Akademija (Kauno r.). Lietuvos pieno gamintojų asociacija tarybos posėdyje prie sienos dėl ligų grėsmės rėmė Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, taip pat klausimais apipylė ką tik pareigas pradėjusį eiti žemės ūkio viceministrą.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis į tarybos posėdį su VMVT diskutuojant apie snukio ir nagų, mėlynojo liežuvio ligas pasikvietė ir rimtą politikų bei mokslininkų pagalbą: Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Kęstutį Mažeiką, premjero patarėją prof. Vigilijų Jukną, naująjį žemės ūkio viceministrą Andrių Palionį, žemės ūkio ministro patarėją Genadijų Vorobjovą, LSMU Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto dekaną prof. Rolandą Stankevičių.

Posėdyje LPGA prezidentas turėjo ir nemažą ūkininkų užnugarį.

Diskutuojant dėl ligų daugiausia kritikos strėlių skriejo į VMVT pusę, o štai su žemės ūkio politikos formuotojais pieno gamintojai, regis, daugeliu klausimų bent jau kol kas sutaria. Ir nors šiuo metu pieno supirkimo kainos geros, tai negarantuoja ramaus gyvenimo.

LPGA tarybos posėdyje dalyvavo (nuotr. iš kairės) ir ūkininkas Tomas Raudonius, LSMU Veterinarijos akademijos Veterinarijos fakulteto dekanas prof. Rolandas Stankevičius, Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Kęstutis Mažeika

Ligų grėsmės akivaizdoje – nerimas ir priekaištai

VMVT Gyvūnų sveikatingumo skyriaus vedėjas Egidijus Mecelis teigė, kad užkrečiamųjų ligų situacija Europoje nėra palanki.

Pateikęs informaciją apie snukio ir nagų bei mėlynojo liežuvio ligas, jis akcentavo, kaip nuo jų reikia saugotis. Pirmiausia – tai griežti biosaugos reikalavimai, dezinfekcija, svarbu neleisti į tvartus žmonių, kurie gali atneši užkratą iš kitur.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas išreiškė nerimą, kad numatytų kompensacijų ūkininkai gali ir negauti, nes viskas popieriuose atrodo gražiai, kol neištinka nelaimė. Paukščių laikytojai jau susidūrė su itin pavojingu ir labai užkrečiamu paukščių gripu.

Seimo KRK pirmininkas Kęstutis Mažeika išsakė kritikos VMTV, nes pasigenda sprendimų, o ne tik pažadų ką nors daryti.

Visi akcentavo būtinybę kuo plačiau skleisti žinią apie gresiančius pavojus, informuoti ūkininkus, asociacijas. E. Mecelis teigė, kad tai daroma, kalbama su privačiais veterinarijos gydytojais, aiškinama, ką jie turi daryti ir kaip informuoti gyvulių laikytojus. Informacija skelbiama ir VMVT portale.

Vis dėlto E. Mecelio žodžiai nelabai įtikino posėdžio dalyvius. Prof. R. Stankevičius klausė, ar ūkininkams tapo ramiau po šių kalbų, bet Nerijus Narauskas atsakė: „Aiškumo neturiu.“

Viceministras A. Palionis informavo, kad Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) formuojama iš įvairių sričių atstovų sudaryta darbo grupė, kuri spręs, ką daryti, jeigu kuri nors liga pasieks šalies ūkius.

Reikia didesnio finansavimo pieno ūkių modernizavimui

LPGA Žemės ūkio ministerijai pateikė siūlymus, kaip įgyvendinant XIX Vyriausybės programą iš esmės pagerinti padėtį Lietuvos pieno sektoriuje.

Pirmiausia, J. Vilionio įsitikinimu, būtina Vyriausybės programos įgyvendinimo veiksmų plane numatyti reikšmingą finansavimą investicijoms į pieno ūkių modernizavimą, ateinančių ketverių metų laikotarpiu tam būtina skirti ne mažiau nei 300 mln. eurų.

Taip pat turi būti parengtos paprastesnės investicinių projektų taisyklės, suteikiamas ne mažesnis nei 50 proc. finansavimo intensyvumas, o jauniesiems ūkininkams – net iki 75 procentų.

LPGA prezidentas Jonas Vilionis nuolat ieško būdų, kaip spręsti sektoriaus problemas

Viceministras A. Palionis sakė, kad Ministerija pritaria didesniam finansavimo intensyvumui ir jau paprašė Vyriausybės 390 mln. Eur paramai gyvulininkystės ūkių investicijoms didinti.

Apie problemas statant naujas fermas jau rašyta ne kartą, problema – itin aštri ir skausminga. Todėl statantiems karvių fermas būtina supaprastinti aplinkos vertinimo kriterijus ir pradėti praktikoje taikyti parengtus tipinius tvartų projektus. J. Vilionis jau ne vienus metus kalba, kaip svarbu sudaryti palankias sąlygas pieno ūkio fermos projektui parengti ir derinti, kad procesas užtruktų ne ilgiau nei 6 mėnesius.

A. Palionis pritaria ir šiam reikalavimui, žada bendradarbiauti su Aplinkos ministerija dėl procedūrų supaprastinimo.

Siekiant gerinti karvių produktyvumą ir didinti ūkio pajamas, LPGA įsitikinusi, kad būtina kompensuoti pieninių veislių telyčių įsigijimo išlaidas ir pieninių karvių veislės seksuotos spermos įsigijimo išlaidas. Tai padėtų didinti produktyvumą, gerintų veislinį darbą, kartu leistų uždirbti iš telyčių pardavimo.

Diskutuojant apie įgyvendinamų projektų palūkanų kompensavimą, A. Palionis apgailestavo, kad Žemės ūkio paskolų garantijų fondui (ŽŪPGF) atsidūrus po Nacionalinio plėtros banko (ILTE) sparnu, visi procesai vyksta lėčiau.

„Galimybės nuo 2020 m., kai buvo ŽŪPGF, dabar skiriasi kaip diena ir naktis“, – pripažįsta viceministras, pridūręs, kad dėl to labai pabrango paskolų administravimas, o valstybės įmonė uždirba iš tų pačių valstybės pinigų.

„Su premjeru jau kalbėjome, kad reikia peržiūrėti ILTE apetitą“, – sakė A. Palionis.

Viceministras išgirdo pienininkų problemas

J. Vilionis Vyriausybę bando įtikinti, kad ypač svarbu mažinti žemės ūkio subjektams užkrautą biurokratinę ir administracinę naštą. Ūkininkas Albertas Brazas pasakojo beveik kaip anekdotą situaciją dėl neva susietumo su jo žmonos sūnumi.

„Tikrintojų pateiktose išvadose blogai net tai, kad abu esame LŪS nariai ir pieną tiekiame „Pienui LT“. Jaunas ūkininkas gavo 4 lapus su grasinimais, reikalavimais grąžinti paramą, nors bent pusė ten surašytų duomenų yra neteisingi“, – piktinosi Kelmės r. ūkininkas.

Viceministras, kuriam taip pat kyla nemažai abejonių dėl susietumo taisyklių, pažadėjo įsigilinti į šią situaciją.

Naujasis žemės ūkio viceministras Andrius Palionis atidžiai išklausė pieno gamintojų

Dar vienas pienininkų reikalavimas Vyriausybei – ūkininkams taikoma mokestinė bazė neturi keistis, negali atsirasti naujų ar didėti esami mokesčiai. A. Palionio teigimu, nors Vyriausybė negali užtikrinti stabilių pajamų, pavyzdžiui, pieno kainos, tačiau sieks stabilumo dėl mokesčių. Jau vyksta diskusija dėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kurį turi susimokėti net nuostolingai metus baigęs ūkis, jeigu nori išsaugoti stažą ir gautų pensiją.

„Įvedus NPD gaunančiam minimalią algą samdomam darbuotojui GPM nereikia mokėti, o kodėl ūkininkui reikia? Bandysime tai pakeisti“, – stebėjosi ir žadėjo A. Palionis.

Vadinamasis Pieno įstatymas jau metų metus kursto aistras, tačiau niekaip nepakoreguojamas taip, kad atitiktų pienininkų interesus. „Siekiant sąžiningo kainos pasiskirstymo pieno kainų grandinėje, įstatymas turi reguliuoti visas pieno gamybos grandis nuo pieno gamintojo, supirkėjo, perdirbėjo iki produktų pardavėjų. Taip pat įstatyme kainų reguliavimas turi remtis ir pieno gamybos savikainos skaičiavimais“, – teigė J. Vilionis.

Pasak A. Palionio, numatoma daug priemonių tam spręsti, viena jų – Maisto taryba. Ir Vyriausybės plane numatyta tobulinti sutartinių santykių reglamentavimą. Pieno įstatymas, pažadėjo viceministras, bus tobulinamas, yra noras įtraukti ir prekybininkus, ir valstybę, kuri gali spręsti, ar taikyti lengvatinį PVM kai kurioms maisto grupėms.

Pieno ūkius, kurie nori nutraukti gamybą ir likviduotis, valstybė turėtų išpirkti ir sudaryti sąlygas jauniesiems ūkininkams iš valstybės išsipirkti per ilgesnį laiką. Tokiu būdu ūkiai išliktų neišdraskyti, pilnai veikiantys, o juos įsigiję jaunieji ūkininkai išvengtų ilgų ir brangiai kainuojančių derinimo, leidimų gavimo, statybų, bandų veisimo ir auginimo procesų – įsigiję pilnai veikiantį ūkį, jie galėtų tuoj pat pradėti gamybą.

„Ministerija tam pritaria, tai turi galioti ne tik pieno ūkiams, bet visiems žemės ūkio sektoriams“, – pabrėžė viceministras.  

Tarp kitų LPGA siūlymų, kurie turėtų pagyvinti pieno sektorių, yra pageidavimas palengvinti žemės įsigijimą ir suteikti kreditą iki 50 metų jauniesiems ūkininkams, kurie nori statyti pieno fermas; nedelsiant atstatyti nuo 2023 m. pieno gamintojams nebemokamą Pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą, pakoregavus referencinius dydžius; dar kartą raginama tiesiogines išmokas mokėti tik tiems ūkiams, kurie užsiima pirminės žemės ūkio produkcijos gamyba.

Diskutuojant dėl pastarojo klausimo viceministras svarstė, ar po to, jeigu sumažės deklaruojamų daugiamečių pievų, „klausimas neatsisuks prieš jus pačius?“ Tad siūlė neskubėti ir plačiau padiskutuoti.

Taip pat rekomenduojama numatyti 40 mln. Eur. paramą investicijoms pripažintiems žemės ūkio pieno kooperatyvams bei naujai planuojantiems vykdyti pieno perdirbimą ir planuojantiems vykdyti pieno perdirbimo plėtrą, siekiant sustiprinti vaidmenį rinkoje.

Ūkininkas Egidijus Gečas pastebėjo, kad kooperacijos labai reikia ir paslaugoms. Pavyzdžiui, turintis 70 ha ir 300 karvių negalėtų įsigyti smulkintuvo, nes NMA nepraleistų, o tai labai reikalinga technika pašarų gamybai.

Vos 7-ą dieną dirbantis A. Palionis žadėjo įsigilinti ir į šią problemą. Siekiant stiprinti kooperaciją bus peržiūrimas Strateginis planas, kuriam gali būti papildomai numatyta apie 30 mln. Eur. visai gyvulininkystei, ne tik pieno sektoriui. Bet tam papildomai reikės ir nacionalinio biudžeto lėšų, taigi, laukia nelengvos derybos su Vyriausybe.

Savo reikalavimus pieno gamintojai turės galimybę pateikti kitą savaitę ir susitikime su premjeru Gintautu Palucku.