Kaunas. Lietuvos ūkininkų sąjunga mini savo steigėjo ir pirmojo vadovo, Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1885-1969 m.) 140-ąsias gimimo metines.

Istorinėje Prezidentūroje, surengtame minėjime galėjai justi – Aleksandro Stulginskio asmenybė kelia gyvą šiandienos ūkininkų susidomėjimą, o nuveikti darbai – pagarbą. Juk, apibūdindami A. Stulginskį, nevienąkart pavartojame žodį „pirmas“: Vasario 16-osios Akto signataras, Lietuvos ūkininkų sąjungos steigėjas ir pirmas vadovas, pirmasis konstitucinis šalies Prezidentas, Steigiamojo Seimo - padėjusio pagrindus moderniai Lietuvos valstybei – pirmininkas, jauniausias to meto Europos ir tarpukario Lietuvos valstybės vadovas.

Istorinės prezidentūros pastate A. Stulginskis praleido šešerius metus – tiek faktiškai prezidentavo. Jo vadovavimo laiką apibūdina keletas esminių šalies gyvenimo momentų: Lietuva stabilizavosi ir įsitvirtino kaip valstybė, tapo pripažinta pasaulyje, priėmė Konstituciją, atgavo Klaipėdos kraštą, įvedė litą, įvykdė Žemės reformą. Pranešimą apie A. Stulginskio nuveiktus darbus minėjime perskaitė Istorinės LR Prezidentūros muziejininkas istorikas Laurynas Blažys.

Po 1926-ųjų perversmo A. Stulginskis buvo išrinktas Trečiojo Seimo Pirmininku. Būtent jam 1927 m. balandžio 12 d. teko perskaityti Prezidento A. Smetonos aktą dėl parlamento paleidimo. Tačiau A. Stulginskis atsisakė atiduoti Seimo spintų raktus naujos valdžios atstovams, sakydamas, kad juos perduos demokratiškai išrinkto Seimo vadovui. Istorikai vadina jo poziciją „stulginskišku užsispyrimu“.

Be to, net ir paleidus Seimą, bet nepaskelbus naujų rinkimų datos, A. Stulginskis, remdamasis Seimo statutu, teigė, kad jo įgaliojimai nenutraukti (pagal Seimo statutą, Seimo Prezidiumo narių įgaliojimai nutrūksta, kai į pirmąjį posėdį susirenka nauja Seimo kadencija). Kadangi kitas Seimas susirinko tik 1936 m., juokaujant galima teigti, kad A. Stulginskis yra ilgiausiai Seimo Pirmininko pareigas ėjęs asmuo.

Pranešimą apie Aleksandrą Stulginskį skaito Istorinės LR Prezidentūros muziejininkas istorikas Laurynas Blažys

Po perversmo, pasitraukęs iš aktyvios politikos, A. Stulginskis ūkininkavo Jokūbavo dvare (Kretingos r.). Ūkį sudarė 173 ha žemės, namas, ūkiniai pastatai, 1941 m. turėjo 15 arklių, 37 karves, 10 kiaulių. Amžininkai, lankę A. Stulginskį Jokūbave, prisimena, jog dažniausiai jį užtikdavo dirbantį ūkio darbus. Kretingoje turėjo parduotuvę, kurioje prekiavo savo ūkio gaminiais, pats veždavo pieno bidonus į Kretingą.

Tačiau ne visi pritarė Prezidento atsidėjimui ūkininkauti, priekaištavo, kad darąs gėdą valstybei. A. Stulginskis į tai nekreipė dėmesio. Jis didžiavosi žemės reformos rezultatais, stiprėjančia ūkininkija, sakydavo: „Tėvynė – tai ne tik žemė, tai ir žmonės, kurie ją dirba.“

Ketvirtojo dešimtmečio viduryje A. Stulginskis kartu su kitais politikais kreipėsi į A. Smetoną dėl žiauraus elgesio su Suvalkijos valstiečių streiko dalyviais, siūlė panaikinti karo padėtį, grąžinti spaudos laisvę, surengti demokratinius parlamento rinkimus. Vėliau ragino į Vyriausybę įtraukti daugiau specialistų (tai labai artima mūsų dienoms – red.), bet ūkininkaujančio prezidento  žodžiai nesulaukė atgarsio.

A. Stulginskis suprato ūkininkų švietimo svarbą, daug rašė gyvulių priežiūros, grūdinių augalų auginimo klausimais, ragino kooperuotis.

Sovietams okupavus Lietuvą, jis buvo suimtas ir su žmona ištremtas į Sibirą, į skirtingus lagerius. Į Lietuvą grįžo 1956-aisiais, būdamas 71-erių. Kadangi sovietinėje santvarkoje nedirbo, neturėjo teisės į pensiją ir buvo priverstas ieškotis darbo. Valdžia leido įsidarbinti moksliniu bendradarbiu Vytėnų (Kauno r.) bandymų stotyje. Po trejų metų gavo teisę išeiti į pensiją.

A. Stulginskis mirė 1969 m. Palaidotas Panemunės kapinėse. Vasario 26-ąją Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovai aplankė ir pagerbė jo amžino poilsio vietą. A. Stulginskis – vienintelis Lietuvos Prezidentas, palaidotas Kaune.

***

Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas

Kuo šiandien aktuali ūkininkams A. Stulginskio asmenybė? Jo vertybiniai dalykai, laikysena, įžvalgumas, principingumas, valstybininko požiūris, patriotiškumas, žemės ūkio svarbos suvokimas ir net ūkininkavimo patirtis. Apie tai minėjime Istorinėje LR Prezidentūroje kalbėjo žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, parlamentarai Kęstutis Mažeika, Viktoras Pranckietis, Kazys Starkevičius, buvęs Žemės ūkio akademijos rektorius Albinas Kusta, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto vadovas Audrius Sasnauskas, ūkininkai Remigijus Kelneris, Martynas Puidokas, Zigmantas Aleksandravičius ir kt.

***

Šventiniam minėjimui žavesio suteikė tobula impersonacija – Aleksandro Stulginskio personažą atkūrė Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyrius vadovas Sigutis Jundulas. O tarpukario muzikinius kūrinius atliko Kauno muzikinio teatro solistas Martynas Beinaris.