Vilnius. Po pertraukos Seimo Kaimo reikalų komitetui grįžus prie vadinamojo Pieno įstatymo, didelio proveržio nėra – projektas rengėjams grąžintas tobulinti.

Pieno supirkimo kainų klausimas keltas žemdirbių protestuose, tai, kad pieno sektoriaus padėtis bloga ir tai yra vis dar neišspręsta problema, konstatuota ir praėjusią savaitę vykusiame žemdirbių atstovų, premjerės, žemės ūkio ir aplinkos ministrų susitikime. 

Kaip vienas iš sprendinių įvardytas Ūkio subjektų, perkančių ir parduodančių žalią pieną, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas. Žadėta, kad po ekspertinio vertinimo prie jo bus grįžta Seimo pavasario sesijoje. Taip ir padaryta, vis dėlto įstatymo projektas grąžintas tobulinti.

Pasak parlamentinio Kaimo reikalų komiteto posėdyje kalbėjusio žemės ūkio viceministro Vytauto Abukausko, šiuo įstatymu siekiama apsaugoti pieno gamintojus nuo nesąžiningų supirkėjų veiksmų, įnešti daugiau aiškumo nustatant priedus ir priemokas, nustatyti, kad visos supirkimo sąlygos būtų aptartos, patvirtintos rašytine sutartimi iki pradedant supirkti pieną.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis teigė, kad jo nuomonė dėl įstatymo iš principo nesikeičia, o ir paskutinis variantas su socialiniais partneriais ar bent jau Asociacija nesuderintas.

Jo teigimu, šis projektas labai nuo buvusiojo nesiskiria. „Jei iš šio rato dingsta prekybininkai ir valstybė su savo PVM, tai kokia čia partnerystė ir koks gali būti rezultatas?.. Jo nebus. Seniai sakome, prie to linksta ir visa Europa, reikia eiti link kokio nors kainų reguliavimo, įtraukiant prekybininkus ir valstybę“, – konstatavo J. Sviderskis.

Optimizmo nebuvo ir Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacijos prezidentės Renatos Vilimienės kalboje. Anot jos, tokios apimties ir tokio turinio įstatymas jų Asociacijos negelbėja.

„Panaikintos grupės, bet, deja, neparašyta, kad jos draudžiamos. Vadinasi, galimos. Su tokiu įstatymo turiniu ir pobūdžiu Ministerija tik užsidės pliusiuką, kad jis yra. Bet jis neveiks“, – sakė R. Vilimienė.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis priminė, kad iki šiol įstatyme buvo gamintojų grupės, taip pat numatyta, kiek galima mažinti pagrindinę pieno kainą, tačiau, anot jo, perdirbėjai sugalvojo priedus.

„Dabar nori sukeisti – kainos nereguliuos, bet reguliuos priedus. Tai koks čia skirtumas? (...) Jeigu to pyrago negalime dalytis, tai jis nereikalingas“, – sakė J. Vilionis.

Tai, kad siūlomas projektas galimai nesprendžia maisto tiekimo grandinės sureguliavimo, kalbėjo ir Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Lobistų kontoros „Vento nuovo“ lobistas Šarūnas Frolenko, atstovaujantis kelioms pieno perdirbėjų bendrovėms, teigė, kad perdirbėjai tokiam įstatymo projektui taip pat nepritaria. „Manome, kad šis įstatymas nekeičia situacijos. Įstatymo sprendžiamos problemos (...) yra sukurtos buvusio įstatymo.

Kad ir kaip būtų, kainas reguliuoja rinka. Valstybė gali bandyti įsikišti, bet tai nepakeis esminių principų: jei yra paklausa, bus ir pasiūla, jei nėra paklausos, turbūt, ir pasiūlos nereikia“, – sakė Š. Frolenko.

Jis taip minėjo, kad statistika rodo, jog pieno ūkių mažėja, tačiau pieno kiekis nesumažėja ir, jo teigimu, artimiausiu metu netgi ūgtels.

Anot lobisto, įstatymas nesprendžia, jo nuomone, esminės problemos – perpardavėjų. Jo teigimu, būtent ta grandinės dalis, kuri surenka ir pristato pieną didesniais kiekiais, nesumoka tinkamos ir norimos kainos, kuri padengtų savikainą.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovas Mindaugas Petkevičius, dirbantis ir pieno kooperatyve, lobistui replikavo, kad būtent kooperatyvas ir stengiasi pieną parduoti už tinkamą kainą.

„Bet jums kooperuotas pienas kaip ir nelabai patinka. Čia nieko nepadarysi. Todėl siūlome įstatymą palikti, jis reikalingas, bet įnešti keletą pakeitimų, pridedant apmokėjimą pagal pristatymo būdą“, – kalbėjo M. Petkevičius.

Ne vienas ūkininkų atstovas minėjo, kad Europos Sąjungoje (ES) yra pavyzdžių, kai grandinė reguliuojama. Nors, tikėtina, kad jie negali būti tiesiogiai nukopijuoti, tačiau žemdirbiai pasigedo bent diskusijų apie tai.

Seimo narys Vigilijus Jukna irgi kalbėjo apie tai, kad jei nėra įtraukiamos visos grandinės dalys, tai efektyvaus reguliavimo neverta tikėtis. Jis minėjo Ispanijos, Prancūzijos pavyzdžius ir tai, kad kitos ES šalys apie tai irgi svarsto.

„Efektyviausias būdas , jei pieno rinka būtų vieningai reguliuojama visoje Europos Sąjungoje. Tam tikras reguliavimas buvo iki 2015 m., kai buvo pieno kvotų sistema. (...) Efektyviausia būtų, jei visose šalyse pieno rinką reguliuotų vienodai“, – sakė V. Jukna.

Jo nuomone, esamas įstatymo projektas turėtų būti tobulinamas atsižvelgiant į socialinių partnerių pateiktas pastabas. Tad parlamentinio Kaimo reikalų komitetas nusprendė grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti.

Taip pat Komitetas siūlo kreiptis į Europos Komisiją, ragina ją imtis neatidėliotinų veiksmų ūkininkų padėčiai stiprinti maisto tiekimo grandinėje, išnaudojant teisėkūros ir kitus instrumentus.