Kauno r. Per išplėstinį Lietuvos ūkininkų sąjungos posėdį aptarti svarbūs žemės ūkio sektoriaus klausimai. Ūkininkai aktyviai išreiškė savo nuogąstavimus dėl biurokratinės naštos mažinimo ir kitų svarbių klausimų.

Posėdžio pradžioje LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius pabrėžė, kad Vyriausybės programoje numatyti palankūs sprendimai žemės ūkio sektoriui, todėl svarbu žinoti, ką institucijos daro, kad kuo geriau juos atlieptų.

Tad ne be reikalo posėdyje dalyvavo Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA), Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT), Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovai, ministro pirmininko patarėjas, Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas, žemės ūkio ministras ir kiti Seimo nariai.

Visi siekia sumažinti administracinę naštą

Posėdyje dalyvavęs ministro pirmininko patarėjas žemės ūkio klausimais Vigilijus Jukna teigė, kad vienas pagrindinių Vyriausybės prioritetų – mažinti administracinę naštą.

„Įkurta administracinės tvarkos mažinimo komisija, kuriai vadovauja pats premjeras. Komisija sieks peržiūrėti perteklinius biurokratinius reikalavimus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos įvairiems projektams įgyvendinti, suteikiant daugiau pasitikėjimo ir pagalbos“, – tikino V. Jukna. Tiesa, tokią komisiją turės ir ŽŪM.

NMA vadovas Fortunatas Dirginčius pabrėžė, kad Agentūra irgi siekia mažinti administracinę naštą. Pavyzdžiui, nerizikingų projektų kontrolės laikotarpį sutrumpino nuo 5 iki 3 metų, tikrintojų skaičių sumažino nuo 160 iki 77, o gyvulių patikrų – trečdaliu.

Pasak F. Dirginčiaus, NMA siekia nustatyti konkrečią patikrų trukmę, kad ūkininkai galėtų tinkamai planuoti savo laiką, taip pat stengiasi atsižvelgti į žemdirbių prašymą informuoti juos ne tik apie neigiamus, bet ir apie teigiamus patikrų rezultatus.

Atliekamų patikrų skaičius sumažės ir Augalininkystės tarnyboje. VAT vadovas Jurij Kornijenko tikino, kad šiemet jų sumažės tūkstančiu, jis taip pat žadėjo, kad padaugės konsultacijų ir diskusijų su žemdirbiais.

KRK pirmininkas Kęstutis Mažeika teigė, kad ketinama rengti projektą, pagal kurį saulės elektrines be ribojimų įrengti būtų leidžiama tik nederlingiausioje žemėje. Be to, pasak jo, KRK sieks užtikrinti, kad kelių mokestis ūkininkams nebūtų taikomas derliaus nuėmimo laikotarpiu.

O štai žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas pateikė gerų žinių dėl deklaravimo taisyklių – jos jau ties finišo tiesiąja. Jis su savo komanda taip pat pristatė Starteginio plano pokyčius, kuriuos ūkininkai vertina palankiai.

Pasak I. Hofmano, vienas iš Ministerijos siekių – atsisakyti purškimų registravimo, ieškant kompromiso su bitininkais. Taip pat svarstoma apie galimybę peržiūrėti griežčiausią ES pesticidų registravimo tvarką, taikomą Lietuvoje ir Danijoje.

„Ministerija bus ne tik ta, kuri girdi, bet ir ta, kuri daro. Durys visada atvertos konstruktyviam ir atviram bendradarbiavimui“, – kalbėdamas apie žemdirbiams palankius sprendimus, žadėjo I. Hofmanas.

Ne tik kalbėti, bet ir daryti

Nors iš institucijų atstovų ūkininkus pasiekė geros žinios, ypač apie administracinės naštos mažinimą, tačiau per posėdį pasigirdo raginimų ne tik apie tai kalbėti, bet ir daugiau daryti.

Štai vienas ūkininkas pildė dokumentus gyvulininkystės sektoriaus finansavimui (1 500 Eur) gauti. Paraiškoje jo reikalavo nurodyti sutuoktinės, tėvų, vaikų, vaikaičių, senelių vardus, pavardes ir asmens kodus. Jis negalėjo suprasti, kodėl šiai mažai sumai taikomi tokie reikalavimai, tarsi pretenduotų į milijoninę paramą.

NMA vadovo tikinimu, šis klausimas sprendžiamas, bet kol nepakeistos Įgyvendinimo taisyklės, tol pereiškėjų bus reikalaujama šią informaciją pateikti.

Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas  Mindaugas Petkevičius atkreipė dėmesį į kitą problemą: „Kalbame apie administracinės naštos mažinimą, bet reikalaujama apie panaudotą mėšlą ir srutas pranešti du kartus, o apie tręšiamuosius ir augalų apsaugos produktus užtenka pranešti tik vieną kartą. Be to, iki 10 ha duomenis galima pildyti PPIS ir popieriuje (popieriniame mėšlo ir srutų naudojimo žurnale, – red. past.), o virš 10 ha – tik PPIS sistemoje. Bent jau palengvinkite šią tvarką taip, kad visi galėtų pildyti popierinį variantą.“

Žemės ūkio ministerijos atstovai informavo, kad šiuo metu keičiamas Mėšlo ir srutų tvarkymo aprašas, numatant galimybę pranešti apie mėšlo ir srutų panaudojimą vieną kartą per metus. O štai dėl 10 ha ribos ūkininkams pasiūlyta teikti pastabas, kai projektas bus įkeltas į Teisės aktų informacinę sistemą.

Diskusijų sūkuryje – mėšlas

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, LŪS vicepirmininkė Zita Dargienė atkreipė dėmesį į perteklinį teisinį reguliavimą, susijusį su mėšlu.

Z. Dargienė taip pat teiravosi žemės ūkio ministro, kodėl tręšimo planai dabar privalomi tiems, kurie didesniame nei 30 ha plote tręšia mėšlu ir tręšiamaisiais produktais, ir ragino 30 ha ribos atsisakyti, kaip kad apie tai buvo kalbėta anksčiau. Be to, pasak jos, NMA realiai netikrina, kiek ūkis panaudoja mėšlo, o vertina tik dokumentus.

„Galima grįžti prie diskusijų dėl paties plano turinio ir jo supaprastinimo, atsisakyti tik žurnalo arba tik plano, (...) tačiau abiejų atsisakyti negalime – to neleidžia Nitratų direktyva“, – sakė ministras I. Hofmanas, 30 ha ribą pavadinęs kompromisiniu variantu.

Kadangi šis klausimas ūkininkams itin svarbus, LŪS pirmininkas R. Juknevičius Ministerijos paprašė prie jo dar grįžti. Mat, pasak jo, be realios kontrolės tokie reikalavimai tampa tik biurokratine našta.

Į šį klausimą žvelgti plačiau Miniteriją ragino LŪS vicepirmininkas Gedas Špakauskas, kuris svarstė, kad galbūt būtų galima skatinti ūkininkus savanoriškai rengti planus, gal netgi sukurti tam ekoschemą. Be to, pasak jo, kai kur tręšimo plano metodika jau pasenusi, tad ją reikėtų peržiūrėti ir supaprastinti.

O štai Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas pasiūlė apsvarstyti galimybę atsisakyti tręšimo žurnalų. Jo teigimu, šių dokumentų pildymas yra našta visiems žemės ūkio sektoriams.

Klausimų netrūko

Posėdyje dalyvavę ūkininkai aktyviai uždavė klausimų institucijų atstovams. Vienas jų – dėl liucernų auginimo dalyvaujant augalų kaitoje. Dabar jų negalima sėti daugiau nei 20 proc., nors šį procentą buvo prašyta padidinti iki 50 proc. Būtent ši riba buvo įtraukta ir į teisės akto projektą.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus patarėja Rolana Miknevičienė patvirtino, kad iš pradžių teisės akto projekte buvo numatyta 50 proc. riba, tačiau, pasak jos, įvertinus augalų kaitos priemonės principą, priimtas sprendimas palikti 20 proc.

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Z. Dargienė atkreipė dėmesį į dar vieną aktualų klausimą gyvulininkystės ūkiams – dalyvaujant ekoschemoje „Gyvūnų gerovė“ ir norint gauti išmoką, gyvulius lauke galima ganyti tik nuo gegužės 15 d. Tai ūkininkams nepalanku, nes supirkėjai iš anksto žino, kada rudenį prasidės gyvulių pardavimas.

ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė paaiškino, kad ši data susieta su pasėlių deklaravimo terminu. Ji teiravosi, ar tiktų siūlymas gyvulius ganyti nuo tos dienos, kai ūkininkas deklaruoja pasėlius, tačiau žemdirbiai teigė norintys patys laisvai pasirinkti ganymo pradžios datą, kaip buvo ir anksčiau.

Per posėdį iškeltas ir daugiamečių pievų klausimas. LŪS Plungės skyriaus pirmininkas Marijus Kaktys teiravosi ministro, ar ši problema jau išspręsta ir ar ji gali vėl atsinaujinti ateityje.

„Kol kas šios problemos nėra, gaisras užgesintas. Tačiau jei pievos bus ariamos labai intensyviai, ši problema gali vėl atsirasti“, – atsakė ministras I. Hofmanas.

Ūkininkai institucijų atstovų taip pat teiravosi dėl galimybės suvienodinti augalų apsaugos produktų etiketes, skystų trąšų naudojimo karstiniuose regionuose ir kitų svarbių klausimų.