlymą – nuo tam tikros tiesioginių išmokų sumos jas mažintume ir perskirstytume mažiems ir vidutiniams ūkiams. Pagalvokite. Neužtenka pasakyti, kad biurokratai kažką padarė ir sunaikino, reikia ir racionalių pasiūlymų. Kviečiu bendram darbui, išlaikant tarpusavio pagarbą, Ministerijos durys, skirtingai nei anksčiau, jums visada atviros.

Valstybės institucijoms – griežta žemdirbių kritika

Klausimų sulaukė ir aplinkos viceministras R. Krugelis, tačiau jis konkrečių atsakymų pateikti negalėjo.

Pasiteiravus, kodėl valstybė nekompensuoja patiriamų nuostolių dėl įvedamų veiklos apribojimų, dėl ko prarandamos pajamos, viceministras pastebėjo, kad „už vienus kompensuojama, už kitus gal ne, bet jeigu problemų dėl kompensacijų dydžio, apie tai reikia ir kalbėti.“

Jo manymu, ūkininkai patys geriau žino, ar visiškai išspręsta problema, kai ant kai kurių ariamosios žemės plotų buvo uždėtos natūralių pievų specialios naudojimo sąlygos. „1 900 ha buvo išbraukta iš tų pievų, o jeigu yra klaidų, reikia rašyti prašymą dėl natūralių pievų ir ganyklų žemėlapio keitimo Saugomų teritorijų tarnybai.“

Neseniai pareigas eiti pradėjęs aplinkos viceministras Ramūnas Krugelis jau susiduria su žemdirbių spaudimu

Sprendžiant vis didėjančią ūkinius gyvūnus pjaunančių vilkų problemą Aplinkos ministerija suteiks leidimus išimti probleminius vilkus ne medžioklės sezono metu.

Gana daug kritikos savo institucijos adresu išgirdo NŽT direktoriaus pavaduotoja Irina Urbonė. Išsakyti priekaištai dėl gyvų konsultacijų trūkumo, paslaugų kokybės.

Ūkininkai piktinosi dėl nekokybiškai parengtų valstybinės žemės projektų – būna, kad sklypai suprojektuojami net ant kelių, sankryžų, kuriuos vėliau matininkai atmeta, nors ūkininkams niekas negrąžina pinigų už projektus, taip pat klausė, kas prisiima atsakomybę dėl to.

„Žemėtvarkos projektų rengimo procese dalyvauja ne viena institucija, tai visų jų atsakomybė. Reikalauti konkrečios atsakomybės reikia iš tos, kuri pažeidžia teisės aktus“, – atsakė I. Urbonė.

Griežto vertinimo dėl kontroliuojančių inspektorių priekabumo, kompetencijos stokos NMA išsakė ir LŽŪBA prezidentas Eimantas Pranauskas. O ūkininkai klausė, kada numatomas biurokratų etatų mažinimas. Sutaupytus pinigus būtų galima skirti Lietuvos krašto gynybai.

„Aparato mažinimas vyksta – per dvejus metus nuo maždaug 850 etatų, liko 750, realiai dirbančių – 640. Vyks dar vienas etatų mažinimo etapas. O kontroliuojančias funkcijas atliekančių darbuotojų nuo 2016 m. sumažėjo dvigubai – nuo 160 iki 77“, – teigė NMA vadovas Fortunatas Dirginčius.

Dalį klausimų institucijų vadovai išsinešė namo kaip namų darbus, o aplinkos viceministras R. Krugelis informavo, kad visus žemės reikalus ketinama perduoti savivaldai.

Dar kartą priminė apie pavojingos ligos grėsmę

VMVT atstovas prof. Alvydas Malakauskas dar kartą visiems populiariai paaiškino, kaip saugotis nuo mėlynojo liežuvio ligos, nes dažniausiai infekcinių ligų plitimą lemia žmogiškasis faktorius, kaip atpažinti ligą. Aptarė ir galimus scenarijus, kas būtų, jeigu MLL pasiektų Lietuvos ūkius.

„Žinutė namo – ligos greičiausiai neišvengsime, tik negaliu pasakyti, rytoj, poryt, šią vasarą ar kitais metais. Šaltasis periodas dar saugo, bet atšilus mašalų skraidymo niekas nesukontroliuos. Tačiau daug kas yra ir pačių gyvulių laikytojų rankose – ligos patekimo į ūkius su gyvuliais ir transportu galima išvengti laikantis biosaugos reikalavimų ir visų taisyklių. Ir labai svarbu laiku įtarti ligą, apie ją pranešti, nes tai gali padėti sumažinti ekonominius nuostolius ir ligos plitimo toliau“, – įspėjo gyvulių laikytojus profesorius.